Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°41′21″ š. pl. 25°16′41″ r. ilg. / 54.68917°š. pl. 25.27806°r. ilg. / 54.68917; 25.27806 (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
19 053 keitimai
Išimama iliustracija Dirigentas_Jonas_Aleksa.jpg, kurią naudotojas Túrelio pašalino Commons projekte
rv copyvio
Žyma: Pakeista
Eilutė 24: Eilutė 24:
[[Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG|kairėje|thumb|250px|Operos ir baleto teatro pastatas.]]
[[Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG|kairėje|thumb|250px|Operos ir baleto teatro pastatas.]]
[[Vaizdas:Vilnius streets 20.JPG|thumb|250px|kairėje|LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. [[Lietuvos rusų dramos teatras]])]]
[[Vaizdas:Vilnius streets 20.JPG|thumb|250px|kairėje|LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. [[Lietuvos rusų dramos teatras]])]]
Operos teatro [[Lietuva|Lietuvoje]] pradžia galima laikyti [[1636]] m., kada Vilniuje, [[Žemutinė pilis|Žemutinėje pilyje]], buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).
Baigiantis '''1636 m'''. vasarai, Vilnių sujaudino du ypatingi įvykiai. Popiežius Urbonas VIII Šv. Kazimierą paskelbė Lietuvos globėju; rugpjūčio 14 d. su didelėmis iškilmėmis mieste ir Katedroje Šventojo žemiškieji palaikai sidabro karste buvo pernešti į tam tikslui Katedroje įrengtą puošnią barokinę Karališkąją koplyčią. O rugsėjo 4 d. Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teatre įvyko pirmasis Lietuvoje operos spektaklis. Vilnius tapo viena pirmųjų su naujuoju baroko meno žanru susipažinusių Europos sostinių.


[[XVII a.]] viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.
'''Lietuvos valdovų rūmuose būta turtingos meno gyvenimo tradicijos.''' Vis dėlto ankstyvas operos pasirodymas Lietuvoje yra pirmiausiai Vladislavo Vazos nuopelnas. 1625 m. su opera jis susipažino ten, kur ji buvo atsiradusi - Florencijoje. 1632 m. tapęs jungtinės valstybės valdovu - Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi, jis labai daug dėmesio paskyrė rūmų muzikai ir teatrui. 1635 m. Varšuvoje, naujojoje Lenkijos sostinėje, buvo parodytos dvi operos. Pirmoji Lietuvos sostinei sukurta opera buvo ,,Il ratto di Helena" („Elenos pagrobimas"). Vėliau dar keturios operos buvo parodytos Varšuvoje, viena Gdanske ir dvi Vilniuje - Lietuvos sostinės scenai sukurtos ,,Andromeda" (1644) ir ,,Circe delusa" (,,Apviltoji Kirkė", 1648). Du pastarosios operos balandžio mėn. spektakliai buvo paskutinieji Vladislavo Vazos teatro spektakliai apskritai. Gegužės 20 d. valdovas Merkinėje mirė (jo širdies urna yra Vilniaus arkikatedros bazilikos mauzoliejuje). Nežinomų kompozitorių kurta muzika neišliko (tik žinoma, kad ,,Elenos pagrobimą" sukūrė trupės vadovas Marco Scacchi); išliko Virgilio Puccitelli rašyti libretai. Teatras turėjo ir šokėjų grupę.


Po [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.
Per karą su Maskva 1655-1661 m. Vilnių buvo užėmusi ir pasibaisėtinai apiplėšė rusų kariuomenė; nusiaubti Valdovų rūmai nebebuvo atstatyti, o XIX a. pradžioje (kai Lietuva jau buvo Rusijos okupuota) - naikinant valstybingumo simbolius - visiškai sugriauti. Džiugu, kad pastaraisiais metais atstatytuose rūmuose  didžiulis dėmesys skiriamas ir muzikinei kultūrai, rengiami koncertai, retsykiais pastatomos ir senosios barokinės operos. Ketinama atstatyti ir senąjį Vladislavo Vazos laikų teatrą, tad į rūmus, galbūt, grįš ir opera.


[[1854]] m. [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušės]] rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.
Šimtametį operos trūkumą Lietuvoje šiek tiek atsvėrė nuo 1570 m. Vilniaus universitete (bei Kauno, Kražių, kitose kolegijose) rengiami mokyklinių dramų vaidinimai, - kai kuriuose būta tiek daug muzikos, kad jie panėšėjo į operą.


XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“ ([[Klojimo teatras]]). [[1899]] m. [[Palanga|Palangoje]] pastatytas [[Amerika pirtyje|„Amerika pirtyje“]] – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – [[Antanas Vilkutaitis|Antanas Vilkutaitis-Keturakis]] ir [[Juozas Vilkutaitis]].
'''Opera ir baletas Lietuvoje atgimė nuo XVIII a. vidurio''' imtuose steigti didikų, aukštų valstybės pareigūnų Radvilų, Oginskių, Sapiegų rūmų teatruose jų rezidencijose provincijoje; kai kurie gyvavo iki XIX a. pradžios, pasirodydavo ir Vilniuje (sakysim, 1790 m. sostinėje buvo 32 Lietuvos didikų rezidencijos). '''1785 m. Vilniuje ir Klaipėdoje pradėjo veikti viešieji miestų teatrai.''' Klaipėdos vokiečių teatras per visą XIX a. veikė su pertraukomis, operos trupę turėjo ne visada (apie baletą žinių visai nėra). Vilniuje viešojo teatro istoriją pradėjo žymusis lenkų teatro veikėjas Wojciechas Bogusławskis, kuris su savo trupe penkiems sezonams įsikūrė Lietuvos sostinėje. Vėliau - iki 1864 m. - teatre vaidino įvairių antreprenerių lenkų (1835 - 1844 m. ir vokiečių), po 1863 - 1864 m. sukilimo - rusų, gana dažnai viešėdavusios italų operos trupės. Iki I pasaulinio karo Vilniaus publika matė nemažą pasaulinio repertuaro dalį - nuo W. A. Mozarto iki G. Puccini. 1844 m. Kaune, Perkūno namuose įrengus teatrą, o 1892 m. pastačius teatro rūmus, Vilniaus trupės nuvykdavo ir ten.
[[Vaizdas:Pundzevicius-Ksstucio-vaidmenyje-operoje-Birute.jpg|miniatiūra|P.Pundzevičius-Petliukas Kęstučio vaidmenyje M. Petrausko operoje „Birutė“ 1909 m]]
'''XIX a'''. kelissyk šmėkštelėjusi lietuvių tautinio teatro idėja pradėjo įsikūnyti amžiaus pabaigoje. 1895 m. Maironis parašė pirmąjį lietuvišką operos libretą. Operos muzika iškart tapo pradėtų rengti lietuviškų koncertų Tilžėje ir Sankt Peterburge programų dalimi (1864–1904 m. galiojusį lietuvių spaudos ir kalbos viešo vartojimo draudimą imperijos sostinėje jau buvo įmanoma apeiti). Atgavus spaudą, ir pačioje Lietuvoje viešu tapęs muzikos ir teatro sąjūdis nepaprastai išsiplėtojo. '''1906 m. lapkričio 6 d.''' Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje buvo parodyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko „'''Birutė“,''' pirmoji lietuviška opera.


[[XIX a.]] su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, [[1906]] m. [[lapkričio 6]] d. Vilniuje, dabartinės [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|Lietuvos nacionalinės filharmonijos]] salėje, įvyko dramaturgo [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis|Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio]] ir kompozitoriaus [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.
1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą, Valstybės tarybos įsteigta Teatro komisija, Švietimo ministerijos Meno departamentas, kitos įstaigos ėmė rūpintis muzikos bei teatro mokyklų, teatrų steigimu; Rotušės teatre vaidino Antano Vaičkaus dramos trupė, veikė Juozo Tallat-Kelpšos, Antano Vaičiūno chorai. Lenkijos įvykdyta Lietuvos sostinės okupacija šią veiklą nutraukė. Lietuvių kultūrinis darbas buvo priverstas susitelkti laikinąja sostine tapusiame Kaune. Ten '''Lietuvių meno kūrėjų draugija 1920 m. pabaigoje įsteigė Operos vaidyklą, dabartinį Nacionalinį operos ir baleto teatrą, kuris pirmąją premjerą - G. Verdi ,,Traviatą" - parodė gruodžio 31 d.;''' 1921 m. birželio 16 d. A. Rubinšteino ,,Demono" (teatro trečiojoje) premjeroje pasirodė trys šokėjos - baleto trupės užuomazga. 1922 m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta; birželio 2 d. teatro choreografė Olga Dubeneckienė surengė pirmąjį operos spektakliuose šokusių savo baleto studijos mokinių koncertą. '''1925 m.''' birželį baleto trupė parodė vienaveiksmių baletų ir miniatiūrų programą, o '''gruodžio 4 d. - pirmąjį savarankišką spektaklį, Leo Delibes'o ,,Coppeliją".''' Šitaip susidarė Valstybės teatras su opera, drama (pradėjo vaidinti dviem savaitėm anksčiau už operą) ir baletu.


