Farerai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Pavyzdinis straipsnis af:Faroëreilande; smulkūs taisymai |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ŠaliesLentelė| |
{{ŠaliesLentelė| |
||
pavadinimas= |
pavadinimas=Farerai| |
||
vietinisPavadinimas='''Føroyar'''<br />'''Færøerne'''| |
vietinisPavadinimas='''Føroyar'''<br />'''Færøerne'''| |
||
kilm=Farerų salų| |
kilm=Farerų salų| |
||
Eilutė 40: | Eilutė 40: | ||
}} |
}} |
||
'''Farerai''' ( |
'''Farerai''' ({{fo|Føroyar}}, {{da|Færøerne}}) – salų grupė [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]], tarp [[Škotija|Škotijos]] ir [[Islandija|Islandijos]], tarp [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] ir [[Norvegijos jūra|Norvegijos jūros]]; autonominis [[Danija|Danijos]] regionas. Administracinis centras – [[Torshaunas]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų istorija]]'' |
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų istorija]]'' |
||
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno [[keltai|keltų]] gentys. [[IX amžius|IX a.]] čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš [[Norvegija|Norvegijos]]. [[XI amžius|XI a.]] įsigalėjo [[krikščionybė]]. Norvegijai ir [[Danija]]i susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion. |
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno [[keltai|keltų]] gentys. [[IX amžius|IX a.]] čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš [[Norvegija|Norvegijos]]. [[XI amžius|XI a.]] įsigalėjo [[krikščionybė]]. Norvegijai ir [[Danija]]i susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion. |
||
[[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu, nacių [[Vokietija]]i okupavus Daniją, Farerų salas užėmė [[Jungtinė Karalystė]]. [[1948]] |
[[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu, nacių [[Vokietija]]i okupavus Daniją, Farerų salas užėmė [[Jungtinė Karalystė]]. [[1948]] m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. [[1973]] m. [[Danija]]i stojant į [[ES]], Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų. |
||
== Politinė sistema == |
== Politinė sistema == |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų politinė sistema]]'' |
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų politinė sistema]]'' |
||
Aukščiausias salų vadovas |
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja ''Løgting'' (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (''Løgmaður''). |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų geografija]]'' |
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų geografija]]'' |
||
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia |
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – [[Strėjmojus]], 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – ''Slættaratindur'' k. (882 m, [[Estrojus|Estrojaus s.]]). Krantai [[fjordas|fjordiniai]]; skardingi, aukšti, labai raižyti. Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji [[Šiaurės Atlanto srovė]]. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 0,3 °C, o liepos 6,7 °C. Per metus iškrinta 1400 mm. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai [[rūkas|rūkų]] dengiama Europos vieta. Tipiškas kraštovaizdis – [[viržis|viržynai]], pievos, durpynai. |
||
== Ekonomika == |
== Ekonomika == |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų ekonomika]]'' |
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų ekonomika]]'' |
||
Svarbiausia ūkio šaka |
Svarbiausia ūkio šaka – [[žvejyba]]. Vystomas [[turizmas]]. Auginamos [[avys]]. |
||
== Demografija == |
== Demografija == |
||
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų demografija]]'' |
''Pagrindinis straipsnis: [[Farerų demografija]]'' |
||
91,7 % Farerų salų gyventojų |
91,7 % Farerų salų gyventojų – [[fareriečiai]], likusieji – išeiviai iš [[Danija|Danijos]] (5,8 %), [[Grenlandija|Grenlandijos]] (0,3 %), [[Islandija|Islandijos]] (0,4 %), [[Norvegija|Norvegijos]] (0,2 %), [[Lenkija|Lenkijos]] (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba [[farerų kalba]], tačiau plačiai išplitusi ir [[danų kalba]]. Tikinčiųjų dauguma – [[liuteronybė|liuteronai]]. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena [[Streimojus|Streimojaus]] saloje (čia įsikūrusi sostinė – [[Torshavnas]]). Vienintelė negyvenama sala – [[Litla Dimunas]]. |
||
== Galerija == |
== Galerija == |
00:52, 17 vasario 2014 versija
| |||||
Farerai žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | farerų | ||||
Sostinė | Torshaunas | ||||
Didžiausias miestas | Torshaunas | ||||
Valstybės vadovai • Karalienė • Premjeras • - |
Margareta II Kaj Leo Johannesen - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
1400 km2 (180) 37 % | ||||
Gyventojų • 2010 liepa (progn.) • Tankis |
50 233 (208) 34 žm./km2 (169) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2010 (progn.) 1 mlrd. $ (-) 22 000 $ (-) | ||||
Valiuta | Farerų krona | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC UTC+1 | ||||
Nepriklausomybė autonomija
|
nuo Danijos 1948 m. | ||||
Interneto kodas | .fo | ||||
Šalies tel. kodas | +298 |
Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros; autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Farerų istorija
Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Farerų politinė sistema
Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Farerų geografija
Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Strėjmojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Slættaratindur k. (882 m, Estrojaus s.). Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 0,3 °C, o liepos 6,7 °C. Per metus iškrinta 1400 mm. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Farerų ekonomika
Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.
Demografija
Pagrindinis straipsnis: Farerų demografija
91,7 % Farerų salų gyventojų – fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Litla Dimunas.
Galerija
-
Sorvaguras, Vagaro sala
-
Fareriečių liaudies šokių kolektyvas
-
Vienintelė negyvenama Litla Dimuno sala
-
Torshavno katedra
Nuorodos
|
|
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA