Travunija

	Травунија ; Travunija
	Raškos (892-920), Zahumljės dalis (920-1019); Duklios dalis (1019-XII a.); Zahumljės dalis (XII a.-1355; 1375-1448)
	Location of Travunija IX a.
Sostinė	Trebinė
Kalbos	Senoji slavų kalba
Valdymo forma	monarchija
	Travunijos kunigaikščiai
IX a. (pirmasis žinomas)	Beloje
1466–1483 (paskutinis)	Vladislovas Hercegovičius
Era	Viduramžiai
- Nepriklausoma	IX a. m.
- Nukariavo Osmanai	1483 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie viduramžių regioną. Tai – taip pat ir kitas Trebinės miesto pavadinimas

Travunija (serb. Травуња, lot. Terbounia) – viduramžių valstybėlė Balkanuose, dabartinėje pietų Bosnijoje ir Hercegovinoje, šiaurės Juodkalnijoje ir Kroatijoje (Dubrovniko pajūris).

Geografija

Regionas apėmė Adrijos pajūrio ruožą nuo Dubrovniko šiaurėje iki Kotoro pietuose. Šiauriau buvo Zahumljė, o piečiau – Duklia. Travunija apėmė ir kalnuotas teritorijas giliau žemyne (pirmiausia Orjeno kalnus), atsiremdama į Podgoriją (už jos buvo Raška).

Svarbiausios gyvenvietės regione buvo Trebinė, Kotoras, Risanas, Herceg Novi ir kt.

Istorija

I tūkst. pr. m. e. Travunija sudarė dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama ilyrų. VII a. kraštas slavizuotas ir tapo vienu iš proto-serbų regionų (kiti buvo Duklia, Raška, Bosnija, Zahumljė ir Paganija). IX a. minimi jo ankstyvieji županai: Krajina, Hvalimiras, Čučimiras, Boleslavas ir kt.

Nuo X a. Travunija niekada nesudarė nepriklausomos valstybės, nors kunigaikščio titulas išlaikytas, ir juo tituluodavosi šią feodalinę valdą turėję senjorai. Pirmieji jų buvo Serbų kunigaikščiai, vėliau valdą perėmė Zahumljės kunigaikštis Michailas, o po jo mirties - vėl serbų kunigaikštis Časlavas Klonimirovičius. Šiam mirus 960 m., Travunijos likimas nežinomas. Minimas kunigaikštis Dragimiras, 1000 – 1018 m. valdęs Travuniją ir Zahumlję. Po jo mirties Travunija pateko į kitos serbų župos – Duklios valdžią: Duklios kunigaikščiai (nuo 1077 m. karaliai) taip pat tituluodavosi ir Travunijos valdovais. Nepaisant Duklios viešpatavimo, atskirais laikotarpiais Travunija sukeldavo maištus, arba joje trumpam įsitvirtindavo gretimos Zahumljės kunigaikščiai (pvz., Ljutovidas apie 1030 m.).

Dukliai nusilpus, apie 1166 m. Travuniją užėmė Serbijos didžioji kunigaikštystė, kuri 1217 m. tapo karalyste. Joje Travunija buvo sujungta su jos šiaurine kaimyne Zahumle, ir pastarosios kunigaikščiai titulavosi Travunijos kunigaikščiais. Tai lėmė panašius abiejų valstybėlių likimus: po 1353 m. ji prijungta prie Bosnijos Banato, kuris 1377 m. tapo Karalyste. Tiesa, trumpą laikotarpį (1355–1373 m.) visuotine suirute serbų žemėse pasinaudojo vietiniai didikai Vojinovičiai, kurie sukūrė savo nepriklausomą valdą, vadinamą Vojinovičių žemę.

Valdant Bosnijai, Kaip ir Zahumljėje, čia įsigalėjo vietos didikų giminė Kosača, todėl Travunija buvo valdoma kaip Hulmo kunigaikštystės dalis. 1483 m. abi kunigaikštystes nukariavo Osmanų imperija.

Kunigaikščiai

Nepriklausomi kunigaikščiai (IX a.-X a. pradžia):
Serbijos valda (X a.): Serbijos kunigaikščiai titulavosi ir Travunijos kunigaikščiais;
Zahulmjės valda (X-XI a.): Zahulmjės kunigaikščiai titulavosi ir Travunijos kunigaikščiais;
Duklios valda (1019 m. - XII a. vid.): Duklios kunigaikščiai/karaliai titulavosi ir Travunijos kunigaikščiais;
Zahulmjės valda (XII a. vid. - XIV a.): Zahulmjės kunigaikščiai titulavosi ir Travunijos kunigaikščiais;
Vojinovičių žemė (1355–1373):
- Vojislavas Vijinovičius (1355–1363);
- Nikola Altomanovičius (1366–1373);
Hulmo valda (1373 - 1483): Hulmo (Šventojo Savos) kunigaikščiai titulavosi ir Travunijos kunigaikščiais;