Hekatoncheirai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
4 pridėti baitai ,  prieš 15 metų
S
Automatinis kabučių taisymas
S (robotas Pridedama: ca:Hecatonquir)
S (Automatinis kabučių taisymas)
'''Hekatonkheirai''' (graikiškai ''hekatos'' – šimtas, ''cheiros'' – ranka) graikų mitologijoje – šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir [[kiklopai]], buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.
 
Kai [[Uranas (mitologija)|Uranas]] įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę ([[Gaja|Gają]]) jie pagimdė tris didžiulius tarytum kalnai hekatonkheirus: '''Kotą''', '''Briarėją''' ("stiprųjį"„stiprųjį“) ir '''Gigį'''. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Uranas pradėjęs neapkęsti jų ir įmetė į bedugnį Tartarą, bet jie buvo išgelbėti Krono. Kronui jie padėjo nuversti nuo sosto Uraną (kastruoti jį). Vėliau [[Kronas]] nusviedė juos atgal į Tartarą. Ten jie ir pasiliko saugomi [[Kampė]]s, iki tol, kol juos išlaisvino [[Dzeusas]]. Krono vaikų (Dzeuso ir kt.) karo metu su [[Titanai (mitologija)|titanais]], jie vienu metimu mesdavo po šimtą akmenų į titanus. Po karo hekatonkheirai tapo [[Tartaras|Tartaro]] vartų sargybiniais.
 
Taip pat [[Iliada|Iliadoje]] minima, nors tai niekur kitur nepaminėta, jog vienu metu dievai mėgino nuversti Dzeusą, bet [[Tetija]] pasikvietė hekatonkheirus Dzeusui pagalbon. Jie taip pat dažnai yra priskiriami jūros ar chtoninėms dievybėms.
106 625

pakeitimai

Naršymo meniu