Franko Ispanija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 2: Eilutė 2:
{{Infolentelė buvusi valstybė
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas = España
|vietinis pavadinimas = España<br />Reino de España
|ilgas pavadinimas = Ispanija
|ilgas pavadinimas = Ispanija<br />Ispanijos karalystė
|paprastas_pav = Ispanija
|paprastas_pav = Ispanija
|žemynas = Europa
|žemynas = Europa
Eilutė 13: Eilutė 13:
|statuso_tekstas =
|statuso_tekstas =
|era = Naujausieji laikai
|era = Naujausieji laikai
|valdymo_forma = [[vienpartinė valstybė|vienpartinė]] [[autoritarizmas|autoritarinė]] [[Fašizmas|falangistinė]] [[diktatūra]]
|valdymo_forma = [[autoritarizmas|autoritarinė]] [[Fašizmas|falangistinė]] [[diktatūra]]
|parlamentas =
|parlamentas =
|year_start = 1936
|year_start = 1936
Eilutė 45: Eilutė 45:
|valdovo_titulas = Vadovas
|valdovo_titulas = Vadovas
|valdymo_metai1 = [[1939]] – [[1945]]
|valdymo_metai1 = [[1939]] – [[1945]]
|valdovas1 = [[Francisco Franco]] (Kaudiljas)
|valdovas1 = [[Francisco Franco]] ([[Kaudiljas]])
|atstovo_titulas = Premjerai
|atstovo_titulas = Karalius
|atstovavimo_metai1 = [[1936]]
|atstovavimo_metai1 = [[1947]] – [[1969]]
|atstovas1 = Miguel Cabanellas
|atstovas1 = [[Francisco Franco]] ([[Regentas]])
|atstovavimo_metai2 = [[1938]] - [[1973]]
|atstovavimo_metai2 = [[1969]] [[1975]]
|atstovas2 = [[Francisco Franco]]
|atstovas2 = [[Chuanas Karlosas I]] ([[Karalius]])
|atstovavimo_metai3 = [[1973]] - [[1975]]
|atstovas3 = Carlos A. Navarro
}}
}}
'''Nacionalistų Ispanija''' (kitaip ''Franko Ispanija'') – [[1936]]–[[1975]] m. gyvavusi valstybė [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalyje]] ir turėjosi kolonijų [[Afrika|Afrikos]] pakrantėse. Šalis buvo valdoma [[Autoritarizmas|autoritarinio]] režimo, vadovaujant [[Kaudiljas|kaudiljui]] [[Francisco Franco]] nuo pasibaigusio [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinio karo]] ir įvedus [[Falangizmas|falangizmą]] valstybėje ir iki pat diktatoriaus Franko mirties.
'''Nacionalistų Ispanija''' (kitaip ''Franko Ispanija'') – [[1936]]–[[1975]] m. gyvavusi valstybė [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalyje]] ir turėjosi kolonijų [[Afrika|Afrikos]] pakrantėse. Šalis buvo valdoma [[Autoritarizmas|autoritarinio]] režimo, vadovaujant [[Kaudiljas|kaudiljui]] [[Francisco Franco]] nuo pasibaigusio [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinio karo]] ir įvedus [[Falangizmas|falangizmą]] valstybėje ir iki pat diktatoriaus Franko mirties.
Eilutė 68: Eilutė 66:
[[Liepos 26]] d. nacionalistams pavyko įsikurti viename iš didesnių Ispanijos miestų [[Burgosas|Burgose]], tas miestas tapo laikinoji ir pirmoji nacionalistinės Ispanijos sostinė kurioje buvo įsikūrusi falangistų vyriausybė.
[[Liepos 26]] d. nacionalistams pavyko įsikurti viename iš didesnių Ispanijos miestų [[Burgosas|Burgose]], tas miestas tapo laikinoji ir pirmoji nacionalistinės Ispanijos sostinė kurioje buvo įsikūrusi falangistų vyriausybė.
[[Spalio 1]] d. generolas Francisco Franco tampa Nacionalistų aukščiausiuoju vadu ir pats vadovauja nacionalistams karo metu.
[[Spalio 1]] d. generolas Francisco Franco tampa Nacionalistų aukščiausiuoju vadu ir pats vadovauja nacionalistams karo metu.
[[1939]] m. pradžioje nacionalistams aneksavus didžiąją dalį respublikonų Ispanijos, Franko kariai per kelias savaites aneksuoją likusią Ispaniją kurią vis dar kontroliavo Madridas ir taip pasibaigus pilietiniams karui, įsigalioja [[Francisco Franco]] režimas, kurį valdo ir jo fašistinė partija - [[FET y de las JONS]].
[[1939]] m. pradžioje nacionalistams aneksavus didžiąją dalį respublikonų Ispanijos, Franko kariai per kelias savaites aneksuoją likusią Ispaniją kurią vis dar kontroliavo Madridas ir taip pasibaigus pilietiniams karui, įsigalioja [[Francisco Franco]] režimas, kurį valdo ir jo fašistinė partija - [[Falangistų partija|falanga]].


