Juodkalnijos kunigaikštystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Књажевина Црнa Горa Juodkalnijos kunigaikštystė | |||||
buvusi kunigaikštystė | |||||
| |||||
| |||||
Juodkalnija 1890 m. | |||||
Sostinė | Cetinjė | ||||
Kalbos | Juodkalniečių | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Juodkalnijos kunigaikštis | |||||
1852–1860 | Danilas I | ||||
1860–1910 | Nikola I | ||||
Istorija | |||||
- Įkūrimas | 1852 m., 1852 | ||||
- Tapo karalyste | 1910 m. | ||||
Plotas | |||||
- 1852 | 1 909 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- 1909 | 317 856 | ||||
Valiuta | Juodkalnijos perperas |
Vakarų Balkanų istorija |
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
Ilyrija, Mezija |
Bizantijos imperija |
Serbų kunigaikštystės (župos): |
Raška |
Bizantija (Sirmijaus tema) |
Duklia > Serbijos DK |
Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
Serbijos despotija |
Osmanų imperija |
Rumelijos, Nišo ejaletai |
Moderniosios Serbijos istorija: |
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės |
Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
Jugoslavijos karalystė |
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
Juodkalnijos kunigaikštystė (juodkal. Књажевина Црна Гора) − buvusi valstybė pietryčių Europoje. Ji gyvavo nuo 1852 m. kovo 13 d. iki 1910 m. rugpjūčio 28 d., kai buvo paskelbta Juodkalnijos karalyste.
Kunigaikštystės sostine buvo Cetinjės miestas. 1906 m. buvo įvesta vietinė valiuta − perperas. Buvusi Juodkalnijos kunigaikštystės teritorija šiuo metu užima centrinę dabartinės Juodkalnijos dalį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krikščionybė dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo skelbiama jau pirmajame krikščioniškos istorijos amžiuje. Vėliau, kai buvo padalyta Romos imperija, per dabartinės Juodkalnijos teritoriją keletą šimtmečių ėjo riba tarp rytinės ir vakarinės jos dalių. Kai Vakarų imperija žlugo, Juodkalnija atiteko Bizantijai. 1042 metais buvo įkurta nuo Bizantijos nepriklausoma kunigaikštystė, kurios valdovas karališką vainiką gavo iš popiežiaus Grigaliaus VII.
1089 metais buvo įkurta Antivaro (dabar − Baro) arkivyskupija. Nepriklausoma katalikiška kunigaikštystė gyvavo maždaug šimtą metų. Dvyliktojo amžiaus pabaigoje ji buvo prijungta prie tuo metu besiplečiančios ortodoksiškos, nuo Konstantinopolio nepriklausomos, serbų valstybės. Penkioliktajame amžiuje dabartinė Juodkalnija tapo Venecijos respublikos valda, kurią kaip Venecijos vasalai valdė vietiniai ortodoksai kunigaikščiai. Penkioliktojo amžiaus pabaigoje dalis Balkanų, taip pat ir Juodkalnija atsidūrė turkų Osmanų imperijos sudėtyje, tačiau Juodkalnijos kunigaikštystė išlaikė tam tikrą autonomiją.
Nuo septynioliktojo amžiaus pabaigos iki devynioliktojo vidurio Juodkalniją valdė Ortodoksų Bažnyčios metropolitai. Metropolito ir kunigaikščio titulas buvo paveldimas. Mirus metropolitui − kunigaikščiui, valstybinę ir bažnytinę valdžią perimdavo jo paskirtas sūnėnas. Devynioliktojo amžiaus antrojo pusėje, po Austrijos−Vengrijos, Turkijos ir Rusijos karų, Juodkalnijos kunigaikštystė buvo sekuliarizuota − ortodoksų metropolitas atsisakė politinės valdžios, buvo įkurtas parlamentas, su Šventuoju Sostu sudaryta sutartis, apibrėžianti katalikų teises, Baro katalikų arkivyskupas tapo parlamento nariu.
1913 metais Juodkalnija drauge su serbais ir bulgarais dalyvavo dar viename kare su turkais, kurio metu visas Balkanų pusiasalis išsivadavo iš Osmanų imperijos valdžios. Tačiau po kelerių metų Juodkalnija buvo inkorporuota į po I pasaulinio karo susikūrusią serbų, slovėnų ir kroatų karalystę, kuri 1929 metais pasivadino Jugoslavija.
Jugoslavijos sudėtyje Juodkalnija buvo iki pat jos subyrėjimo. Keletą metų Juodkalnija priklausė bendrai Serbijos ir Juodkalnijos valstybei, kol galiausiai 2006 metais pasiskelbė nepriklausoma valstybe.