Kupiškio valsčius
55°50′š. pl. 24°58′r. ilg. / 55.84°š. pl. 24.97°r. ilg.
| Kupiškio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1561 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kupiškis, Pajuodupė (XIX a.) |
 Rusijos imperija | |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1843–1915) |
 Vokietijos imperija | |
| Oberostas | Kupiškio apskritis (1915–1918) |
 Lietuva | |
| Panevėžio apskritis (1919–1940) | |
 Nacistinė Vokietija | |
| Ostlandas | Panevėžio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Panevėžio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950) |
Kupiškio valsčius (rus. Купишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kupiškis, kurį laiką – Pajuodupė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas nuo 1561 m., pavietas – dar anksčiau (maždaug nuo 1500 m.). Carmečiu atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1920–1925 m. nuo valsčiaus laikinai buvo atsiskyręs Kupiškis (miestams buvo leidžiama turėti atskirą savivaldą nuo valsčiaus).[2]
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Aukštupėnų valsčiui ir Geležių valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (7 apylinkės).
Valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu
Kupiškio valsčius 1923 m.
Pasinaudojus XIX a. 2-osios pusės Kupiškio valsčiaus antspaudu, apie 1970 m. sukurtas Kupiškio herbas
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 5861 | 663 kiemai [3] | 14 seniūnijų | 68 | |
| 1923 m. (išsamiau) | 382 | 11 860 | 2462 | 160 gyvenviečių [4] | |
| 1932 m. | 360 | 14745 | 15 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 299 | 7 apylinkės [6] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Domas Vaitkūnas, viršaitis 1920–1932? m.[7]
- Petras Šinkūnas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1941 m.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Buivėnai | Buivėnų seniūnija | Buivėnų apylinkė |
| Daukučiai | Daukučių seniūnija | - |
| Gyvakarai | Gyvakarų seniūnija | - |
| Jutkonys | Jutkonių seniūnija | - |
| Kuosėnai | Kuosėnų seniūnija | Kuosėnų apylinkė |
| Kupiškis | Kupiškio seniūnija | - |
| Laičiai | Laičių seniūnija | - |
| Noriūnai | Noriūnų seniūnija | Noriūnų apylinkė |
| Papiliai | Papilių seniūnija | Papilių apylinkė |
| Puponys | Puponių seniūnija | Puponių apylinkė |
| Račiupėnai | Račiūpėnų seniūnija | Račiupėnų apylinkė |
| Svideniai | Svidenių seniūnija | - |
| Šalteniai | Šaltenių seniūnija | - |
| Vėžionys | Vėžionių seniūnija | - |
| Vidugiriai | Vidugirių seniūnija | Vidugirių apylinkė |
| Iš viso: | 15 seniūnijų | 7 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 11
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 159
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 638–639 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64