=== Antrojo pasaulinio karo laikotarpis ===
=== Antrojo pasaulinio karo laikotarpis ===
Eilutė 82: Eilutė 80:
[[Vaizdas:Santa Cruz del Valle de los Caídos.jpg|miniatiūra|kairėje|Mauzoliejus [[Valle de los Caídos]] bazilikoje, kuriame balzamuotas [[Francisco Franco]].]]
[[Vaizdas:Santa Cruz del Valle de los Caídos.jpg|miniatiūra|kairėje|Mauzoliejus [[Valle de los Caídos]] bazilikoje, kuriame balzamuotas [[Francisco Franco]].]]
[[1969]] m. diktatorius Francisco Franco atsisakė karaliaus sosto ir įpėdiniu tapo Chuanas Karlosas I, bet autoritarinis režimas generolui Franco leido toliau valdyti Ispaniją, atimant iš karaliaus visas valdžios privilegijas. [[1975]] m. mirė valstybės vadovas Francisco Franco, po jo mirties, [[Ispanija]] tapo demokratiška, pradėti laisvi rinkimai, uždraustos fašistinės partijos.
[[1969]] m. diktatorius Francisco Franco atsisakė karaliaus sosto ir įpėdiniu tapo Chuanas Karlosas I, bet autoritarinis režimas generolui Franco leido toliau valdyti Ispaniją, atimant iš karaliaus visas valdžios privilegijas. [[1975]] m. mirė valstybės vadovas Francisco Franco, po jo mirties, [[Ispanija]] tapo demokratiška, pradėti laisvi rinkimai, uždraustos fašistinės partijos.
== Politinė sistema ==

