Duklia (regionas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Balkanų istorinis regionas:
Duklia (Дукља)
Šalis: Juodkalnija, Albanija
Tautos: serbai, albanai
Valstybės: Duklia
(917–1186)
Zeta
(1356–1402)
Miestai: Doklea, Skodra
Map of the Western Balkans around 814 AD.png

Duklia (juod., serb. Дукља = Duklja) – istorinis Balkanų regionas Dinarų kalnyne ir Adrijos pajūryje, sudarantis didžiąją dalį Juodkalnijos (išskyrus šiaurinį pakraštį į šiaurę nuo Kotoro įlankos) ir šiaurinį Albanijos pakraštį. Nuo XIV a. regionas dar buvo žinomas kaip Zeta (serb. Зета). Albanijai priklausanti jo dalis dabar dar žinoma kaip Senoji Juodkalnija (Стара Црна Гора).

Regiono pavadinimas kilo nuo dar antikiniais laikais didžiausio miesto Doklea (netoli dabartinės Podgoricos). Romėnai jį vadino Docletia, o slavizavus jis virto į Duklia.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užkalnių Duklios župos

Duklios geografinis regionas yra dalijamas į dvi dalis. Pagrindinę dalį sudarė derlingos žemumos aplink Skadaro ežerą. Tai – Zetos ir Bjelopavličių lygumos, per kurias teka pagrindinės upės Morača ir Zeta. Čia koncentravosi ypač didelis gyventojų tankumas. Ši teritorija, dar vadinama „Užkalnių Duklia“ (serb. Dukljansko Zagorje) dalijosi į 6 tradicines žemes (župas): Lusca, Podlugiae, Gorsca, Cupelnich, Obliquus, Cermeniza.

Nuo Adrijos jūros Užkalnių Duklia buvo atskirta nedidelės kalnų grandinės. Siauras pajūrio ruožas buvo vadinamas „Pajūrio Duklia“ (serb. Dukljansko Primorje). Čia buvo tradicinės župos Cuceva, Prapratna (tarp Baro ir Ulcinio), Gripuli.

Taip pat Duklia apėmė dalį Dinarų kalnyno į šiaurės vakarus nuo lygumų, kur siekėsi su Hercegovina (riba su ja ėjo ties Kotoro įlanka). Jai kartais priskiriamos ir kalnuotos teritorijos šiaurėje ir šiaurės rytuose (Podgorija), kurios skyrė nuo kito istorinio regiono – Raškos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Juodkalnijos istorija.

Antikiniais laikais šis regionas buvo apgyvendintas ilyrų genčių, daugiausia docletae, kurie irgi gavo pavadinimą nuo regiono. Dar IV a. pr. m. e. čia susikūrė Ardiajų karalystė. II a. pr. m. e. jis buvo įjungtas į Romos imperijos Dalmatijos provinciją, nuo IV a. buvo valdomas kaip Praevalitana provincija. Jos teritorijos ir davė prielaidas susiformuoti atskiram kultūriniam regionui. VI–VII a. čia apsigyveno slavai, serbų protėviai. VII a. pradžios Bizantijos šaltiniuose Duklia minima kaip vienas iš 6 serbų regionų (kiti buvo Raška, Zahumlje, Travunija, Paganija ir Bosnija).

4 Duklios kunigaikštystės dalys XI a. vid.

Ankstyvuoju laikotarpiu regionas buvo politiškai ir kultūriškai priklausomas nuo Raškos, tačiau po to, kai Rašką nusiaubė ir užvaldė Bulgarija bei Bizantija, serbų politinis ir kultūrinis centras persikėlė būtent į Duklią. Čia susikūrė Duklios valstybė, kur į valdžią atėjo Petrovičių, vėliau Vojislavljevičių dinastijos. Nuo 971 m. jos valdovai titulavosi kunigaikščiais (knez), o nuo 1077 m. – karaliais.

Zetos kunigaikštystė

Jau ankstyvieji Vojislavljevičiai įsigalėjo ir kitose serbų pajūrio kunigaikštystėse: Travunijoje ir Zahumljoje, kaip ir kalnuotose teritorijose šiaurėje (Podgorijoje). XI a. II pusė buvo didžiausias Duklios klestėjimo laikotarpis, kuomet ji suvienijo kitas serbų žemes: prisijungė Rašką ir Bosniją.

Pradedant XII a. Duklia silpo, o Raška vėl tapo galinga. Nuo tada iki pat XIV a. Duklia tapo Raškos (Serbijos) dalimi. XIV a. viduryje šiai pradėjus byrėti, Duklioje susikūrė Zetos kunigaikštystė, valdoma vietinių didikų dinastijų.

XV a. pabaigoje Balkanus nukariavo Osmanų imperija. Kadangi XVII–XVIII a. imperijoje vyko krikščionių persekiojimai, iš pietų į regioną migravo albanai, kurie apgyvendino teritorijas į pietus nuo Skadaro ežero. Tuo metu regiono šiaurės vakarinę dalį valdė Juodkalnijos vladikos.

Nuo XV a. regionui prigijo Juodkalnijos pavadinimas.