4 119
pakeitimų
SNo edit summary |
S (→Biografija) |
||
Politinę kovą M. Gandis suprato kaip siekimą tiesos, suvokiamos [[Religija|religine]] prasme. Gandhi susipažinęs su [[Krikščionybė|krikščionybe]] ir [[Islamas|islamu]], priėjo išvadą, kad visos religijos yra teisingos, tačiau praktikoje ydingai interpretuojamos. Jo pasaulėžiūrai ypatingą įtaką turėjo [[Bhagavadgita|Bhagavadgitos]] postulatai apie būtinybę atsisakyti materialinių gėrybių, ramiai vykdyti savo pareigą, nepriklausomai nuo savo [[Emocija|emocijų]] bei išorinių aplinkybių, būdingas Indijos religijoms [[Ahimsa|ahimsos]] principas, taip pat [[Levas Tolstojus|Levo Tolstojaus]] (su kuriuo susirašinėjo) mokymas apie nesipriešinimą jėga blogiui (''neprotivlenije zlu nasilijem''). Siekdamas įgyvendinti savo socialines utopijas, Gandhi įkūrė dvi žemdirbių kolonijas, kurios tapo vėlyvesnių ašramų prototipais.
M. Gandis grįžo į Indiją [[1914]] m., būdamas jau garsiu lyderiu. Tačiau [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metais jis betarpiškai nedalyvavo politikoje, atvirkščiai – padėjo verbuoti kareivius į Britų Indijos kariuomenę. Tik [[1919]] m. vasarį, kada britų
Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|II pasauliniam karui]], M. Gandis ir INK vadovai buvo pasiruošę paremti [[JK|D. Britaniją]], tačiau negavo aiškių pažadų, kad po karo bus suteikta nepriklausomybė, ir [[1942]] m. pradėjo judėjimą „Išeikite iš Indijos“ (''Quit India''). Visi jo vadovai buvo nedelsiant įkalinti. Po karo prasidėjusiose derybose su britais ir musulmonų lyderiais dėl nepriklausomybės Gandhi nepavyko įveikti musulmonų ir hindų susipriešinimo bangos ir išvengti šalies padalinimo. Pergyvendamas tai kaip pralaimėjimą, Gandhi nedalyvavo jokiose valdžios institucijose. Jo bado [[Streikas|streikai]] padėjo nutraukti masines komunalines riaušes [[Kalkuta|Kolkatoje]] [[1947]] rugsėjį ir [[Delis|Delyje]] [[1948]] sausį, tačiau kartu sukėlė hindų fanatikų nepasitenkinimą. Vienas jų, Nathuram Godse, nušovė M. Gandį, jam einant vakarinės maldos.
|
pakeitimų