=== Falangizmas ===
{{main|Falangizmas}}
[[Vaizdas:JoseAntonioFEJONS.jpg|miniatiūra|dešinėje|[[1934]] m. nutapytas falangistų lyderio [[José Antonio Primo de Rivera|José Antonio Primo de Riveros]] portretas.]]
[[1933]] m. buvo įkūrta partija [[Falangistų partija|falanga]], kuri orentavosi į [[fašizmas|fašizmą]], bei [[nacionalizmas|nacionalizmą]]. Šią partija įkūrė jaunas politikas [[José Antonio Primo de Rivera]], kai jam buvo tik 30 metų. Falangistinė santvarka pasireiškė [[autoritarizmas|autoritarine]], [[Visuomenės susisluoksniavimas|hierarchine]], bei socialine tvarka visuominėje. Falangistai buvo [[Antikomunizmas|antikomunistai]], [[Antidemokratizmas|antidemokratai]] ir [[Antiliberalizmas|antiliberalai]].
== Ekonomika ==
== Ekonomika ==
[[1950]] m. [[gegužės 9]] d. įkurta garsi Ispanijos automobilių gamykla [[SEAT]], gamykla įkurta nacionalinės industrijos institucijos įsaku, ši institucija priklausė nacionalistų vyriausybei. Po antrojo pasaulinio karo, pasaulyje pradėjo kurtis daug tarptautinių organizacijų, todėl po [[1945]] m. Ispanija įstojo į šias organizacijas: [[1959]] m. Įstojo į [[Tarptautinis valiutos fondas|tarptautinį valiutos fondą]], bei į [[Pasaulio Bankas|pasaulio banką]]; [[1961]] m. Ispanija įstojo į [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją]]. Šios organizacijos Ispanijai stipriai padėjo ekonomiškai. Valstybėje prasidėjo senų pramonės rajonų pertvarkymai tokiuose miestuose kaip [[Barselona]] ar [[Bilbao]] ir kituose, bei prasidėjo naujų pramonės rajonų statybos, nauji rajonai daugiausia buvo išplitę aplink [[Madridas|sostinę]].
[[1950]] m. [[gegužės 9]] d. įkurta garsi Ispanijos automobilių gamykla [[SEAT]], gamykla įkurta nacionalinės industrijos institucijos įsaku, ši institucija priklausė nacionalistų vyriausybei. Po antrojo pasaulinio karo, pasaulyje pradėjo kurtis daug tarptautinių organizacijų, todėl po [[1945]] m. Ispanija įstojo į šias organizacijas: [[1959]] m. Įstojo į [[Tarptautinis valiutos fondas|tarptautinį valiutos fondą]], bei į [[Pasaulio Bankas|pasaulio banką]]; [[1961]] m. Ispanija įstojo į [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją]]. Šios organizacijos Ispanijai stipriai padėjo ekonomiškai. Valstybėje prasidėjo senų pramonės rajonų pertvarkymai tokiuose miestuose kaip [[Barselona]] ar [[Bilbao]] ir kituose, bei prasidėjo naujų pramonės rajonų statybos, nauji rajonai daugiausia buvo išplitę aplink [[Madridas|sostinę]].
Eilutė 102: Eilutė 106:


[[Kategorija:Ispanija| ]]
[[Kategorija:Ispanija| ]]
[[Kategorija:Falangizmas| ]]
{{ist-stub}}
{{ist-stub}}
{{Link FA|th}}
{{Link FA|th}}

17:43, 23 sausio 2015 versija

   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
España
Reino de España
Ispanija
Ispanijos karalystė
Nebegyvuoja

1936 – 1975
Flag herbas
Vėliava Herbas
Devizas
isp. Una, Grande y Libre
Himnas
(isp. Marcha Granadera)
Location of Ispanija
Location of Ispanija
Sostinė Burgosas (1936-1939)
Madridas (1939-1975)
Valdymo forma autoritarinė falangistinė diktatūra
Vadovas
 19391945 Francisco Franco (Kaudiljas)
Karalius
 19471969 Francisco Franco (Regentas)
 19691975 Chuanas Karlosas I (Karalius)
Era Naujausieji laikai
 - Ispanijos pilietinis karas 1936 m. - 1939 m.
 - F. Franco mirtis 1975 m. lapkričio 20 d.
Valiuta Peseta

Nacionalistų Ispanija (kitaip Franko Ispanija) – 19361975 m. gyvavusi valstybė Pirėnų pusiasalyje ir turėjosi kolonijų Afrikos pakrantėse. Šalis buvo valdoma autoritarinio režimo, vadovaujant kaudiljui Francisco Franco nuo pasibaigusio Ispanijos pilietinio karo ir įvedus falangizmą valstybėje ir iki pat diktatoriaus Franko mirties.

Valstybė susikūrė 1936 m. prasidėjus pilietiniam Ispanijos karui, kuris truko 2 metus, valstybė gyvavo iki pat 1975 m. išlaikiusi savo neutralumą tarptautiniuose konfliktuose, tokiuose kaip Antrasis pasaulinis karas ir kt.

Istorija

Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai (karalystė), Vandalai, Alanai
Vestgotai (karalystė)
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija

Pilietinio karo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos pilietinis karas.

