Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
fix |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. [[Vaitiekupiai|Vaitiekupiuose]], [[Sintautų valsčius]], [[Šakių apskritis|Šakių apskr]]. – [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[JAV]]) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas. |
'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. [[Vaitiekupiai|Vaitiekupiuose]], [[Sintautų valsčius]], [[Šakių apskritis|Šakių apskr]]. – [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[JAV]]) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas. |
||
==Biografija== |
== Biografija == |
||
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]]–[[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada. |
Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]]–[[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada. |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
[[1944]] m. pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Berlynas|Berlyne]], paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas [[Bavarija|Bavarijoje]] (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. [[1949]] m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]]–[[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją. |
[[1944]] m. pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno [[Drezdenas|Drezdene]] ir [[Berlynas|Berlyne]], paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas [[Bavarija|Bavarijoje]] (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. [[1949]] m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]]–[[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją. |
||
==Kūryba== |
== Kūryba == |
||
Sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.). |
Sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ – [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.). |
||
| Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
==Literatūra== |
== Literatūra == |
||
*[[Ona Narbutienė]]. Kazimieras Viktoras Banaitis. - V.: Baltos lankos, 1996. - 234 p., [10] iliustr. lap. - ISBN 9986-403-85-5 |
*[[Ona Narbutienė]]. Kazimieras Viktoras Banaitis. - V.: Baltos lankos, 1996. - 234 p., [10] iliustr. lap. - ISBN 9986-403-85-5 |
||
{{DEFAULTSORT:Banaitis, Kazimieras Viktoras}} |
{{DEFAULTSORT:Banaitis, Kazimieras Viktoras}} |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Lietuvos |
[[Kategorija:Lietuvos chorvedžiai]] |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] |
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] |
||
07:20, 6 rugpjūčio 2009 versija
Kazimieras Viktoras Banaitis (1896 m. kovo 5 d. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčius, Šakių apskr. – 1963 m. gruodžio 25 d. Brukline, JAV) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.
Biografija
Gimė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. 1902–1905 m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.
1906 m. su šeima persikėlė į Kauną, kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o 1908 m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. 1911–1914 m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Vylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė Maskvos konservatorijos auklėtinis Sinicynas. 1914 m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, su gimnazija evakavosi į Rusijos gilumą – Roslavlį (Smolensko gubernija). Čia 1914–1915 m. mokėsi berniukų gimnazijoje, 1915 m. buvo įstojęs į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo Vilniuje.
1915 m. rudenį grįžo į Kauną ir tėvo įkurtoje pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje dėstė istoriją, geografiją, lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbas, subūrė 40 dalyvių chorą ir 1916 m. sausio 13 d. viešame koncerte jam dirigavo ir akompanavo. Choras atliko ir dvi jaunojo dirigento harmonizuotas liaudies dainas „Jau saulutė teka“ ir „Vidur tamsios nakties“. Didelio pasisekimo susilaukė Stasio Šimkaus daina „Lietuviais esame mes gimę“.
1919–1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje Kaune ir Vilniuje, įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario“ redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. 1921 m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno Prahoje, kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. 1922 m. išvyko į Vokietiją, ten iki 1925 m. studijavo filosofiją ir meno istoriją Leipcigo universitete. [1] 1928 m. baigė Leipzigo konservatoriją – kompoziciją studijavo pas prof. Zigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną – pas prof. O. Kelerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.
Grįžęs į Kauną, nuo 1928 m. Kauno muzikos mokykloje (nuo 1933 m. konservatorija) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo 1937 m. – profesorius, 1937–1943 m. (su pertrauka) – konservatorijos direktorius.
1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, kiek pagyveno Drezdene ir Berlyne, paskui nuvyko į lietuvių pabėgėlių stovyklas Bavarijoje (Arnstorfe, Mūldorfe, Spackenburge), kur vadovavo chorams, vaikus mokė skambinti fortepijonu, harmonizavo liaudies dainas. 1949 m. atvyko į JAV – Brukliną (globojo muzikas Ksaveras Strumskis ir kt.), 1950–1951 m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.
Kūryba
Sukūrė daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir solo dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės Birutės garbei“, opera „Jūratė ir Kastytis“ – 1955 m. (1970 m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera 1972 m. balandžio 29 d.).
Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ 1934–1935 m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1948 m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1950 m. (Čikagoje), „ Liaudies dainos mišriajam chorui“ 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ 1951 m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ 1987 m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ 1991 m. (Kaune) ir „88 liaudies dainos“ 1993 m. (Čikagoje).
Sukūrė kūrinių smuikui, fortepijonui, violončelei ir kitiems instrumentams, parašė straipsnių ir recenzijų. Jo dainos „Lino žiedas“, „Po aukštus kalnus“, „Paskutinis vakarėlis“, „Nei vėjas pučia“, „Atsikėlus anksti rytelį“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte, jo dainas dainuoja ir Lietuvos chorai. [2]
1996 m. išleista muzikologės Onos Narbutienės knyga „Kazimieras Viktoras Banaitis“. Kompozitorius minimas ir Vokietijos enciklopedijoje „Riemann Musik Lexikon“.
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Viktoras Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 594 psl.
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. ISBN 9986-529-21-2
Literatūra
- Ona Narbutienė. Kazimieras Viktoras Banaitis. - V.: Baltos lankos, 1996. - 234 p., [10] iliustr. lap. - ISBN 9986-403-85-5