[[1920]] m. pabaigoje [[Kaunas|Kaune]] įsteigta [[Operos vaidykla]]. Pirmasis spektaklis – [[Giuseppe Verdi]] „Traviata“. [[1922]] m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. [[1925]] m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes „Coppelia".
Iš tautinio valstybės ir kultūros Atgimimo sąjūdžio kilusio teatro raidą ir toliau sąlygojo permainingas krašto istorinis likimas - pirmasis Nepriklausomybės dvidešimtmetis, sovietų ir nacių okupacijos, karas, vėl sovietinė okupacija, vėl Atgimimas ir šių dienų Nepriklausomybės laikmetis.
[[Vaizdas:8 PMMGEK-1910.jpg|miniatiūra|G. Verdi "Traviata" 1920 m.]]
'''Teatre susitelkė stiprios atlikėjų pajėgos''', jo veikla nuo pat pradžių buvo labai intensyvi. Pirmasis teatro dirigentas buvo Juozas Tallat-Kelpša, tą darbą dirbęs iki mirties 1949 m. Po keletą sezonų dirigavo kompozitoriai Juozas Gruodis, Stasys Šimkus. Su beveik 30 metų darbo Rusijos teatruose patirtimi 1927 m. į tėvynę pagaliau grįžo Mykolas Bukša ir dirigavo iki mirties 1953 m. Pirmiausiai kaip baleto dirigentas pasireiškė Leiba Hofmekleris. 1934 m. debiutavo (1938 m. vyriausiuoju dirigentu tapo) reto talento muzikas Vytautas Marijošius, 1937 m. - Juozas Pakalnis. Puikų chorą išugdė jo vadovas Julius Štarka. Teatras pasižymėjo puikia scenografija, tarp jos kūrėjų buvo Vladas Didžiokas, Vladimiras Dubeneckis, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Stasys Ušinskas; 1929-1939 m. daug darbų sukūrė žymusis lietuvių kilmės rusų dailininkas Mstislavas Dobužinskis, debiutavo unikalaus talento scenografas Liudas Truikys. Pirmuosius operos pastatymus parengė dramos režisieriai. Vėliau tam darbui buvo kviečiami rusų režisieriai emigrantai, iš kurių teatrui ypač nusipelnė Teofanas Pavlovskis (dirbo nuo 1928 m. iki mirties 1936 m.). Tuo metu iškilo pirmasis savas operos režisierius Petras Oleka, kiek vėliau - Stasys Dautartas. Panašios padėties būta balete. Pirmoji choreografė Olga Dubeneckienė (ji sėkmingai pasireiškė ir scenografijoje) statė šokius operose, o baletų pastatymų nesiėmė. Tad baleto trupės pirmojo dešimtmečio repertuarą sukūrė vėlgi rusų choreografai emigrantai Pavelas Petrovas, Nikolajus Zverevas, kol 1936 m. šioje srityje debiutavo Bronius Kelbauskas.


[[Vokietija|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, [[1941]] m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.
'''Teatras garsėjo puikiais dainininkais''', kurių skaičius sparčiai gausėjo ir skatino naujų trupių sudarymo ketinimus. Tarp sopranų ypač minėtinos Adelė Galaunienė, Vladislava Grigaitienė (nuo 1921 m. iki 1944 m. emigracijos dirbo ir pedagoginį darbą), Julija Dvarionaitė, Marijona Rakauskaitė, Veronika Podėnaitė, Antanina Dambrauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė, Elzbieta Kardelienė, tarp mecosopranų - Jadvyga Vancevičaitė, Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Marija Lipčienė, Elena Kalvaitytė, tenorai Kipras Petrauskas, Aleksandras Kutkus, Juozas Babravičius, baritonai Antanas Sodeika, Juozas Bieliūnas, Jonas Butėnas, Juozas Mažeika, bosai Petras Oleka, Stasys Sodeika, Antanas Kučingis, Ipolitas Nauragis.


Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir [[1944]] m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. [[1948]] m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.
'''Iki 1940''' '''m. sovietinės okupacijos buvo pastatyta 41 kompozitoriaus 61 opera''' (kai kurios buvo statytos po keletą kartų). Vyravo italų opera - rodyta 20 G. Verdi, A. Ponchielli, U. Giordano, P. Mascagni, R. Leoncavallo, G. Puccini, E. Wolf-Ferrari, kitų kompozitorių veikalų. Pastatyta 15 populiariausių prancūzų kompozitorių (F. Halévy, G. Meyerbeerio, Ch. Gounod, G. Bizet, A. Thomas, J. Massenet ir kt.) operų. Kiti reikšmingiausi repertuaro veikalai buvo W. A. Mozarto ,,Don Giovanni", R. Wagnerio ,,Tanhäuseris" ir ,,Lohengrinas", populiariausios P. Čaikovskio, A. Borodino, M. Musorgskio, B. Smetanos, A. Dvorako, E. d'Albert'o, kitų kompozitorių operos. Lietuviškąją repertuaro dalį sudarė M. Petrausko ,,Birutė" ir ,,Eglė", J. Karnavičiaus ,,Gražina" ir ,,Radvila Perkūnas", A. Račiūno ,,Trys talismanai". Kai kurių operų anuometiniai pastatymai taip ir liko vieninteliais jų pastatymais šiame teatre (bei lietuvių scenose apskritai) - tarp jų yra G. Meyerbeerio ,,Hugenotai", C. Saint-Saenso ,,Samsonas ir Dalila", A. Ponchielli ,,Gioconda", E. Wolf-Ferrari ,,Keturi storžieviai" ir ,,Madonos brangenybės", N. Rimskio-Korsakovo ,,Caras Saltanas" ir ,,Kitežas", G. Charpentier ,,Louise", E. d'Albert'o ,,Mirusios akys".


[[1974]] m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras.
Nuo 1926 m. maždaug kas antrą operos (ir vieną kitą baleto) spektaklį transliuodavo Kauno radiofonas. Teatro solistai viešėjo Rygos, Talino, Stokholmo, Paryžiaus, Prahos, Romos, Milano scenose, 1936 m. solistų grupė dainavo Buenos Airių Colon teatre; jame P.Oleka pastatė N.Rimskio-Korsakovo "Kitežą". Savo ruožtu Kauno scenoje iki 1940 m. dainavo 55 užsienio solistai, spektaklius dirigavo bei keletą premjerų parengė 15 užsienio dirigentų.
Nuo [[1998]] m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.


[[2003]] m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).
'''Baleto trupės pagrindą sudarė''' jau pirmuosiuose operų spektakliuose šokusios Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė (vėliau ir žymi pedagogė - šokio menui atidavė net 62 metus!) ir Eugenija Žalinkevičaitė, romantinio baleto pagrindinių vaidmenų atlikėjos Olga Malėjinaitė, Marija Juozapaitytė, šio stiliaus šokėjai Bronius Kelbauskas ir Vytautas Aukščiūnas, charakterinių vaidmenų atlikėjai Vladas Sipaitis, Stasys Dautartas, jaunesnės kartos šokėjai Eugenijus Bandzevičius, Henrikas Jagminas, Petras Baravykas, Simas Velbasis, kiti šokėjai. 1931 - 1935 m. trupės nariai buvo rusų emigrantų baleto žvaigždės Vera Nemčinova ir Anatolijus Obuchovas.


== Pavadinimų kaita ==
'''Iki 1940 m. okupacijos baleto trupė parengė''' 29 kompozitorių 36 baletų premjeras. Tarp jų buvo svarbiausi romantiniai baletai - A.Adamo "Giselle", L.Delibes'o "Sylvie", visi trys P. Čaikovskio baletai, taip pat L. A. Minkaus "Don Quijotas", A. Glazunovo "Raimonda". Baleto scenoje palyginti dažnai skambėjo modernioji muzika - pastatyta I. Stravinskio "Ugnies paukštė", G. Aurico "Jūrininkai", baletai pagal C. Debussy ("Fauno popietė"), M. Ravelio ("Bolero"), E. Satie (,,Grand couture"), F. Poulenco ("Aubade") muziką. 1933 m. pasirodė ir pirmieji lietuviškieji baletai - V.Bacevičiaus "Šokių sūkuryje", J.Gruodžio "Jūratė ir Kastytis", B. Dvariono "Piršlybos". 1935 m. baletas viešėjo užsienyje - sausio mėnesį Monte Karle parodė 10 spektaklių, vasario - kovo mėn. Londone (Alhambros teatre) - 32 spektaklius; viešnagės repertuare buvo "Giselle", "Coppelia", "Gulbių ežeras", "Raimonda" (lietuvių teatras pirmasis Vakarams parodė šį vieną paskutiniųjų M. Petipa choreografijos šedevrų), taip pat "Piršlybos" ir dar keletas vienaveiksmių baletų. Kauno scenoje šoko 11 užsienio baleto solistų, lenkų baleto trupė.
[[Vaizdas:Kaunas city theatre.jpg|thumb|Valstybės opera (dab. [[Kauno valstybinis muzikinis teatras]])]]
* [[1920 m.|1920]] – [[1922 m.|1922]] m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
* 1922 – [[1925 m.|1925]] m. – Lietuvos valstybės opera
* 1925 – [[1940 m.|1940]] m. – Lietuvos valstybės teatras
* 1940 – [[1941 m.|1941]] m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
* 1941 – [[1944 m.|1944]] m. – Kauno didysis teatras
* 1944 – [[1990 m.|1990]] m. – [[LTSR]] valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
* 1990 – Lietuvos opera
* 1990 – [[1998 m.|1998]] m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
* Nuo 1998 m. [[Liepos 1]] d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras


== Teatro veiklos tikslai ==
Rūmų baleto užuomazgos Lietuvoje siekia 16 a. Lygiagrečiai šokis buvo kultivuojamas ir mokykliniame teatre (1570 m. įsteigtoje Vilniaus kolegijoje, 1579 m. pertvarkytoje į Vilniaus universitetą, 17 a. įsteigtose Kražių, Kauno ir kt. kolegijose). Daugiau kaip 200 metų Lietuvoje gyvavusi lotyniškoji mokyklinė drama jungė visas meno šakas, ir šokama buvo tiek tradicinių siužetų, tiek Lietuvos istorijos motyvais parašytose dramose.