Karo laikotarpiu nacionalistai kovojo ne tik prieš respublikonus kurie valdė tuometinę Ispaniją, bet į respublikonų pusę jungėsi Sovietų Sąjunga, bei Meksika, o nacionalistams padėjo Italija, kurią tuo metu valdė dučė Benito Mussolini ir dar į Franko puse stojo nacistinė Vokietija.

Pilietinio karo pradžia nacionalistams nesisekė, 1936 m. jiems nepavyko sukilti sostinėje Madride ir Barselonoje. Liepos 26 d. nacionalistams pavyko įsikurti viename iš didesnių Ispanijos miestų Burgose, tas miestas tapo laikinoji ir pirmoji nacionalistinės Ispanijos sostinė kurioje buvo įsikūrusi falangistų vyriausybė. Spalio 1 d. generolas Francisco Franco tampa Nacionalistų aukščiausiuoju vadu ir pats vadovauja nacionalistams karo metu. 1939 m. pradžioje nacionalistams aneksavus didžiąją dalį respublikonų Ispanijos, Franko kariai per kelias savaites aneksuoją likusią Ispaniją kurią vis dar kontroliavo Madridas ir taip pasibaigus pilietiniams karui, įsigalioja Francisco Franco režimas, kurį valdo ir jo fašistinė partija - falanga.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Antrasis pasaulinis karas.

1939 m. rugsėjo 1 d. karui prasidėjus kai vokiečiai atakuoja Lenkija ir įsitraukus aplinkinėms Europos valstybėms, Ispanijos valdžios galva Francisco Franco skelbia valstybės neutralumą kare, kurio dėka Ispanija nestos į jokį tuometinį karinį aljansą ir nesivels į konfliktus tarp ašies ir sąjungininkų pusių. Franco neutralumą paskelbė dėl ekonominių sunkumų kuriuos sukėlė neseniai pasibaigęs Ispanijos pilietinis karas.

Heinrichas Himleris (kairėje) ir iš dešinės Francisco Franco, nacių vizitas Madride.

1940 m. spalio 23 d. Adolfas Hitleris ir Francisco Franco pasirašo protokolą kuriame garantuojama laimėjus naciams karą Prancūzijoje ispanai gautų prancūzų kolonijų Afrikoje, o vėliau kai Hitleris atakuotu SSRS, Franco turėtu nusiųsti savo ~50 000 kariuomenę į rytų frontą Rusijoje. 1945 m. pasibaigus karui ir tiesiogiai neįsitraukus ispanams į Europoje vykstančius konfliktus, bei išvengus sąjungininkų aneksavimo, Ispanija tapo vienintelė Europos-Afrikos valstybė kurią kontroliavo fašistinis režimas.

Šaltojo karo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Šaltasis karas.

1945 m. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) paskelbė Ispanijai diplomatinę izoliaciją, ekonomines sankcijas, dėl ypač suvaržomų žmogaus teisių valstybėje. 1947 m. Ispanija atkūrė atstovaujama monarchiją, valstybės regentas (Karalius) buvo generolas Francisco Franco, o Ispanijos princu buvo Burbonų dinastijos atstovas Chuanas Karlosas I. Atkūrus monarchiją, valstybėje vis tiek visą valdžios vairą turėjo Franco, jo įsakymu šaltojo karo metais, Ispanijoje buvo varžomas moterų teisės, tautinių mažumų kalbos tokiose teritorijose kaip Baskijoje ar Katalonijoje buvo draudžiamos.

Mauzoliejus Valle de los Caídos bazilikoje, kuriame balzamuotas Francisco Franco.

1969 m. diktatorius Francisco Franco atsisakė karaliaus sosto ir įpėdiniu tapo Chuanas Karlosas I, bet autoritarinis režimas generolui Franco leido toliau valdyti Ispaniją, atimant iš karaliaus visas valdžios privilegijas. 1975 m. mirė valstybės vadovas Francisco Franco, po jo mirties, Ispanija tapo demokratiška, pradėti laisvi rinkimai, uždraustos fašistinės partijos.

Politinė sistema

Falangizmas

Pagrindinis straipsnis – Falangizmas.
1934 m. nutapytas falangistų lyderio José Antonio Primo de Riveros portretas.

