Kupiškio valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg.
Kupiškio valsčius | ||
---|---|---|
| ||
Valstybė | ![]() | |
Administracinis centras | Kupiškis, Pajuodupė (1868) | |
1842–1915 m. | Ukmergės apskritis | |
1915–1919 m. | Kupiškio apskritis | |
1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | |
1946–1950 m. | Kupiškio apskritis |
Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, XX a. sukurtas Kupiškio herbas.
Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.).
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
1923[1] | 382 | 11.860 | 2462 | ||
1949[2] (išsamiau) |
299 | 7 apylinkės |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Domas Vaitkūnas, viršaitis 1920–1931 m.
- Petras Šinkūnas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kupiškio valsčius 1923 m.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gaigalių
- Gyvakarų
- Puponių ir kt.
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Buivėnų apylinkė
- Kuosėnų apylinkė
- Noriūnų apylinkė
- Papilių apylinkė
- Puponių apylinkė
- Račiupėnų apylinkė
- Vidugirių apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1831 | Suvainiai | Jonas Katelė, kunigas | 1908 |
1866 | Drūlėnai | Kazys Burokas, knygnešys | 1934 |
1872 | Račiupėnai | Petras Juodakis, chemikas | 1940 |
1880 | Valiukiškis | Kazimieras Jokantas, pedagogas, gydytojas | 1942 |
1881 | Itkonys | Jurgis Čiurlys, inžinierius ir mokslininkas | 1959 |
1881 | Palėvenė | Stasius Michelsonas, politikas ir istorikas | 1973 |
1882 | Gyvakarai | Povilas Pukys, kunigas | 1964 |
1884 | Suvainiai | Juozas Katelė, muzikas | 1981 |
1886 | Virbališkiai | Kleopas Jurgelionis, rašytojas | 1963 |
1886 | Sidariškės | Petras Murnikas, karininkas | 1956 |
1887 | Mazgeliškiai | Povilas Karazija, pedagogas | 1955 |
1887 | Starkonys | Kazys Šimonis, dailininkas | 1978 |
1893 | Račiupėnai | Domas Vaitkūnas, visuomenės veikėjas | 1988 |
1896 | Svideniai | Napalys Grigas, kalbininkas | 1972 |
1901 | Naiviai | Konstantinas Dulksnys, karininkas | 1941 |
1906 | Vidugiriai | Kazys Inčiūra, rašytojas, aktorius | 1974 |
1909 | Krasnava | Jonas Balys, tautosakininkas | 2011 |
1909 | Gyvakarai | Bronius Dundulis, istorikas | 2000 |
1913 | Čiuladai | Domininkas Kukenys, veterinaras | 1999 |
1915 | Karaliūniškis | Juozas Kėdainis, skulptorius | 1998 |
1919 | Šalteniai | Bronislava Jacevičiūtė, tapytoja | 2013 |
1921 | Palėvenė | Vytautas Četkauskas, muzikas | 2000 |
1923 | Bikonys | Benjaminas Alekna, muzikas | 2007 |
1923 | Palėvenėlė | Pranas Gudelis, agronomas | 1995 |
1923 | Plundakai | Eduardas Jurėnas, grafikas | 1993 |
1925 | Kikonys | Jonas Kalvelis, fotografas | 1987 |
1927 | Miliūnai | Vilius Užtupas, žurnalistas | 2008 |
1928 | Vėžionys | Jonas Dauderys, gydytojas | |
1928 | Gyvakarai | Algirdas Laucius, dailininkas | 1995 |
1931 | Smilgiai | Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, matematikas | |
1931 | Laukminiškiai | Vytautas Kaluina, veterinaras | |
1940 | Bubliškiai | Arvydas Matulionis, fizikas | |
1941 | Kunigiškiai | Vytautas Marcinkevičius, geologas |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.