[[Vaizdas:OperaVilnius4.jpg|thumb|160px|Operos ir baleto kūrinių herojai teatro fasade]]
1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teatre buvo pastatyta dramaturgo Virgilio Puccitelli ir nežinomo kompozitoriaus dramma musicale "Il ratto di Elena". Premjerą parengė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos rūmų teatras, vaidinęs abiejuose jungtinės valstybės sostinėse, Varšuvoje ir Vilniuje. Šiame teatre buvo apie 20 šokėjų.
* Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.


* Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
Baletas ypač iškilo apie 18 a. vidurį. Vilniaus universitete buvo pastatyta baletais vadinamų dramų. Baleto trupes ir italų bei prancūzų baletmeisterių vadovaujamas baleto mokyklas laikė Lietuvos didikai. Tuomet jų rūmuose - ilgesnį ar trumpesnį laiką - veikė apie 10 teatrų; kai kurie gyvavo iki 19 a. pradžios. 1785 m. atidarytuose Vilniaus ir Klaipėdos viešuosiuose miestų teatruose baletas menkai tesiplėtė, tačiau 19 a. bėgyje baleto gyvenimą Lietuvoje praturtino prancūzų, italų, vėliau rusų trupių viešnagės.


* Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
Baletas Lietuvoje iš tiesų atgimė 1920 m. rudenį įsteigus Lietuvos operos ir baleto teatrą (jis atidarytas 1920 m. gruodžio 31 d. G. Verdi operos "Traviata" premjera). Teatro baleto trupė pirmą savarankišką spektaklį parodė 1925 m. gruodžio 4 d. Tai buvo L.Delibes "Coppelia" (iki tol trupė šoko tik operos spektakliuose). Vėliau buvo pastatyti A. Adamo, R.Drigo, P.L.Hertelio, P.Čaikovskio, L.Minkuso, A. Glazunovo, I.Stravinskiio ir kitų kompozitorių baletai, taip pat baletai pagal F.Chopino, R. Schumanno, C. Debussy, M.Ravelio, E. Satie, F. Poulenco ir kt. autorių muziką, lietuvių kompozitorių J.Karnavičiaus, J.Gruodžio, V.Bacevičiaus, B. Dvariono, J.Pakalnio baletai. 1935 m. Lietuvos baletas su labai dideliu repertuaru viešėjo Monte Karlo (10 spektaklių) ir Londono Alhambros teatre (32 spektakliai).


* Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.
Esminiai pokyčiai įvyko 1944 m. vasarą, Lietuvą vėl okupuojant Raudonajai armijai. Į Vakarus emigravo labai daug teatro artistų, tarp jų apie pusę baleto trupės. Nustojo veikusi teatro baleto studija (tik 1952 m. Vilniaus meno mokykloje buvo įsteigtas Choreografijos skyrius, dabartinė Vilniaus baleto mokykla). Ir šios  mokyklos auklėtiniai, ir kviesti solistai iš garsiųjų, gilias klasikinio šokio tradicijas turinčių mokyklų, pvz. A. Vaganovos, lėmė baleto raidą Lietuvoje, kuria pagrįstai galime didžiuotis.

Dabartinę LNOBT Baleto trupę sudaro 68 šokėjai, 1992–2011 m. jai vadovavo Tatjana Sedunova, nuo 2011 m. spalio 10 d. – trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras, trupės direktorė Rūta Butvilienė.

Sezono metu (rugsėjis – birželis) trupė rodo 15–20 pavadinimų spektaklius, per mėnesį šokama vidutiniškai 10 spektaklių. Per sezoną parengiamos vidutiniškai 2 premjeros, trupė dalyvauja operos spektakliuose.

Pastarųjų sezonų repertuare yra įvairių choreografijos stilių pastatymai, tarp jų - baleto klasikos aukso fondo spektakliai A. Adamo "Giselle" (choreografas O. Vinogradovas), pagal M. Petipa choreografiją pastatyti P. Čaikovskio "Gulbių ežeras",  "Miegančioji gražuolė", L. A. Minkuso „Bajaderė", choreografo Vladimiro Vasiljevo pastatyti L. A. Minkuso  "Don Kichotas" ir S. Prokofjevo "Romeo ir Džuljeta",  M. Theodorakio "Graikas Zorba" (choreografas Lorca Massine). Rodomi choreografo Boriso Eifmano „Raudonoji Žizel“ bei „Rusiškasis Hamletas“, R. Ščedrino „Ana Karenina" (choreografas Aleksej Ratmanskij), L. Delibes "Coppelia" (libreto autorius ir dailininkas Mihail Chemiakin, choreografas Kirill Simonov), du choreografo Andrejaus Melanjino spektakliai - P. Čaikovskio "Spragtukas" ir baletas pagal J. Strausso muz. „Žydrasis Dunojus". Repertuare taip pat yra H. Lovenskjoldo „Silfidė" (choreografo Johanno Kobborgo redaguota Bournonville'o versija), lietuvių choreografės Anželikos Cholinos baletas „Barbora Radvilaitė", bei trupės vadovo Krzysztofo Pastoro spektaklis pagal R. Wagnerio muz. „Tristanas ir Izolda". Rodome ir baletus vaikams - choreografo H. Majorovo „Čipolinas", W. Borkowskio „Snieguolė ir 7 nykštukai" ir kt.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baleto trupė - tarptautinį pripažinimą pelniusi aukščiausio profesinio lygio trupė. Didžiulę šlovę jai pelnė pasaulinės baleto „Romeo ir Džuljeta" gastrolės su M. Rostropovičiumi, jam diriguojant baletas šoktas Vokietijoje, Prancūzijoje, Egipte, Kairo operoje, Graikijoje Salonikuose, JAV Vašingtone, Italijoje, Japonijoje, Osakos tarptautiniame festivalyje, Ispanijoje, Londono Barbecan salėje. Pastaraisiais metais Lietuvos baleto trupė, dažniausiai su klasikiniu repertuaru, gastroliavo Notingemo teatre (Didžioji Britanija), Italijoje, Ispanijoje, Varšuvos didžiajame teatre, Vengrijoje, Miškolcų festivalyje, Estijos nacionalinėje operoje, Vokietijoje, Bonos teatro tarptautiniame baleto žvaigždžių festivalyje ir kt.

2015 m. Lietuvos baletas šventė savo 90 metų jubiliejų. Ta proga prestižinio ''Dance'' žurnalo kritikė Margarita Médina rašė: „Baleto 90-mečio minėjimui paskirti visą savaitę, paruošti penkias skirtingas programas ir, galiausiai, surengti Žvaigždžių Gala koncertą – užmojis išties rizikingas. Puikusis Vilniaus Nacionalinis operos ir baleto teatras ėmėsi šio iššūkio ir savo pažadą ištesėjo. Vilniaus baleto žvaigždes, kurios visiškai nenusileido prestižiniams svečiams – pasaulinėms baleto žvaigždėms - savo drąsia technika ir artistiškumu. Belieka pasakyti „Bravo“ ir „Ačiū“ – už didžiules pastangas, kad šis išskirtinis minėjimas pavyko.“
[[Vaizdas:Buvę operos rūmai. Dab. Lietuvos rusų dramos teatras.jpg|miniatiūra|Buvę operos rūmai. Dab. Lietuvos rusų dramos teatras]]
'''Teatro veiklą sutrikdė''' kai kurių jo narių likimus skaudžiai palietusi 1940 m. sovietų okupacija, karas, nacių okupacija. Tačiau tie įvykiai teatro veiklos iš esmės nepakeitė. Jis rodė įprastinį repertuarą, 1942 m. įvyko St. Šimkaus operos "Pagirėnai", 1944 m. W. A. Mocarto "Figaro vedybų", 1943 m. J. Pakalnio baleto "Sužadėtinė" premjeros. Operos meno pajėgos buvo tiek išaugę, kad buvo iš ko 1940 m. įsteigti Kauno Operetę (dabartinį Muzikinį teatrą), 1942 m. Vilniuje - Operą (iki II-osios sovietų okupacijos parengė 6 operų ir vieną baleto premjerą), tais pačiais metais Šiaulių teatre susibūrusi trupė parengė 4 operečių premjeras ir buvo beveik baigusi rengti A. Račiūno "Trijų talismanų" premjerą.

'''Tragedija teatrą, kaip ir visą kultūrą, ištiko 1944 m.''' prasidedant II sovietų okupacijai. Į Vakarus išvyko beveik 30 operos solistų, apie pusę baleto trupės, puikūs dirigentai, chorvedžiai, scenografai, kompozitoriai. Susibūrę Detmolde, 1947 m. jie pastatė ir 20 kartų parodė "Sevilijos kirpėją", o 1948 m. Augsburge - "Coppeliją" (parodė bene 14 spektaklių), labai dažnai koncertavo; paskui dauguma atvyko į JAV, kur 1957 m. pradėjo gyvuoti unikalus reiškinys - Čikagos lietuvių opera. Tuo tarpu Lietuvoje buvo panaikintos Vilniaus ir Šiaulių trupės, 2 metus Klaipėdoje veikusi panaši trupė 1949 m. irgi buvo panaikinta. Tuomet Lietuvoje jau galėjo būti penki muzikiniai teatrai. Liko du - Kauno muzikinis ir 1948 m. į Vilnių perkeltas Operos ir baleto teatras.