1933 m. buvo įkūrta partija falanga, kuri orentavosi į fašizmą, bei nacionalizmą. Šią partija įkūrė jaunas politikas José Antonio Primo de Rivera, kai jam buvo tik 30 metų. Falangistinė santvarka pasireiškė autoritarine, hierarchine, bei socialine tvarka visuominėje. Falangistai buvo antikomunistai, antidemokratai ir antiliberalai.

Ekonomika

1950 m. gegužės 9 d. įkurta garsi Ispanijos automobilių gamykla SEAT, gamykla įkurta nacionalinės industrijos institucijos įsaku, ši institucija priklausė nacionalistų vyriausybei. Po antrojo pasaulinio karo, pasaulyje pradėjo kurtis daug tarptautinių organizacijų, todėl po 1945 m. Ispanija įstojo į šias organizacijas: 1959 m. Įstojo į tarptautinį valiutos fondą, bei į pasaulio banką; 1961 m. Ispanija įstojo į tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Šios organizacijos Ispanijai stipriai padėjo ekonomiškai. Valstybėje prasidėjo senų pramonės rajonų pertvarkymai tokiuose miestuose kaip Barselona ar Bilbao ir kituose, bei prasidėjo naujų pramonės rajonų statybos, nauji rajonai daugiausia buvo išplitę aplink sostinę.

1953 m. SEAT 1400 automobilis.

Nuo 1959 m. iki 1974 m. valstybėje buvo ekonominis sprogimas, jo dėka Ispanijos ekonominė kreivė augo į viršūnes greičiau negu tuo metu Japonijoje. Ekonominį sprogimą skatino ir užsieniečių investavimas į Ispaniją. Šis ekonominis sprogimas buvo pavadintas ,,Ispanijos stebuklu", o simboliškai buvo pastatytas per 3 metus vienas aukščiausių sostinės pastatų tai buvo Madrido bokštas. 7-ajame dešimtmetyje ekonominis sprogimas nutrūko kai prasidėjo tarptautinė stagfliacijos ir naftos krizė.

Imperija

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos imperija.

Gvinėja

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos Gvinėja.

Antra pagal dydi Ispanijos kolonija ir toliausiai esanti nuo Madrido. Ši kolonija buvo atrasta ir įkurta prieš pilietinį karą, ją atrado 1778 m., o visiškai įkūrė 1926 m., kai Ispanija dar buvo karalystė. Gvinėjos kolonija Ispanijos populiaciją didino tik 170 000-iais vietinių gyventojų. 1968 m. rugpjūčio 11 d. kolonija paskelbė nepriklausomybę, pasiskelbdama kaip Pusiaujo Gvinėjos Respublika.

Marokas

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos Marokas.

Oficialus kolonijos pavadinimas: Ispanų protektoratas Maroke. Įkurtas neokolonizmo eroje, teritorija gauta 1912 m. pasirašius sutartį su Prancūzija. Marokas paskelbė 1956 m. nepriklausomybę nuo Prancūzijos, kurie buvo kolonizavę pietinę Maroko teritorija, tai pačiais metais balandžio 7 d. Ispanija atidavė Marokui likusią jų teritoriją.

Sachara

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos Sachara.

Didžiausia tuometinė Ispanų kolonija vakarų Afrikoje, dabartinėje Vakarų Sacharos valstybės teritorijoje. Tai buvo paskutinioji ispanų kolonija, jos neteko 1975 m., kai prieš 5 metus prasidėjo sukilimas prieš Ispanija reikalaujant išlaisvinti Vakarų Sacharos teritoriją. Ispanija ir Marokas kariavo prieš Vakarų Sacharos nereguliariąją armiją. Po F. Franco mirties Ispanijai sugrįžus į demokratijos kelią, naujoji Ispanijos valdžia įsakė nutraukti karinį konfliktą su Vakarų Sachara ir laikytis neutralumo šiame konflikte. Bėgant metams Marokas okupavo Vakarų Sachara, bet kariniai sukilimai Vakarų Sacharos regione iki šiol vyksta.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA