Bosnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.5.2) (robotas Pridedama: pt:Bósnia (região) |
|||
Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
| Sąrašas = |
| Sąrašas = |
||
}} |
}} |
||
'''Bosnija''' |
'''Bosnija''' – istorinis regionas [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] šiaurinėje dalyje, sudarantis apie 80 % šios valstybės teritorijos. Šiuo metu Bosnija nėra vientisas administracinis vienetas, o yra padalintas tarp [[Serbų Respublika|Serbų Respublikos]] (''Republika Srpska'') ir [[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija|Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos]]. |
||
Regiono vardas kilęs nuo [[Bosna|Bosnos upės]]. |
Regiono vardas kilęs nuo [[Bosna|Bosnos upės]]. |
||
== Geografija == |
== Geografija == |
||
Regionas užima didelę [[Dinarų kalnai|Dinarų]] kalnyno ir išsidėstęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi. Pietryčiuose jis siekiasi su [[Raška]], šiaurės vakaruose |
Regionas užima didelę [[Dinarų kalnai|Dinarų]] kalnyno ir išsidėstęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi. Pietryčiuose jis siekiasi su [[Raška]], šiaurės vakaruose – su istorine Kroatija. Pietvakariuose, už [[Bosnijos kalnagūbris|Bosnijos kalnagūbrio]], jis žemėja ir pereina į pajūrio žemumas – [[Dalmatija|Dalmatiją]], [[Paganija|Paganiją]] ir [[Hercegovina|Hercegoviną]]. Šiaurėje jis siekiasi su [[Sava|Savos]] lygumomis – [[Posavina]]. |
||
Kalnuotą Bosniją dalina keletas derlingų upių slėnių. Čia į šiaurę (į Savą) teka trys svarbios upės, kurių baseinai sudaro tris Bosnijos sub-regionus: |
Kalnuotą Bosniją dalina keletas derlingų upių slėnių. Čia į šiaurę (į Savą) teka trys svarbios upės, kurių baseinai sudaro tris Bosnijos sub-regionus: |
||
* Didžiausia jų |
* Didžiausia jų – Bosna, kuri prasideda netoli [[Sarajevas|Sarajevo]], teka per [[Zenica|Zenicą]] ir [[Dobojus|Dobojų]] ir prie Bosanski Šamac įteka į Savą (Tikroji Bosnija); |
||
* Į rytus nuo jos yra [[Vrbasas|Vrbaso]] baseinas ([[Bosnijos Kraina]]). Čia didžiausi miestai: [[Bugojno]], Mkornjič Gradas, [[Banja Luka]]; |
* Į rytus nuo jos yra [[Vrbasas|Vrbaso]] baseinas ([[Bosnijos Kraina]]). Čia didžiausi miestai: [[Bugojno]], Mkornjič Gradas, [[Banja Luka]]; |
||
* Į vakarus nuo Tikrosios Bosnijos yra [[Tara]]-[[Drina]] baseinas ([[Podrinjė]]). Čia didžiausi miestai: [[Foča]], [[Goraždė]], [[Višegradas]], [[Bratunacas]], [[Zvornikas]]. |
* Į vakarus nuo Tikrosios Bosnijos yra [[Tara]]-[[Drina]] baseinas ([[Podrinjė]]). Čia didžiausi miestai: [[Foča]], [[Goraždė]], [[Višegradas]], [[Bratunacas]], [[Zvornikas]]. |
||
Eilutė 26: | Eilutė 27: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{Vakarų Balkanų istorija}} |
{{Vakarų Balkanų istorija}} |
||
=== Bosnijos kunigaikštystė === |
=== Bosnijos kunigaikštystė === |
||
{{main|Bosnijos kunigaikštystė}} |
{{main|Bosnijos kunigaikštystė}} |
||
=== Serbijos imperijoje === |
=== Serbijos imperijoje === |
||
{{main|Serbijos imperija}} |
{{main|Serbijos imperija}} |
||
=== Bosnijos karalystė === |
=== Bosnijos karalystė === |
||
{{main|Bosnijos karalystė}} |
{{main|Bosnijos karalystė}} |
||
=== Osmanų imperijoje === |
=== Osmanų imperijoje === |
||
{{main|Osmanų imperija}} |
{{main|Osmanų imperija}} |
||
=== Austrijos valdžioje === |
=== Austrijos valdžioje === |
||
{{main|Austrija-Vengrija}} |
{{main|Austrija-Vengrija}} |
||
=== Jugoslavijoje === |
=== Jugoslavijoje === |
||
{{main|Jugoslavijos karalystė|Jugoslavija}} |
{{main|Jugoslavijos karalystė|Jugoslavija}} |
||
=== Nepriklausomybė === |
=== Nepriklausomybė === |
||
{{main|Bosnija ir Hercegovina}} |
{{main|Bosnija ir Hercegovina}} |
10:26, 15 gegužės 2011 versija
Balkanų istorinis regionas Bosnija (Босна) | |
---|---|
Šalis | Bosnija ir Hercegovina |
Tautos | bosniai, serbai, kroatai |
Valstybės | Bosnijos kunigaikštystė Bosnijos karalystė (1377–1463) |
Miestai | Sarajevas |
Bosnija – istorinis regionas Bosnijos ir Hercegovinos šiaurinėje dalyje, sudarantis apie 80 % šios valstybės teritorijos. Šiuo metu Bosnija nėra vientisas administracinis vienetas, o yra padalintas tarp Serbų Respublikos (Republika Srpska) ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos.
Regiono vardas kilęs nuo Bosnos upės.
Geografija
Regionas užima didelę Dinarų kalnyno ir išsidėstęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi. Pietryčiuose jis siekiasi su Raška, šiaurės vakaruose – su istorine Kroatija. Pietvakariuose, už Bosnijos kalnagūbrio, jis žemėja ir pereina į pajūrio žemumas – Dalmatiją, Paganiją ir Hercegoviną. Šiaurėje jis siekiasi su Savos lygumomis – Posavina.
Kalnuotą Bosniją dalina keletas derlingų upių slėnių. Čia į šiaurę (į Savą) teka trys svarbios upės, kurių baseinai sudaro tris Bosnijos sub-regionus:
- Didžiausia jų – Bosna, kuri prasideda netoli Sarajevo, teka per Zenicą ir Dobojų ir prie Bosanski Šamac įteka į Savą (Tikroji Bosnija);
- Į rytus nuo jos yra Vrbaso baseinas (Bosnijos Kraina). Čia didžiausi miestai: Bugojno, Mkornjič Gradas, Banja Luka;
- Į vakarus nuo Tikrosios Bosnijos yra Tara-Drina baseinas (Podrinjė). Čia didžiausi miestai: Foča, Goraždė, Višegradas, Bratunacas, Zvornikas.
Istorija
Vakarų Balkanų istorija |
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
Ilyrija, Mezija |
Bizantijos imperija |
Serbų kunigaikštystės (župos): |
Raška |
Bizantija (Sirmijaus tema) |
Duklia > Serbijos DK |
Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
Serbijos despotija |
Osmanų imperija |
Rumelijos, Nišo ejaletai |
Moderniosios Serbijos istorija: |
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės |
Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
Jugoslavijos karalystė |
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
Bosnijos kunigaikštystė
Serbijos imperijoje
Bosnijos karalystė
Osmanų imperijoje
Austrijos valdžioje
Jugoslavijoje
Nepriklausomybė
|