'''Okupacija''' sužalojo ne vieno teatro nario gyvenimą. Nutrūko ryšiai su Europos teatrais, vokalo pedagogikos židiniais, lietuvių kultūra buvo tarytum perskelta į dvi dalis - čia ir svetur, ir kelias į Lietuvą buvo užkirstas, sakysime, Niujorko Metropolitan operos solistėms Annai Kaskas (Onai Katkauskaitei), Polynai Stoskai (Apolonijai Stoškutei), Lilian Sukis (Lilijai Šukytei), kurių nepaminėdavo ir sovietinė spauda. Pirmosios okupacijos metų ideologų ir kai kurių teatro narių šūkiai apie „tikrą, socialistinę kūrybą“, prasidėsiančią „atėjus Raudonajai Armijai į Lietuvą, susipažinus su Stalino konstitucija“ taip ir liko šūkiais (nors ir spėta pastatyti vieną sovietinę operą bei baletą). Pokario metais jie tapo teatrui brukama veiklos programa, kurios reikalavimams jis vienaip ar kitaip turėjo paklusti, kaip pakluso sovietizmo apologetikos veikalų sukūrę kai kurie kompozitoriai. Sovietinė kontrolė ilgam sustabdė modernios stilistikos pasireiškimą lietuvių kompozitorių kūryboje, net jau XX a. klasika tapusių pasaulinio repertuaro operų ir baletų pasirodymą teatro scenoje. Kadangi „socialistinė kūryba“ vyko sunkiai (pirma pokario lietuviška opera - A. Račiūno prosovietinė „Marytė“ - pasirodė tik 1953 m.), jos trūkumą turėjo kompensuoti „realistiniais“, „pažangiais“ vadinami rusų kompozitorių (P. Čaikovskio, M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo ir kt.) kūriniai, pirmąjį pokario dešimtmetį sudarę beveik pusę premjerų skaičiaus.
[[Vaizdas:Naujojo pastato maketas.jpg|miniatiūra|Naujojo pastato maketas]]
'''Ilgainiui repertuaro pusiausvyra buvo atstatyta''', 7-ajame dešimtmetyje parodyta modernesnės stilistikos S. Prokofjevo, G. Gershvino, C. Orffo operų. Ideologinė kontrolė, žinoma, neatslūgo. Sakysim, 1968 m. statant G.Puccini „Merginą iš Vakarų“, operos pavadinimas pakeistas į „Merginą iš Kalifornijos“ (Vakarų baimė...). Populiariausia repertuaro lietuviškoji opera - V. Klovos „Pilėnai“ - pastatymui 1956 m. priimta tiktai įvedus į ją „ideologinį momentą“, - Eglės sužadėtinį Rūtenį pakeitus rusų kunigaikščiu Danila (originali versija atkurta 1994 m. operos pastatyme Čikagos lietuvių operoje). 1957 m. dėl „ideologinių trūkumų“ buvo uždrausta J. Juzeliūno operos „Sukilėliai“ premjera (ji įvyko 1977 m.), dėl tų pačių priežasčių teatras 1982 m. nepriėmė F. Bajoro operos „Dievo avinėlis“ (naudojant įrašus, 1991 m. ji pastatyta Nacionaliniame dramos teatre).

'''Sovietinio gyvenimo aplinkybės''' lėmė tai, kad teatro repertuaro apimtis per daugiau kaip pusę šimtmečio palyginti mažai teišsiplėtė: 1920–1944 m. buvo pastatytos 43 kompozitorių 64 operos, o 1944 –2000 m. teatro afišose pasirodė jose dar nebuvę 38 kompozitorių vardai ir 67 operų pavadinimai. Panaši buvo ir baleto trupės repertuaro formavimo padėtis: 1925–1944 m. – 31 kompozitorius ir 38 baletai, 1945–2000 m. – apie 40 kompozitorių naujų vardų ir 52 anksčiau nerodyti baletai (divertismentus sudariusių miniatiūrų muzikos autoriai neįskaičiuojami). Nemažą repertuaro plėtimo dalį sudarė lietuvių kompozitorių veikalai – 14 kompozitorių 20 operų ir 10 kompozitorių 14 baletų.
[[Vaizdas:Naujųjų rūmų statybos darbai.jpg|miniatiūra|Naujųjų rūmų statybos darbai]]
'''Vis dėlto teatras išliko svarbiu tautinės meno kultūros židiniu''' bei tikrųjų dvasios vertybių puoselėjimo vieta, kur niekuomet netrūko talentingų ir menui pasišventusių žmonių. 1974 m. teatras persikėlė į ilgai statytus naujus rūmus; moderni technikos tarnybų įranga išplėtė ir veikalų pastatymo menines galimybes.

'''Nepaisant netekčių, teatre išliko jo kūrėjų formuota tradicija'''. Dar tebedirbant J.Tallat Kelpšai ir M.Bukšai, diriguoti pradėjo jauni dirigentai. Dvylika pokario metų teatre dirbo Algimantas Kalinauskas, net 50 metų (1945–1995) – Rimas Geniušas. 1956 m. debiutavo dirigentas Vytautas Viržonis. Vilniuje dirigento veiklą pradėjo Algis Žiūraitis, vėliau ilgametis Maskvos didžiojo teatro dirigentas, keletą metų teatre dirigavo Margarita Dvarionaitė. Nuo 1962 m. teatro dirigentas buvo Jonas Aleksa (1975 –1997 m. buvo vyriausiasis dirigentas, išskyrus 1990–1994 m., kuomet vadovavo Slovakų nacionalinio teatro operai Bratislavoje). Nuo 1984 m. teatre diriguoja Alvydas Šulčys, nuo 1994 m. Martynas Staškus (1997–1998 m. vyriausiasis dirigentas). 2000–2002 m. vyriausiuoju teatro dirigentu buvo Liutauras Balčiūnas. Nuo 2002 m. iki 2005 m. spalio 15 d. teatro vyriausiasis dirigentas vėl buvo Jonas Aleksa. Po šio dirigento netekties, laikinai vyriausiojo dirigento pareigas ėjo Martynas Staškus, o 2008 m. vasarį teatro muzikos vadovu buvo paskirtas Robertas Šervenikas.

Trupės narys nuo jos pirmojo spektaklio Antanas Zauka (režisavo visus karo metų Vilniaus operos spektaklius) penkiolika pokario metų buvo teatro režisierius. Daug pastatymų režisavo beveik po dvidešimtį metų dirbę Juozas Grybauskas ir Juozas Gustaitis; keletą metų dirbo bulgarų režisierius Vasilis Popovas, ankstyva mirtis nutraukė Aleksandro Rudaičio veiklą (jo 1970 m. režisūros „Lucia di Lammermoor“ buvo rodoma net iki 2002 m.). Operos režisūroje pasireiškė choreografas Vytautas Grivickas ir dainininkas Rimantas Siparis. Ypač pažymėtinų pastatymų parengė Vlada Mikštaitė. Nuo 1972 m. teatre kūrė režisierius Eligijus Domarkas. Premjerų yra parengę ir režisieriai svečiai. Operos chorui vadovavo žinomi chorvedžiai Jonas Dautartas, Adolfas Krogertas, Petras Vaičekonis, Anicetas Arminas, keletą metų – Ramūnas Tilvikas, 1976–1985 m. – Česlovas Radžiūnas (vyriausias chormeisteris nuo 1989 m., iki šiol – choromeno vadovas).
[[Vaizdas:Dailininkas Liudas Truikys.jpg|miniatiūra|Dailininkas Liudas Truikys]]
'''Žymusis scenografas Liudas Truikys''' per sovietmetį turėjo galimybę teatre sukurti tik tris scenografijos darbus („Romeo ir Juliette“, „Don Carlos“, „Aidą“). Keletą darbų sukūrė Vytautas Palaima, daugiausiai – Juozas Jankus (32) ir, per 32 darbo metus, Regina Songailaitė (32 operos, 19 baletų). Tarp daugiau pasireiškusių dailininkų buvo Feliksas Navickas (minėtojo „Lucijos di Lammermoor“ pastatymo scenografas), Algis Kariniauskas, estų dailininkas Eldoras Renteris. Nuo 1973 m. teatre scenografiją kurė Henrikas Ciparis.  
[[Vaizdas:Operos "Don Karlas" eskizas. Scenografas L. Truikys.jpg|miniatiūra|Operos "Don Karlas" eskizas. Scenografas L. Truikys]]
'''Nors emigravo daugelis puikių dainininkų''' (tarp jų visi žymieji mecosopranai) ir pedagogai, Lietuvoje išliko sava dainavimo mokykla (tik pora žmonių studijavo žymiosiose Maskvos ir Sankt Peterburgo (tada Leningrado) konservatorijose). Tebedainavo Marijona Rakauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė, Kipras Petrauskas, Antanas Sodeika, Juozas Mažeika, Antanas Kučingis (1948–1956 m. Sibiro tremtinys), paskutiniaisiais Nepriklausomybės metais iškilę sopranai Petronėlė Zaniauskaitė, Veronika Dagelytė, Justina Jasaitytė, tenoras Kazys Gutauskas. Vėliau iškilo vis nauji stiprūs dainininkai – sopranai Regina Tumalevičiūtė, Irena Ylienė, Jadvyga Petraškevičiūtė, Elena Čiudakova, Elena Saulevičiūtė, Irena Žukaitė, Elvyra Kornejeva, Danguolė Juodikaitytė, mecosopranai Salomėja Vaidžiūnaitė, Marija Aleškevičiūtė, Irena Jasiūnaitė, Birutė Almonaitytė, Nijolė Ambrazaitytė, Aušra Stasiūnaitė, Vitalija Šiškaitė, tenorai Antanas Satkūnas, Juozas Indra, Vladas Česas, Valentinas Adamkevičius, Virgilijus Noreika, Jonas Antanavičius, baritonai Jonas Stasiūnas, Kostas Šilgalis, Vladimiras Rubackis, Jonas Urvelis, Eduardas Kaniava, Vidas Bakas, Raimondas Vešiota, bosai Rimantas Siparis, Zenonas Paulauskas, Henrikas Zabulėnas, Abdonas Lietuvninkas, Vaclovas Daunoras, Vincentas Kuprys, daugelis kitų dainininkų.

