Mergaitė
Mergaitė – moteriškos lyties vaikas. Mergaitėms suaugus, jos vadinamos panelėmis arba tiesiog moterimis. Jaunos moterys dažnai vadinamos merginomis, taip pat vyrai neretai taip vadina savo mylimas moteris.
Elgesys su mergaitėmis ir jų padėtis bet kurioje visuomenėje paprastai glaudžiai susiję su moterų padėtimi toje kultūroje. Kultūrose, kuriose moterų padėtis visuomenėje yra žema, mergaitės gali būti nepageidaujamos jų tėvų, o valstybė gali mažiau investuoti į paslaugas mergaitėms.[1][2] Mergaičių auklėjimas svyruoja nuo santykinai tokio pat kaip berniukų iki visiškos segregacijos lyties pagrindu ir visiškai skirtingų primetamų lyčių vaidmenų.[3][4][5][6]
Mene[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriškai menas ir literatūra Vakarų kultūroje mergaites vaizdavo kaip nekaltumo, tyrumo, dorybės ir vilties simbolius. Sapfo poezijoje yra meilės eilėraščių, skirtų mergaitėms.
Mergaičių ir jaunų merginų paveikslai Europoje atsirado ir išplito ankstyvojo Renesanso laikotarpiu. Tarp žymiausių to meto meno kūrinių, vaizduojančių mergaites, – Petro Christuso „Jaunos mergaitės portretas“ (apie 1460 m.), Chuano de Flandeso „Jaunos mergaitės portretas“ (apie 1505 m.), Franso Halso „ Die Amme mit dem Kind“ 1620 m., Diego Velaskeso „Freilinos“ 1656 m., Jano Steino „Šv. Mikalojaus šventė“ (apie 1660 m.) ir Jano Vermeirio „Mergina su perlo auskaru“, „Mergina skaitanti laišką prie atviro lango“. Vėlesni žymūs mergaičių paveikslai yra Alberto Ankerio portretas „Mergina su Domino bokštu“, Kamilio Pisaro „Felikso dukters portretas“ (1883 m.)
Lietuvoje mergaičių portretai paplito gerokai vėliau, dvaruose atsiradus portretų poreikiui. Kita vertus, ankstyvuosius portretus dažniausiai tapydavo užsieniečiai menininkai. Tarp vėlesnių žymių mergaites vaizduojančių paveikslų paminėtinas Kazimiero Alchimavičiaus „Mergaitės portretas“ (1885 m.)[7]
Europos vaikų literatūros kanone yra daug žymių kūrinių, kuriose kaip pagrindinės veikėjos veikia jaunos mergaitės. Pasakų, kuriose pagrindinės veikėjos yra mergaitės yra išlikę tiek lietuvių, tiek kitų Europos tautų folklore. Tarp jų yra „Auksaplaukė ir trys lokiai“, „Rapunzel“, „Princesė ir žirnis“, „Joniukas ir Grytutė“, „Maša ir lokys“ bei Brolių Grimų „Raudonkepuraitė“. Iš lietuvių pasakų – „Sigutė“, „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Gerai žinomos knygos vaikams apie mergaites yra „Heida“, „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“, „Namelis prerijose“, „Anė iš Žaliastogių“, „Pepė Ilgakojinė“, „Mažosios moterys“ ir kitos.
Su vėlyvąja Viktorijos epocha didžiojoje Europos dalyje išpopuliarėjo sudėtingesnis merginų veikėjų vaizdavimas. Hanso Kristiano Anderseno pasakose „Mergaitė su degtukais“, „Undinėlė“ ir kitose kuriamos liūdnos istorijos su tragiškomis pabaigomis. 1865 m. išleistoje Leviso Karolo knygoje „Alisa stebuklų šalyje“ pagrindinė veikėja Alisa siurrealistinėje aplinkoje susiduria su ekscentriškais personažais ir intelektualiais galvosūkiais. Alisos charakteris sulaukė didelio populiarumo ir įkvėpė panašias herojes literatūroje, o vėliau ir populiariojoje kultūroje. Literatūra sekė įvairiomis kultūrinėmis srovėmis, kartais romantizavo ir idealizavo mergaites, o kartais vystėsi augančio literatūrinio realizmo judėjimo įtakoje. Daugelis Viktorijos laikų romanų prasideda nuo jų herojės vaikystės, pavyzdžiui, Džeinės Eir, našlaitės, su kuria blogai elgiasi jos globėjai ir kuri vėliau mokosi mergaičių internatinėje mokykloje.
XX a. idealizuoto mergaičių vaizdavimo grožinėje literatūroje didžiąja dalimi atsisakyta. Tarp populiarių literatūrinių romanų yra Harperio Li „Nežudyk strazdo giesmininko“, kuriame jauna mergina Skaut susiduria su fanatizmu savo bendruomenėje. Prieštaringai vertinamoje Vladimiro Nabokovo knygoje „Lolita“ (1955 m.) pasakojama apie žlugdančius santykius tarp 12 m. mergaitės ir suaugusio vyro, šiems keliaujant po JAV.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Goodkind, Daniel (1999). „Should Prenatal Sex Selection be Restricted?: Ethical Questions and Their Implications for Research and Policy“. Population Studies. 53 (1): 49–61. doi:10.1080/00324720308069. JSTOR 2584811.
- ↑ A. Gettis, J. Getis, and J. D. Fellmann (2004). Introduction to Geography, Ninth Edition. New York: McGraw-Hill. pp. 200. ISBN 0-07-252183-X
- ↑ Marianne van den Wijngaard (1997). Reinventing the sexes: the biomedical construction of femininity and masculinity. Race, gender, and science. Indiana University Press. pp. 171 pages. ISBN 978-0-253-21087-6. Nuoroda tikrinta 2011-06-03.
- ↑ Hale Martin; Stephen Edward Finn (2010). Masculinity and Femininity in the MMPI-2 and MMPI-A. U of Minnesota Press. pp. 310 pages. ISBN 978-0-8166-2445-4. Nuoroda tikrinta 2011-06-03.
- ↑ Richard Dunphy (2000). Sexual politics: an introduction. Edinburgh University Press. pp. 240 pages. ISBN 978-0-7486-1247-5. Nuoroda tikrinta 2011-06-03.
- ↑ Salomone, Rosemary C. "Are Single-Sex Schools Inherently Unequal? Same, Different, Equal: Rethinking Single-Sex Schooling. " "Michigan Law Review. " 102(6):1219-1244
- ↑ [1]
