Juozas Kėdainis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Iš medžio, [[granitas|granito]], [[marmuras|marmuro]], [[aliuminis|aliuminio]], [[geležis|geležies]], [[varis|vario]], [[terakota|terakotos]] sukūrė buitinės tematikos kamerinių („Kolūkio arklininkas“, „Arkliaganis“, abi [[1957]] m., reljefai „Naujakuriai“ [[1948]] m., „Arimų legendos“ [[1985]] m.), dekoratyvinių („Poilsis“, [[Druskininkai]], [[1959]] m., reljefai [[Neringa (kavinė)|„Neringos“ kavinei]] Vilniuje, [[Panevėžio dramos teatras|Panevėžio dramos teatrui]], [[1968]] m.) skulptūrų (ant [[ |
Iš medžio, [[granitas|granito]], [[marmuras|marmuro]], [[aliuminis|aliuminio]], [[geležis|geležies]], [[varis|vario]], [[terakota|terakotos]] sukūrė buitinės tematikos kamerinių („Kolūkio arklininkas“, „Arkliaganis“, abi [[1957]] m., reljefai „Naujakuriai“ [[1948]] m., „Arimų legendos“ [[1985]] m.), dekoratyvinių („Poilsis“, [[Druskininkai]], [[1959]] m., reljefai [[Neringa (kavinė)|„Neringos“ kavinei]] Vilniuje, [[Panevėžio dramos teatras|Panevėžio dramos teatrui]], [[1968]] m.) skulptūrų (ant [[Vilniaus_žaliasis_tiltas|Žaliojo tilto]] Vilniuje, 1952 m., Miko Petrausko [[Palūšė]]je, 1973 m.), biustų ([[Konstantinas Sirvydas]] [[VU|Vilniaus universitete]], 1979 m.), antkapinių paminklų ([[Petras Cvirka]], [[Rasų kapinės]]e, [[1950]] m., [[Marcė Katiliūtė]], [[Petrašiūnų kapinės]]e, [[1972]] m.), medalių. Tarp [[heraldika|heraldikos]] darbų – [[Kupiškio herbas]], sukurtas [[1969]] m. |
||
Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdingas ritmiškumas, saikingi apibendrinimai, dažniausiai vaizduojamas žmogus. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Nuo [[1944]] m. dalyvavo parodose, individuali paroda [[1976]] m. surengta Vilniuje.<ref>{{VLE|IX|688|[[Irena Dobrovolskaitė]]|Juozas Kėdainis}}</ref> |
Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdingas ritmiškumas, saikingi apibendrinimai, dažniausiai vaizduojamas žmogus. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Nuo [[1944]] m. dalyvavo parodose, individuali paroda [[1976]] m. surengta Vilniuje.<ref>{{VLE|IX|688|[[Irena Dobrovolskaitė]]|Juozas Kėdainis}}</ref> |
||
21:50, 30 spalio 2014 versija
Juozas Kėdainis (1915 m. gruodžio 31 d. Karaliūniškis, Kupiškio valsčius – 1998 m. lapkričio 12 d. Vilnius) – Lietuvos skulptorius.
Biografija
Baigė Kupiškio gimnaziją. 1933–1939 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1945–1946 m. Kauno vidurinėje dailės mokykloje dėstė piešimą, 1946–1951 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute – piešimą ir skulptūrą, 1951–1989 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas, nuo 1970 m. profesorius. Mokiniai: Rimantas Daugintis.
Kūryba
Iš medžio, granito, marmuro, aliuminio, geležies, vario, terakotos sukūrė buitinės tematikos kamerinių („Kolūkio arklininkas“, „Arkliaganis“, abi 1957 m., reljefai „Naujakuriai“ 1948 m., „Arimų legendos“ 1985 m.), dekoratyvinių („Poilsis“, Druskininkai, 1959 m., reljefai „Neringos“ kavinei Vilniuje, Panevėžio dramos teatrui, 1968 m.) skulptūrų (ant Žaliojo tilto Vilniuje, 1952 m., Miko Petrausko Palūšėje, 1973 m.), biustų (Konstantinas Sirvydas Vilniaus universitete, 1979 m.), antkapinių paminklų (Petras Cvirka, Rasų kapinėse, 1950 m., Marcė Katiliūtė, Petrašiūnų kapinėse, 1972 m.), medalių. Tarp heraldikos darbų – Kupiškio herbas, sukurtas 1969 m.
Kūriniai darnios kompozicijos, jiems būdingas ritmiškumas, saikingi apibendrinimai, dažniausiai vaizduojamas žmogus. Prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Nuo 1944 m. dalyvavo parodose, individuali paroda 1976 m. surengta Vilniuje.[1]
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Irena Dobrovolskaitė. Juozas Kėdainis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 688 psl.
- Juozas Kėdainis, Parodos katalogas, sudarė A. Valiuškevičiūtė, Vilnius, 1976