'''Pagrindiniai pokario teatro''' – iki jam persikeliant į naujuosius rūmus – choreografai buvo Bronius Kelbauskas ir Vytautas Grivickas; žymus šokėjas, V.Grivickas choreografijoje debiutavo 1951 m., pastatė baletų ir užsienio teatruose bei naujoje teatro scenoje, pasireiškė operos režisūroje. Naujomis idėjomis lietuvių choreografiją praturtino Elegijus Bukaitis, Vytautas Brazdylis (labiausiai pagarsėjo jo „Coppelijos“ choreografija). Ryškiausios pokario baleto žvaigždės – Genovaitė Sabaliauskaitė, Tamara Sventickaitė, Henrikas Banys, Henrikas Kunavičius, kai kurių pagrindinių vaidmenų atlikėjos Aliodija Ruzgaitė, Regina Grigorovaitė, Irena Kalvaitytė, Viktorija Lipnickaitė, Leokadija Šveikauskaitė, Ada Tamulevičiūtė. 1947 m. debiutavo Ramutė Janavičiūtė, netrukus – Vladas Baltrušaitis, Česlovas Žebrauskas; 7–ojo dešimtmečio karta – tai Leokadija Aškelovičiūtė, Gražina Žvikaitė, Genovaitė Samaitytė, Pranė Sargūnaitė, Sigita Vabalevičiūtė, Raimondas Minderis, Viačeslavas Nikulajevas, Vytautas Kudžma, Antanas Bieliukevičius, Vaclovas Sasnauskas; prie jų neužilgo prisijungė Nina Antonova, Svetlana Masaniova, Rūta Krugiškytė, Gražina Sakalauskaitė, Voldemaras Chlebinskas, Jonas Katakinas, taip pat Vijolė Parutytė, Audronė Sarokaitė, Egidijus Domeika, Aleksandras Semionovas. Naujųjų rūmų scenoje iškilo nauja karta – Loreta Bartusevičiūtė, Nelli Beredina, Jolanta Valeikaitė, Petras Skirmantas, Aleksandras Molodovas, Raimundas Maskaliūnas, taip pat Olga Fedosova, Rūta Railaitė, Jelena Grišvina, Aušra Gineitytė, Jūratė Sodytė, Valerijus Fadejevas.

'''Okupacijos laikais teatras buvo tapęs viena žymesniųjų Sovietų Sąjungos scenų'''. Jame yra pasirodę kitų sovietinių teatrų puikūs dainininkai (Rygos, Talino, Peterburgo, Maskvos ir kt. teatrų solistai) bei šokėjai (tarp jų Maja Pliseckaja, Raisa Stručkova, Natalija Bessmertnova, Jekaterina Maksimova, Alla Osipenko, Vladimiras Vasiljevas, Sergejus Vikolovas) ir tokios žvaigždės kaip Galina Višnevskaja ir Mstislavas Rostropovičius. Maskvos žinybos Vilnių įtraukdavo į užsienio gastrolierių planus, todėl Vilniuje yra dainavę Edda Moser, Anna Tomowa-Sintow, Grace Bumbry, James King, Nicola Rossi-Lemeni, Louis Quilico, šokusi Yvette Chauvire ir jaunesnės kartos Paryžiaus Operos žvaigždės, Varšuvos Kamerinė ir Didžiojo teatro operos, Slovakų nacionalinio teatro opera, Ispanijos nacionalinis baletas, Ženevos didžiojo teatro baletas, Niujorko City Center Joffrey Ballet, Maurice'o Béjart'o „XX a. baletas“, Monte-Karlo baletas, mažesnės baleto trupės iš Švedijos, Prancūzijos, JAV, Vengrijos, kitų kraštų.
[[Vaizdas:Režisierius Juozas Gustaitis.jpg|miniatiūra|Režisierius Juozas Gustaitis]]
'''Tuo tarpu lietuvių teatro menininkai''' savo meną parodyti už SSSR sienų teturėjo labai mažai galimybių. Net tokių didžiųjų pasaulio scenų vertos žvaigždės kaip Virgilijus Noreika, prestižinių tarptautinių konkursų laureatai Irena Milkevičiūtė, Vaclovas Daunoras jų beveik neturėjo, išskyrus – kaip ir dar vienas kitas dainininkas ar šokėjų pora – vadinamųjų „socialistinių kraštų“ scenas. Visas teatras viešėjo Maskvoje (1954, 1963, 1970, 1986), Sankt Peterburge (1958), Rygoje (1979). Daugiau progų pasirodyti svetur yra tekę baleto trupei - ji šoko Rytų Vokietijos (1969, 1977), Bulgarijos (1973), Švedijos (1983, 1984) miestuose, Graikijoje (1983, Atėnų festivalis), Sirijoje ir Turkijoje (1988).

'''Permainos teatro gyvenime prasidėjo 1987 m.''' Jas ir įgalino, ir skatino „socialistiniame lageryje“ prasidėję politiniai pokyčiai, Lietuvos išsilaisvinimui bei Valstybės nepriklausomybės atkūrimui vadovavusio Sąjūdžio veikla, atkurtos Nepriklausomybės gyvenimo sąlygos. 1987 m. rudenį buvo pastatyta paskutinioji sovietinė opera. Rimantas Siparis buvo pakviestas Buenos Airių teatre Colon režisuoti ,,Pikų damą“. Atgimė ryšiai su lietuvių – iš pradžių pavieniais – muzikais užsienyje. 1989 m. Čikagos lietuvių operos „Trubadūre“ dainavo I.Milkevičiūtė, o gegužę Vilniuje viešėjo Dariaus Lapinsko vadovaujama Čikagos naujoji opera (The New Opera Company of Chicago). Kitais metais Čikagos lietuvių operos ,,Meilės gėrime" dainavo daugiau Vilniaus teatro narių, o 1991 m. abi trupės parengė bendrą A. Ponchielli ,,Lietuvių" pastatymą. 1987 m. baleto trupė šoko Kelne, Detmolde, Centrinės Afrikos valstybėse, Cervantino festivalyje Meksikoje (,,šoko taip grakščiai ir narsiai, kad kai kurios gerai žinomos trupės turėtų susigėsti",- rašė Jochen Schmidt leidinyje ,,Aufbrüche. 4. Internationales Tanzfestival NRW 9.September - 4. Oktober, 1990), o 1989 m. aplankė 8 Lotynų Amerikos valstybes. 1988 m. sausį pagaliau ir visas teatras pirmą sykį pervažiavo dar tebegyvavusios SSSR sieną, – Varšuvos didžiajame teatre parodė 4 operos ir 3 baleto spektaklius (būdingi recenzijų pavadinimai: ,,Lietuvių artistai nukariauja Varšuvą", ,,Bravo lietuvių operos ir baleto artistams"). 1991 m. sausį operos trupė su 12 ,,Don Carlos" spektaklių aplankė Heilbroną Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje. Buvo praėję vos dvi savaitės po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, ir publika bei spauda operoje minimus įvykius (pavergtų flamandų kova už laisvę) sugretino su Lietuva.

Suprantama, Vakarų žiūrovai seniai užmirštos Lietuvos menininkų pasirodymus yra sutikę su tam tikru nepasitikėjimu. Štai kas rašyta italų spaudoje po teatro ,,Nabucco" ir ,,Don Carlos" spektaklių G. Verdi gimtinėje: ,,Visada girdėdavau blogai atsiliepiant apie šias kuklių Rytų Europos teatrų ,,baudžiamąsias ekspedicijas" į Ronkolės aikštę (...), nesugebančias iškelti Verdi festivalių iki aukšto lygio (...). Bet šį kartą Nacionalinis Vilniaus kolektyvas pateikė siurprizą – šventė buvo iš tikrųjų! Viskas pateikta su didžiausiu orumu, kaip tikri spektakliai senas tradicijas turinčiuose teatruose (...) – '''pasirodymas Verdi namuose su Verdi muzika buvo įspūdingas'''" (Pier Maria Paoletti. Tie Baltijos asirai.- Gazzetta di Parma, 1992.07.24).

'''Atkurti ryšiai su pasauliu''' - vienas reikšmingiausių šiandieninio teatro veiklos bruožų. Operos ir baleto trupės gastrolių išvyksta beveik kasmet.

Štai 1992 m. '''operos trupė''' ,,Don Carlos " spektaklius rodė Olandijoje, 1993 m. ten (Amsterdame, Hagoje, Mastrichte, Groningene ir kituose miestuose ) vėl rodė ,,Don Carlos", o žymiajame Savonlinos operos festivalyje Suomijoje – ,,Nabucco" ir ,,Luciją di Lammermoor"). 1995 m. po 14 ,,Lucijos di Lammermoor" spektaklių parodyta Heilbrone ir Olandijos miestuose. 1996 m. – ,,Laisvojo šaulio" spektakliai Heilbrone. Vienas naujesnių teatro pastatymų – ,,Aida" – rodyta Olandijoje (1998 m.), Vokietijoje ir Taivanyje (2000 m.). 2002 m. teatro operos trupė G. Verdi „Don Carlą“ bei operečių muzikos koncertą rodė garsiajame Dalhalos festivalyje Švedijoje. 2004 m. visas teatro kolektyvas – operos ir baleto trupės, choras, orkestras – gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Notingemo teatre, kur rodė net tris operas ( „Don Giovanni“, „Aida“ ir „Nabucco“). 2005 m. kovą operos trupė po beveik 20 metų pertraukos viešėjo Varšuvos didžiajame teatre, kur rodė nacionalinę operą – B. Kutavičiaus „Lokį“ bei vieną paskutiniųjų savo premjerų J. F. Halevy operą „Žydė“. Lietuvos opera savo spektaklius rodėMiškolcų (Vengrija), Liubl;ijanos (Slovėnija), Ravenos (Italija) tarptautiniuose muzikos festivaliuose, gastrokiavo Tel Avivo operoje (Izraelis), Estijos nacionalinėje operoje, 2012 m. – Guangdžou meno festivalyje Kinijoje.

