Ilmenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 58°16′ š. pl. 31°17′ r. ilg. / 58.267°š. pl. 31.283°r. ilg. / 58.267; 31.283

Ilmenis
Ilmenio pakrantė
Ilmenio pakrantė
Vieta Rusijos vėliava Rusija
Plotas 982 km²
Vidutinis gylis 3–4 m
Didžiausias gylis 10 m
Tūris 12 km³
Įteka Lovatė, Pola, Msta, Šelonė
Išteka Volchovas
Commons-logo.svg Vikiteka IlmenisVikiteka

Ilmenis (rus. Ильмень) – ežeras Rusijoje, Naugardo srities vakaruose, tuoj į pietus nuo Didžiojo Naugardo. Ežero plotas priklausomai nuo vandens lygio kinta nuo 733 iki 2090 km². Ilgis iki 45 km, plotis iki 35 km. Aukštis virš jūros lygio – 18 m. Krantai žemi, pietuose pelkėti. Vandens lygį reguliuoja hidroelektrinė ant Volchovo upės. Vandens lygio svyravimo amplitudė 7,4 m; aukščiausias lygis gegužę, žemiausias kovą.[1] Ežeras užšalęs nuo lapkričio iki balandžio pabaigos.

Į Ilmenį įteka apie 50 intakų; didžiausi: Msta, Pola, Lovatė, Šelonė; išteka Volchovas (Nevos baseinas).

Vykdoma žvejyba. Per Pailmenės kanalą ir Volchovo upę jungiasi su Vyšnij Voločioko vandens sistema.

Ežeru IX–XII a. ėjo prekybos kelias iš variagų pas graikus.[2] Ilmenio apyežerės buvo vienas iš rytų slavų formavimosi židinių – čia gyveno Ilmenio slovėnai. Per II pasaulinį karą ežere veikė Ilmenio karinė flotilė.

Ežerėvardis kildinamas iš Baltijos finų kalbų: Ilma-järvi, Ylä/järvi, Ylämä/järvi, kas reikštų „aukštutinis, dangiškas ežeras“.[3][4] Bandoma siūlyti iš rusišką etimologiją iš žodžio ил („dumblas“).[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ilmen. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 164 psl.
  3. Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. Т. II. С. 128.
  4. Муллонен И. И. Фонетические варианты древней топоосновы *Ylä- ‘верхний’ и их генезис в гидронимии Карелии // Вопросы ономастики. 2018. Т. 15. № 2. С. 16-17.
  5. Откупщиков Ю. В. Индоевропейский суффикс *-men-/*-mōn- в славянской топонимике // Откупщиков Ю. В. Из истории индоевропейского словообразования. СПб.: СПбГУ, 2005. С. 243–261