Neringa (kavinė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kavinės pastatas

„Neringa“ – Vilniuje Gedimino prospekte Nr. 23 įsikūręs restoranas, vienas ryškiausių XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio lietuviškos architektūros kūrinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. lapkričio 6 d. atidaryta kavinė „Neringa“ buvo pirmas modernizmo pavyzdys to meto architektūroje ir užbaigė pompastiško stalinizmo laikotarpį.

Restorano interjerą projektavo broliai architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, tempera sienas tapė dailininkai Vladas Jankauskas bei Vytautas Povilaitis, mažajai salei skulptorius Juozas Kėdainis sukūrė gipsinį bareljefą.

Kavinę sudaro keturios persiliejančios erdvės: vestibiulis, baras, didžioji ir mažoji salės. Interjero dekorui panaudotos įvairios natūralios medžiagos (medis, metalas, stiklas), moderni sieninė tapyba.

Neįprastas interjeras sukėlė diskusijas ir susidomėjimą visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. TSRS valdžia reiškė nepasitenkinimą dėl tariamai per didelės prabangos.

Nuo pat įsikūrimo „Neringa“ tapo kultine bohemos, inteligentijos susibūrimo vieta. Čia rinkdavosi garsiausi to meto žmonės – poetas Justinas Marcinkevičius, režisierius Vytautas Žalakevičius, dailininkas Stasys Krasauskas, kalbininkas Bronys Savukynas, rašytojas Juozas Baltušis, atvykusios garsenybės Vladimiras Vysockis, Bulatas Okudžava, Robertas Roždestvenskis ir daugelis kitų.

Metams bėgant restoranas išsaugojo savo stilių ir dvasią, dalį valgiaraščio. Tradicinis patiekalas – „Neringos kepsnys“ (vištienos krūtinėlės suktinukas su sviestu viduje). Nuo 1969 m. čia ketvirtadieniais rengiami džiazo vakarai, penktadieniais ir šeštadieniais skamba gyva muzika.

1970 m. restorano interjeras įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugojamų valstybės, sąrašą.[1]

2001 m. restorane atliktas kapitalinis remontas, šiuo metu čia veikia dvi 150 vietų salės, 25 vietų banketų salė bei 80 vietų kavinė-baras rūsyje.[2]

„Neringos“ interjeras laikomas vienu įsimintiniausių moderniajame Vilniuje, įtrauktas į gražiausių Vilniaus interjerų dešimtuką.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]