Kupiškio valsčius

Koordinatės: 55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg. / 55.84; 24.97
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg. / 55.84; 24.97

Kupiškio valsčius
Laikotarpis: 15611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kupiškis,
Pajuodupė (XIX a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1843–1915)
Vokietijos imperija Vokietijos imperija
Oberostas Kupiškio apskritis (1915–1918)
Lietuva Lietuva
Panevėžio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Panevėžio apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Panevėžio apskritis (1944–1946)
Kupiškio apskritis (1946–1950)

Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.

Kupiškio valsčiaus pastatų kompleksas

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, XX a. sukurtas Kupiškio herbas.

Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.). Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 19201925 m. nuo valsčiaus laikinai buvo atsiskyręs Kupiškis (miestams buvo leidžiama turėti atskirą savivaldą nuo valsčiaus).[2]

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5861 663 kiemai [3] 14 seniūnijų 68
1923 m.[4] 382 11.860 2462
1932 m. 360 14745 15 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
299 7 apylinkės [6]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kupiškio valsčius 1923 m.
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Buivėnai Buivėnų seniūnija Buivėnų apylinkė
Daukučiai Daukučių seniūnija -
Gyvakarai Gyvakarų seniūnija -
Jutkonys Jutkonių seniūnija -
Kuosėnai Kuosėnų seniūnija Kuosėnų apylinkė
Kupiškis Kupiškio seniūnija -
Laičiai Laičių seniūnija -
Noriūnai Noriūnų seniūnija Noriūnų apylinkė
Papiliai Papilių seniūnija Papilių apylinkė
Puponys Puponių seniūnija Puponių apylinkė
Račiupėnai Račiūpėnų seniūnija Račiupėnų apylinkė
Svideniai Svidenių seniūnija -
Šalteniai Šaltenių seniūnija -
Vėžionys Vėžionių seniūnija -
Vidugiriai Vidugirių seniūnija Vidugirių apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 7 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1831 Suvainiai Jonas Katelė, kunigas 1908
1866 Drūlėnai Kazys Burokas, knygnešys 1934
1872 Račiupėnai Petras Juodakis, chemikas 1940
1880 Valiukiškis Kazimieras Jokantas, pedagogas, gydytojas 1942
1881 Itkonys Jurgis Čiurlys, inžinierius ir mokslininkas 1959
1881 Palėvenė Stasius Michelsonas, politikas ir istorikas 1973
1882 Gyvakarai Povilas Pukys, kunigas 1964
1884 Suvainiai Juozas Katelė, muzikas 1981
1886 Virbališkiai Kleopas Jurgelionis, rašytojas 1963
1886 Sidariškės Petras Murnikas, karininkas 1956
1887 Mazgeliškiai Povilas Karazija, pedagogas 1955
1887 Starkonys Kazys Šimonis, dailininkas 1978
1893 Račiupėnai Domas Vaitkūnas, visuomenės veikėjas 1988
1896 Svideniai Napalys Grigas, kalbininkas 1972
1901 Naiviai Konstantinas Dulksnys, karininkas 1941
1906 Vidugiriai Kazys Inčiūra, rašytojas, aktorius 1974
1909 Krasnava Jonas Balys, tautosakininkas 2011
1909 Gyvakarai Bronius Dundulis, istorikas 2000
1913 Čiuladai Domininkas Kukenys, veterinaras 1999
1915 Karaliūniškis Juozas Kėdainis, skulptorius 1998
1919 Šalteniai Bronislava Jacevičiūtė, tapytoja 2013
1921 Palėvenė Vytautas Četkauskas, muzikas 2000
1923 Bikonys Benjaminas Alekna, muzikas 2007
1923 Palėvenėlė Pranas Gudelis, agronomas 1995
1923 Plundakai Eduardas Jurėnas, grafikas 1993
1925 Kikonys Jonas Kalvelis, fotografas 1987
1927 Miliūnai Vilius Užtupas, žurnalistas 2008
1928 Vėžionys Jonas Dauderys, gydytojas
1928 Gyvakarai Algirdas Laucius, dailininkas 1995
1931 Smilgiai Pranciškus Alfonsas Matuliauskas, matematikas
1931 Laukminiškiai Vytautas Kaluina, veterinaras
1940 Bubliškiai Arvydas Matulionis, fizikas
1941 Kunigiškiai Vytautas Marcinkevičius, geologas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 11
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 638–639 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64