Vilniaus–Kauno geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:09, 13 sausio 2019 versija

Vieta
Geležinkelis Vilnius–Kaunas

Šalys	Lietuva
Stočių skaičius	20
Miestai	Vilnius – Vievis – Kaišiadorys – Kaunas
Pagrindinė informacija
Tipas	Tarpmiestinis
Operatorius	Lietuvos geležinkeliai
Statybų pradžia	1859 m.
Atidarymas	1862 m.
Techninė informacija
Ilgis	104 km
Vėžė	1520 mm vėžė
Elektrifikacija	1975 m.
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Vilniaus – Kauno geležinkelis – 104 km ilgio elektrifikuota 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, jungianti Lietuvos sostinę Vilnių su antru pagal dydį šalies miestu Kaunu ir einanti per šešių savivaldybių teritoriją.

Istorija

Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu 1859 m. pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas 1862 m. kovo 15 d.^[1] Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai Kaune ir Paneriuose. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. 1975 m. baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.

Geležinkelio istorijoje neišvengta ir skaudžių nelaimių bei incidentų. 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje geležinkelio katastrofa. 1994 m. lapkričio 6 d. netoli Vievio buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upę.

Keleivių susisiekimas

Šiuo metu per dieną maršrutu tarp Vilniaus ir Kauno kiekviena kryptimi važiuoja 14 elektrinių traukinių. Reisai aptarnaujami dviaukščiais Čekijoje pagamintais EJ 575 elektriniais traukiniais. Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno trukmė priklausomai nuo sustojimų skaičiaus svyruoja tarp 1 valandos ir 1 valandos 40 minučių.^[3] Atskiromis Vilniaus – Kauno geležinkelio atkarpomis naudojasi ir kitomis kryptimis (iš Vilniaus į Klaipėdą, Trakus ar Varėną) važiuojantys keleiviniai traukiniai.

Stotys

Didesnės geležinkelio stotys linijoje:

Šaltiniai

[1] [1]

[2] [2]

[3] [3]

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 26: / Eilutė 26: @@
 [[Vaizdas:Traukinys EJ 575, Vievis.JPG|miniatiūra|250px|left|Elektrinis traukinys EJ 575 Vievyje]]
-Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelu]] [[1859 m.]] pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas [[1862 m.]] [[kovo 15]] d.<ref>[http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut/p/c1/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3h3C2N_VzcPIwMDH3NHAyNTU69gPyd_QycnY6B8JE554yBjArqDc0r0w0F24lTl5W-MVx5sBz75EEOIvAEO4Gig7-eRn5uqX5AbUeGZGZAOAKf7qH4!/dl2/d1/L2dJQSEvUUt3QS9ZQnB3LzZfRzgzT0VGSDIwODFQNjAyM1VHVDZPTzFDMDA!/ ]</ref> Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai [[Kauno geležinkelio tunelis|Kaune]] ir [[Panerių tunelis|Paneriuose]]. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. [[1975 m.]] baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.
+Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliu]] [[1859 m.]] pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas [[1862 m.]] [[kovo 15]] d.<ref>[http://www.litrail.lt/wps/portal/!ut/p/c1/04_SB8K8xLLM9MSSzPy8xBz9CP0os3h3C2N_VzcPIwMDH3NHAyNTU69gPyd_QycnY6B8JE554yBjArqDc0r0w0F24lTl5W-MVx5sBz75EEOIvAEO4Gig7-eRn5uqX5AbUeGZGZAOAKf7qH4!/dl2/d1/L2dJQSEvUUt3QS9ZQnB3LzZfRzgzT0VGSDIwODFQNjAyM1VHVDZPTzFDMDA!/ ]</ref> Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai [[Kauno geležinkelio tunelis|Kaune]] ir [[Panerių tunelis|Paneriuose]]. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. [[1975 m.]] baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.
 Geležinkelio istorijoje neišvengta ir skaudžių nelaimių bei incidentų. [[1975 m.]] [[balandžio 4]] d. [[Žasliai|Žasliuose]] įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje [[Žaslių geležinkelio katastrofa|geležinkelio katastrofa]]. [[1994 m.]] [[lapkričio 6]] d. netoli [[Vievis|Vievio]] buvo [[Bražuolės diversija|susprogdintas]] tiltas per [[Bražuolė (upė)|Bražuolės]] upę.