'''Nuo 1990 m. labai pagausėjo baleto trupės gastrolių'''. Tais metais ji šoko Veimare ir Erfurte, IV Šiaurės Reino ir Vestfalijos šokio festivalyje (Duisburgas, Leverkusenas), Olandijoje, 1992 m. parodė 15 ,,Giselle" spektaklių Heilbrone ir 15 ,,Gulbių ežero" spektaklių Olandijoje, o 1993 m. Olandijoje rodė ,,Giselle" ir ,,Coppeliją". Didelio tarptautinio pripažinimo susilaukė S. Prokofjevo baleto ,,Romeo ir Džuljeta" pastatymas, kurį parengė žymusis Maskvos Didžiojo teatro šokėjas ir choreografas Vladimiras Vasiljevas. 1994 m. trupė parodė 10 šio baleto spektaklių Olandijoje. ,,Romeo ir Džuljetos" pastatymas ir atlikimas patraukė žymiojo violončelininko ir dirigento, seno lietuvių muzikų bičiulio Mstislavo Rostropovičiaus dėmesį. 1994 m. jis ,,Romeo ir Džuljetą" dirigavo Šlesvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, spektaklį įtraukė savo 70-mečio minėjimo 1997 m. programą – dirigavo lietuvių baleto trupės gastrolėse Eviano festivalyje Prancūzijoje, Graikijoje ir Egipte, 1998 m. – Vašingtone, 1999 m. – Sardinijoje, 2000 m. – Vokietijoje (Ingolštato festivalyje), 2001 m – Japonijoje, Tokijuje ir Osakos tarptautiniame festivalyje, 2002 m. „Romeo ir Džuljetą“ diriguojamą M. Rostropovičiaus baleto trupė šoko Ispanijoje, Valensijoje, Londone, Slovėnojoje ir Vokietijoje, 2004 m. – Italijoje, Bolonijos miesto teatre. Be to, 1995 m. trupė Olandijoje šoko ,,Gulbių ežerą", 1999 m. Lodzės tarptautiniame baleto festivalyje parodė ,,Vasarvidžio nakties sapną" ir ,,Carmen", o Ispanijoje (Madride, Barselonoje ir kt.) – ,,Graiką Zorbą", dalyvaujant šio baleto choreografui Lorcai Massine. 2004 m. baleto trupė kartu su visu teatro kolektyvu gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Notingeme, kur rodė „Romeo ir Džuljetą“, „Carmen“ bei „Don Quixote“ III veiksmą. Kasmet trupė išvyksta gastrolių - šokta daugelyje Ispanijos, Italijos, Vokietijos miestų, didžiuliai pasirodymai įvyko 2011 m. Estijos nacionalinėje operoje, 2012 m. Bonoje (Vokietija), 2013 m. Teatre Wielki Varšuvoje.

'''Atgauta laisvė pasireiškė visose teatro veiklos srityse'''. Pastebimai atnaujintas teatro repertuaras. Pastatyta anksčiau repertuare niekuomet nebuvusių operų – V. Bellini ,,Norma", L. van Beethoveno ,,Fidelio", J. Haydno ,,Žvejės" (pastatymas I J. Haydno ir F. Schuberto muzikos festivaliui), G. Verdi ,,Nabucco" ir ,,Macbethas", C. M. von Weberio ,,Laisvasis šaulys", A. Ponchielli ,,Lietuviai", J. Strausso ,,Vienos kraujas" ir B. Britteno opera vaikams ,,Žaiskime operą!", pagaliau ir naujas lietuviškas veikalas – B. Kutavičiaus opera ,,Lokys". Į sceną grįžo paskutinį kartą tik II pasaulinio karo metais matytos operos - R. Wagnerio ,,Tannhäuseris", E. Humperdincko ,,Jonukas ir Gretutė", G. Verdi ,,Trubadūras", W. A. Mozarto ,,Figaro vedybos", naujojoje scenoje nerodytos W. A. Mozarto ,,Pagrobimas iš seralio", J. Offenbacho ,,Hoffmanno istorijos", P. Čaikovskio ,,Pikų dama". Pastatytos G. Bizet „Carmen“, W. A. Mozarto „Don Giovanni“, G. Verdi „Kaukių balius“, G. Puccini „Turandot“, G. Verdi „Rigoletto“. Rampos šviesą išvydo ir nacionalinis pastatymas – B. Kutavičiaus originalaus žanro opera-baletas „Ugnis ir tikėjimas“. Lengvesnių žanrų repertuarą papildė F. Leharo „Linksmoji našlė“. Pastatymus parengė ne vien operos režisieriai V. Mikštaitė, R. Siparis, E. Domarkas, N. Petrokas, bet ir dramos režisieriai Jonas Vaitkus, Linas Zaikauskas, Jonas Jurašas, Gintaras Varnas bei svečiai iš užsienio – Miroslavas Fischeris (Slovakija , ,,Macbethas"), Monika Wiesler (Austrija, ,,Vienos kraujas", ,,Hoffmanno istorijos", „Linksmoji našlė“). ,,Tannhäuserio" premjerą parengė svečiai iš Vokietijos – režisierius Manfredas Straube bei dailininkai Siegfriedas Bachas ir Inge Laube, ,,Žvejes" – svečiai iš Austrijos dirigentė Olga Géczy, režisierius Robertas H. Pflanzlis ir dailininkas Heinzas B. Gallée, o ,,Laisvojo šaulio" ir ,,Toscos" premjeras – estų režisierius Neeme Kuningas ir dailininkas Hardi Volmeris. „Don Giovanni” pastatymą mūsų scenoje statė Jurij Aleksandrov iš Sankt Peterburgo ir dailininkas Viačeslav Okunev, o „Kaukių baliuje“ LNOBT scenoje debiutavo Dalia Ibelhauptaitė. Visa tarptautinė statytojų grupė – dirigentas Stefan Lano iš Šveicarijos, režisierius Detlef Solter ir dailininkas Friedrich Despalmes iš Vokietijos mūsų teatre parengė „Turandot“ premjerą.

'''Dar daugiau per pastarąjį dešimtmetį buvo atnaujintas baleto repertuaras.''' 1988 m. vienaveiksmių baletų programa ,,Keturios dramos" debiutavo choreografas Jurijus Smoriginas; po metų jis parengė O. Balakausko ,,Macbetho" ir B. Kutavičiaus ,,Paskutinių pagonių apeigų" , vėliau M. Ravelio ,,Dafnio ir Chlojės" premjeras. 1992 m. ,,Carmen" (G. Bizet - R. Ščedrino muz.) ir ,,Kaligulos" (pagal D. Šostakovičiaus muz.) pastatymu debiutavo, 1995 m. naują E. Balsio baleto ,,Eglė žalčių karalienė" choreografiją sukūrė Egidijus Domeika, tačiau jo veiklą nutraukė netikėta mirtis. 1996 m. A. Rekašiaus baleto ,,Medėja" choreografiją sukūrė jo libretistė Anželika Cholina. Įsidėmėtinų darbų sukūrė užsienio choreografai. 1989 m. baletą ,,A Proba" (pagal J. S. Bacho ir G. Presserio roko muz.) pastatė vengrų choreografas Antalas Fodoras ir dailininkai Istvan Szolga bei Judit Schaffer; po metų šis choreografas ir jo scenografai Patrik Lamoni bei Judit Szekulesz parengė A. Pflugerio baleto ,,Katarsis" premjerą. Kartu su S. Prokofjevo ,,Romeo ir Džuljeta" (choreografas Vladimiras Vasiljevas), tarptautinio pripažinimo susilaukė ir Lorcos Massine'o (Italija) parengtas M. Theodorakio baleto ,,Graikas Zorba" pastatymas, vienaveiksmiai choreografo Krzysztofo Pastoro (Olandija) baletai ,,Carmen" (G. Bizet-R. Ščedrino muz.) ir ,,Vasarvidžio nakties sapnas" (F. Mendelssohno-Bartholdy muz.). Puikų spektaklį sukūrė choreografas iš Vokietijos Xin Peng Wang (2000 m.); jį sudaro ,,Kontrastai..." (miniatiūros pagal S. Prokofjevo muz.) ir I. Stravinskio ,,Šventasis pavasaris", bei 2003 m. sukurta „Carmina burana“. Baleto trupės draugystė su choreografu Borisu Eifmanu repertuarą papildė dviem jo pastatymais -  baletais „Raudonoji Giselle“ bei „Rusiškasis Hamletas“.

