Kupiškio valsčius
Jump to navigation
Jump to search
Koordinatės: 55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg.
| Kupiškio valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Kupiškis, Pajuodupė (1868) | |
| 1842–1915 m. | Ukmergės apskritis | |
| 1915–1919 m. | Kupiškio apskritis | |
| 1919–1946 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, XX a. sukurtas Kupiškio herbas.
Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.).
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[1] | 382 | 11.860 | 2462 | ||
| 1949[2] (išsamiau) |
299 | 7 apylinkės | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Domas Vaitkūnas, viršaitis 1920–1931 m.
- Petras Šinkūnas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gaigalių
- Gyvakarų
- Puponių ir kt.
Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Buivėnų apylinkė
- Kuosėnų apylinkė
- Noriūnų apylinkė
- Papilių apylinkė
- Puponių apylinkė
- Račiupėnų apylinkė
- Vidugirių apylinkė
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1831 | Suvainiai | Jonas Katelė, kunigas | 1908 |
| 1866 | Drūlėnai | Kazys Burokas, knygnešys | 1934 |
| 1872 | Račiupėnai | Petras Juodakis, chemikas | 1940 |
| 1880 | Valiukiškis | Kazimieras Jokantas, pedagogas, gydytojas | 1942 |
| 1881 | Itkonys | Jurgis Čiurlys, inžinierius ir mokslininkas | 1959 |
| 1881 | Palėvenė | Stasius Michelsonas, politikas ir istorikas | 1973 |
| 1882 | Gyvakarai | Povilas Pukys, kunigas | 1964 |
| 1884 | Suvainiai | Juozas Katelė, muzikas | 1981 |
| 1886 | Virbališkiai | Kleopas Jurgelionis, rašytojas | 1963 |
| 1886 | Sidariškės | Petras Murnikas, karininkas | 1956 |
| 1887 | Mazgeliškiai | Povilas Karazija, pedagogas | 1955 |
| 1887 | Starkonys | Kazys Šimonis, dailininkas | 1978 |
| 1893 | Račiupėnai | Domas Vaitkūnas, visuomenės veikėjas | 1988 |
| 1896 | Svideniai | Napalys Grigas, kalbininkas | 1972 |
| 1901 | Naiviai | Konstantinas Dulksnys, karininkas | 1941 |
| 1906 | Vidugiriai | Kazys Inčiūra, rašytojas, aktorius | 1974 |
| 1909 | Krasnava | Jonas Balys, tautosakininkas | 2011 |
| 1909 | Gyvakarai | Bronius Dundulis, istorikas | 2000 |
| 1913 | Čiuladai | Domininkas Kukenys, veterinaras | 1999 |
| 1915 | Karaliūniškis | Juozas Kėdainis, skulptorius | 1998 |
| 1919 | Šalteniai | Bronislava Jacevičiūtė, tapytoja | 2013 |
| 1921 | Palėvenė | Vytautas Četkauskas, muzikas | 2000 |
| 1923 | Bikonys | Benjaminas Alekna, muzikas | 2007 |
| 1923 | Palėvenėlė | Pranas Gudelis, agronomas | 1995 |
| 1923 | Plundakai | Eduardas Jurėnas, grafikas | 1993 |
| 1925 | Kikonys | Jonas Kalvelis, fotografas | 1987 |
| 1927 | Miliūnai | Vilius Užtupas, žurnalistas | 2008 |
| 1928 | Vėžionys | Jonas Dauderys, gydytojas | |
| 1928 | Gyvakarai | Algirdas Laucius, dailininkas | 1995 |
| 1931 | Smilgiai | Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, matematikas | |
| 1931 | Laukminiškiai | Vytautas Kaluina, veterinaras | |
| 1940 | Bubliškiai | Arvydas Matulionis, fizikas | |
| 1941 | Kunigiškiai | Vytautas Marcinkevičius, geologas | |
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.