'''Repertuaro atnaujinimas paskatino nemažą pagyvėjimą teatro dailėje'''. Greta H. Cipario, E. Renterio, operos ir baleto scenografijos darbų sukūrė dailininkai, kurie šioje srityje iki tol buvo mažai tepasireiškę arba joje debiutavo. Tarp jų yra Dalia Mataitienė (,,Nabucco", ,,Eglė žalčių karalienė"), Vytautas Kalinauskas (,,Jonukas ir Gretutė", ,,Trubadūras"), scenografas Adomas Jacovskis ir rūbų dailininkė Aleksandra Jacovskytė (,,Macbethas" – O. Balakausko baletas ir G. Verdi opera, ,,Kaligula", ,,Aida", ,,Šventasis pavasaris"), Marta Vosyliūtė („Pikų dama”), Jūratė Paulėkaitė („Rigoletto”), Jonas Arčikauskas („Ugnis ir tikėjimas”), kostiumus keletui spektaklių sukūrė žinomas rūbų dizaineris Juozas Statkevičius.
[[Vaizdas:Operos solistė Irena Milkevičiūtė.jpg|miniatiūra|Operos solistė Irena Milkevičiūtė]]
'''8-ajame dešimtmetyje iškilo dainininkų karta,''' kurios atstovai ir šiandien tebėra pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Tai sopranai Sofija Jonaitytė, Irena Milkevičiūtė, Romutė Tumuliauskaitė, tenorai Bronius Tamašauskas, Česlovas Nausėda, baritonai Eugenijus Vasilevskis, Arvydas Markauskas, bosas Vladimiras Prudnikovas. Netrukus prie jų prisijungė sopranas Sigutė Stonytė, tenoras Antanas Tveraga, baritonas Arūnas Malikėnas, bosas Vytautas Bakula. Reikšmingų vaidmenų sukūrė sopranas Jolanta Čiurilaitė, mecosopranai Aušra Stasiūnaitė ir Laima Domikaitė, tenoras Jonas Valuckas. Iškilo sopranai Alma Buzaitė, Irena Zelenkauskaitė, Regina Šilinskaitė, mecosopranas Inesa Linaburgytė, baritonas Vytautas Juozapaitis, bosas Vladas Bagdonas. Naujos gyvenimo galimybės palietė ir trupės sudėtį. Baigęs Lietuvos muzikos akademiją (iš Rusijos atvyko studijuoti pas prof. V. Noreiką), 1984 m. debiutavo tenoras Sergejus Larinas; 1989 m. pakviestas į Slovakų nacionalinio teatro operą jis greitai patraukė ir kitų teatrų dėmesį, dainavo žymiausiose pasaulio scenose. Deja, ankstyva mirtis 2008 m. nutraukė šio solisto karjerą. Po studijų Milano teatre alla Scala nuo 1980 m. pagrindines partijas dainavo armėnų tenoras Gehamas Grigorianas; 1988 m. jis išvyko į tėvynę.  Pradėję dainuoti pagrindines partijas, į Erfurto teatrą buvo pakviesti tenoras Zenonas Žemaitis (1953-2000), baritonas Sigitas Dirsė, bosas Liudas Norvaišas. Rostoko ir kituose Vokietijos teatruose dainavo baritonas Juozas Koreiva, po pasirodymų keletoje kitų scenų, Eseno teatre pradėjo dainuoti jaunas bosas Almas Švilpa. Į Lietuvą grįžo žinomas oratorijų ir mišių repertuaro Lietuvoje ir svetur atlikėjas tenoras Algirdas Janutas. 1994 m. pagrindinio repertuaro atlikimui pakviestas Klaipėdos muzikinio teatro tenoras Vytautas Kurnickas. Pagrindinį mecosoprano repertuarą pradėjo dainuoti Eugenija Klivickaitė, trupę papildė mecosopranas Laima Jonutytė, tenoras Audrius Rubežius, baritonas Mindaugas Žemaitis, kai kurie kiti jauni dainininkai, keletą vaidmenų sukūrė žinoma Filharmonijos solistė Asta Krikščiūnaitė, kūrybos kelią bepradedą Muzikos akademijos absolventai.
[[Vaizdas:Operos solistas Virgilijus Noreika.jpg|miniatiūra|Operos solistas Virgilijus Noreika]]
'''Tarptautinio pripažinimo sulaukė''' ne tik operos trupė apskritai, bet, suprantama, ir dažnas jos narys. Sakysime, užsienio spauda nepaprastai gerai vertina Romutės Tumuliauskaitės Luciją, o ,,Heilbronner Stimme" (1995 04 24) netgi rašė, kad solistė ,,neturėtų drovėtis palyginimo su Callas, Sutherland & Co". Daug pakvietimų į užsienio scenas sulaukia Irena Milkevičiūtė. Ji dainavo Susanną (M. Musorgskis, ,,Chovanščina") Milano Scaloje ir Niujorko Metropolitan operoje, ketvertą partijų Madrido teatre Colderon, Abigailę ir Turandot Birgit Nilsson inicijuotose Dallas Winner's festivaliuose Švedijoje ir kita,  Aidą - Briuselio Karališkojoje operoje, Abigailę - Kiolno operoje. Ireną Milkevičiūtę ne sykį kvietė Varšuvos, Rygos, Sankt Peterburgo teatrai dalyvauti gastrolėse Vakarų šalyse. Tokių kvietimų yra susilaukęs ir šiaip daug užsienio scenų aplankęs Vladimiras Prudnikovas, Inesa Linaburgytė. Bronius Tamašauskas yra dainavęs žymiuosiuose Prahos, Stokholmo, Varšuvos, Maskvos, Peterburgo teatruose, Vytautą Juozapaitį 1994-95 m. sezone W. A. Mozarto Don Giovanni atlikimui Prahoje ir gastrolėms Japonijoje buvo angažavusi Čekų Nacionalinė opera; šis solistas pasižymėjo Escamillo atlikimu keliolikoje Europos scenų. Teatro gastroles (2000 m. rugpjūtis) Taivanyje šitaip vertino šio krašto spauda: ,,Lietuvos nacionalinio teatro orkestras, choras bei dauguma solistų yra neabejotinai pasiekę tarptautinį lygį, nei kiek nenusileisdami Sidnėjaus ir Vienos operoms" (China Times, 2000. 08. 06).

'''Apie baleto trupės pasirodymą Lodzės tarptautiniame baleto festivalyje''', lenkų spauda rašė:,,Lietuvių artistai, vadovaujami choreografo K. Pastoro, parodė meistrišką klasikinį šokį, paįvairintą moderniojo šokio elementais (...). K. Pastoras spaudos konferencijoje sakė, jog techniniu meistriškumu lietuviai nenusileidžia geriausiems užsienio kolektyvams, su kuriais jam teko dirbti" (Rzeczpospolita, 1999.05.27).
[[Vaizdas:Baleto solistė Neli Beredina.jpg|miniatiūra|Baleto solistė Neli Beredina]]
Svečiui dirbant, trupėje jau nebebuvo su scena neseniai atsisveikinusių L. Bartusevičiūtės, N. Beredinos, J. Katakino, P. Skirmanto, į Vokietiją išvykusios trupėje pirmosios tarptautinių konkursų prizininkės J. Valeikaitės (šoko Bonos, vėliau Eseno teatruose). Tačiau ir šiandieną trupė yra patirties ir jaunystės tradicinis derinys. Jos buvę nariai V. Chlebinskas, A. Semionovas, V. Fadejevas, pagrindinių partijų atlikėjai - pirmasis tarptautinio konkurso prizininkas E. Smalakys, A. Molodovas, taip pat A. Gineitytė, R. Maskaliūnas, V. Vološinas, jaunesnės kartos atstovės Viltis Algutytė, Ingrida Cvetkovaitė, Asta Charkovaitė, šiuo metu jau jos istorija. Kaip reta gabi per pastarąjį dešimtmetį bei pastaruosius kelerius metus iškilusi jauniausioji, Vilniaus choreografijos mokyklos išauklėta šokėjų karta, kurios pasireiškimui anksčiau neturėtų galimybių suteikė šiandieninis krašto gyvenimas. Tai keturių tarptautinių konkursų laureatė Eglė Špokaitė (apie ją ,,gali svajoti garsiausios pasaulio scenos",- "Trybuna Lódzka", 1999 05 27) ir 3 tarptautinių konkursų laureatė Rūta Jezerskytė (jau tik viešnia, - nuo 1999 m. Amsterdamo nacionalinio solistė), tarptautinių konkursų laureatės Živilė Baikštytė, Asta Bazevičiūtė (nuo 2002 m. šokanti Birmingemo teatre) ir Miki Hamanaka, taip pat Nelė Beliakaitė (nuo 1999 m. baleto trupės JAV narė), Žavinta Čičelytė, Asta Gailiušaitė, Kristina Kanišauskaitė, Olga Konošenko, Irina Tsymbal, į Sankt Peterburgo, Maskvos, Kopenhagos, Toronto bei kitas scenas kviečiamas Baltijos asamblėjos Meno premijos laureatas Mindaugas Baužys (nuo 2001 m. šoka JAV), pagrindines partijas šokę Aurimas Paulauskas ir Nerijus Juška, charakterinių partijų atlikėjas Aurelijus Daraškevičius. Baleto trupės pasirodymus iš tiesų puikiai vertina tiek Lietuvos, tiek užsienio spauda (sakysime, apie Eviano festivalyje parodytą ,,Romeo ir Džuljetą" apibendrintai rašyta: ,,nesuskaičiuojami iškvietimai į sceną, ilgi aplodismentai tarp kiekvieno veiksmo, ir atsistojusios publikos ovacijos finale", - Le Messager, 1997.05.22).

'''Ypatingas pagyvėjimo laikotarpis ir naujos tendencijos pasireiškė pastaraisiais metais.''' 2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas - ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija) bei asociaciją ''Opera Europa''. 2004 m. sukurtos įspūdingos premjeros: teatre savąją R. Wagnerio „Skrajojančio olando“ versiją pristatė režisierė '''Francesca Zambello''' (JAV), baleto trupė pirmą kartą šoko '''Amerikos choreografų Antony Tudoro, Geraldo Arpino bei Georges'o Balanchine'o''' darbus. Didelės sėkmės sulaukė vokiečių režisieriaus '''Gunterio Kramerio'''  pastatyta '''J. F. Halevy opera „Žydė“,''' tapusi tiesiog etapiniu spektakliu teatro repertuare. Kompozitoriaus B. Dvariono 100-mečiui teatras parengė operos '''„Dalia“'''premjerą. 2005 m. balandį režisierė '''Dalia Ibelhauptaitė''' LNOBT scenoje pastatė dar niekada Lietuvoje nestatytą '''G. Verdi operą  „Likimo galia“.'''

'''Nauja tradicija buvo tapę Vasaros sezono spektakliai Trakų pilies kieme.''' Pirmą kartą LNOBT į Trakus pakvietė 2001 m., nuo tada kasmet iki 2011 m. rodyti spektakliai po atviru dangumi sutraukdavo minias žiūrovų.

Pastaraisiais metais teatro veikla įvertinta kaip lygiaverčio partnerio garsiausiems operos teatrams pasaulyje, imti rengti bendi pastatymai su kitais pasaulinio garso teatrais. 2006 m. Įvyko A. Minghellos režisuotos G. Puccini „Madam Baterflai" premjera, pastatyta drauge su Anglijos nacionaline opera ir Metropolitan teatru Niujorke, 2007 m. R. Wilsonas parengė J. S. Bacho „Pasijų pagal Joną“ premjerą (drauge su Chatelet teatru Paryžiuje), Emilio Sagi – W. A. Mozarto „Figaro vedybų" pastatymą (bendras pastatymas  su Teatro Real de Madrid, Teatro Pérez Galdós de Las Palmas de Gran Canaria ir Asociación Bilbaína de Amigos de la Opera (A.B.A.O.)  ir kt. Tas pats režisierius pastatė ir G. Rossini „Sevilijos kirpėją" drauge su San Francisko opera (2014 m.). Operas mūsų teatre statė ne vien užsienio, bet ir lietuvių režisieriai - Jonas Jurašas, Oskaras Koršunovas, Gytis Padegimas, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas ir kt.

Baleto trupė šoka klasikinius pastatymus „Gulbių ežeras", „Miegančioji gražuolė", „Bajaderė", jos repertuare yra ir  Johanno Kobborgo („Silfidė"), Kirillo Simonovo („Kopelija"), Krzysztofo Pastoro („Tristanas ir Izolda", „Spragtukas"), Roberto Bondaros („Čiurlionis"), Andrejaus Melanjino („Žydrasis Dunojus"), Anželikos Cholinos („Barbora Radvilaitė"), Michaelio Corderio („Sniego karalienė") ir kitų choreografų spektakliai.

'''Šiandieną operos ir baleto spektaklius''' taip pat rodo Kauno ir Klaipėdos muzikiniai teatrai, operų ir baletų pastatymų būna įvairių tarptautinių festivalių programose. Juose dalyvauja ir teatro nariai; operos solistai kviečiami dainuoti bei giedoti oratorijų, mišių atlikimuose. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras buvo ne vienos kūrybinės iniciatyvos pradininkas, operos ir baleto meno plėtros Lietuvoje skatintojas.

Iki šiol teatras tebėra svarbiausias šių menų Lietuvoje židinys.


== Vadovai ==
== Vadovai ==
* Operos vaidyklai 1920 m. vadovavo Operos taryba: Kipras PETRAUSKAS, Juozas TALLAT-KELPŠA, Juozas ŽILEVIČIUS, Stasys ŠILINGAS
* Nuo 1922 m. Valstybės operai vadovavo: Antanas SODEIKA; Juozas BIELIŪNAS; Juozas TALLAT-KELPŠA; Pijus ADOMAVIČIUS; Liudas GIRA; Antanas SUTKUS; Jurgis SAVICKIS; Andrius OLEKA-ŽILINSKAS; Vaclovas KASAKAITIS; Viktoras ŽADEIKA; Vladas IVANAUSKAS; Vladas JALOVECKAS; Antanas ZAUKA.
* [[Juozas Grybauskas]] – [[1947]]–[[1948]] m., [[1953]]–[[1955]] m.
* [[Juozas Grybauskas]] – [[1947]]–[[1948]] m., [[1953]]–[[1955]] m.
* [[Jonas Dautartas]] – [[1952]]–[[1953]] m., [[1962]]–[[1963]] m.
* [[Jonas Dautartas]] – [[1952]]–[[1953]] m., [[1962]]–[[1963]] m.
Eilutė 172: Eilutė 106:
* [[Liudas Mikalauskas]] (bosas)
* [[Liudas Mikalauskas]] (bosas)
* Liudas Norvaišas (bosas)
* Liudas Norvaišas (bosas)

== [[Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras|Choras]] ==
* [[Česlovas Radžiūnas]] – choro meno vadovas
* Petras Paulavičius – choro direktorius
* Alfredas Celiešius – chormeisteris
* [[Povilas Butkus]] – chormeisteris
* [[Jolanta Čiurilaitė]] – vokalo pedagogė
* [[Arūnas Malikėnas]] – vokalo pedagogas


== Baletas ==
== Baletas ==
Eilutė 179: Eilutė 121:


=== Baleto trupė ===
=== Baleto trupė ===
Inga Augutytė,
Inga Augutytė,Ana Baranova,Skaidrė Baranskaja,Goda Bernotaitė,Vaida Sniurevičiutė,Egle Brunzaitė,Žavinta Čičelytė,Asta Gailiušaitė,Evelina Kiršytė,Elena Dobrygina,Kristina Gudziunaite,Kristina Galalytė,Julija Turkina,Monika Garlauskaitė,Olga Lopatcenkova,Viktorija Gratulevičiūtė,Vita Jaristo,Urte Bareisyte,Maja Dolidze,Ilva Juodpusytė, Jelena Lebedeva,Margarita Makejeva,Eglė Medžiūnaitė,Antanina Maksimovič,Greta Gylytė,Jekaterina Romankova,Jolita Pilipavičiūtė,Olga Rudiakevič,Audronė Stackevičiūtė,Jolanta Stungytė,Margarita Verigaite,Tomas Ceizaris,Kipras Chlebinskas,Jaunius Kasperavičius,Laurynas Navickas,Anton Pestechin, Laimis Roslekas,Voicech Zuromskas,Daniil Kolmin,Kirill Kornilov,Žilvinas Beniuševičius, Gediminas Bubelis,Marius Miliauskas,Mantas Daraskevicius,Rimas Smalakys,Vaidas Steponkus.
Ana Baranova,
Skaidrė Baranskaja,
Goda Bernotaitė,
Vaida Sniurevičiutė,
Egle Brunzaitė,
Žavinta Čičelytė,
Asta Gailiušaitė,
Evelina Kiršytė,
Elena Dobrygina,
Kristina Gudziunaite,
Kristina Galalytė,
Julija Turkina,
Monika Garlauskaitė,
Olga Lopatcenkova,
Viktorija Gratulevičiūtė,
Vita Jaristo,
Urte Bareisyte,
Maja Dolidze,
Ilva Juodpusytė, Jelena Lebedeva,
Margarita Makejeva,
Eglė Medžiūnaitė,
Antanina Maksimovič,
Greta Gylytė,
Jekaterina Romankova,
Jolita Pilipavičiūtė,
Olga Rudiakevič,
Audronė Stackevičiūtė,
Jolanta Stungytė,
Margarita Verigaite,
Tomas Ceizaris,
Kipras Chlebinskas,
Jaunius Kasperavičius,
Laurynas Navickas,
Anton Pestechin,
Laimis Roslekas,
Voicech Zuromskas,
Daniil Kolmin,
Kirill Kornilov,
Žilvinas Beniuševičius, Gediminas Bubelis,
Marius Miliauskas,
Mantas Daraskevicius,
Rimas Smalakys,
Vaidas Steponkus.


== Orkestras ==
== Orkestras ==
'''I smuikai'''

Angelė Litvaitytė, orkestro koncertmeisterė, Giedrė Jackūnė, Ramunė Barisaitė, Gintaras Berulis, Aistė Birvydaitė, Marija Kareivienė, Nijolė Kižienė, Vitalija Makrickienė, Elena Marcinkevičiūtė, Ramutė Martinėnienė, Rusnė Matutienė, Algimantas Peseckas, Bernardas Petrauskas, Giedrė Šakalytė, Virginija Šliauterytė, Margarita Talaikytė-Žvirblienė, Marina Valuckienė.

'''II smuikai'''

Donata Dunovska, koncertmeisterė, Aleksandra Capienė, Rimantė  Kisielienė, Ginta Kriščiūnaitė , Aušra Lekevičienė, Sigita Mikailienė, Gražina Milkevičienė, Rasa Smolinskytė, Danutė Šiukštienė, Dalia Vagelienė, Lina Digimienė, Eduardas Bogdanovas.

'''Altai'''

Tomas Savickas, koncertmeisteris, Rolandas Mečislovas Skučas, Genovaitė Čironienė, Mantas Makrickas, Kęstutis Pleita, Andrius Pleškūnas, Karolis Rudokas, Aleksandras Silickas, Žilvinas  Švelnys, Marija Zaitseva.

'''Violončelės'''

Dalia Leigienė, koncertmeisterė, Lukas Abromaitis, Roma Jaraminaitė , Tadas Čobotas, Aušra Gedžiutė, Vidas Jackūnas, Evaldas Petkus, Mykolas Rutkauskas, Regina Rutkauskienė, Aistė Ševcova.

'''Kontrabosai'''

Saulius Zubrys, koncertmeisteris, Virgilijus Cemnolonskas, Vytautas Jacunskas, Arūnas Kučinskas, Darijus Liutkus, Vilimantas Martinėnas, Augustinas Treznickas.
[[Vaizdas:Orkestras.jpg|miniatiūra|322x322px|Teatro orkestras]]
'''Fleitos'''

Vytautas Sriubikis, koncertmeisteris, Loreta Ščerbavičienė, Karolina Baleckaitė, Ula Čaplikaitė, Vytenis Gurstis.

'''Obojai'''

Donatas  Pocius, koncertmeisteris, Rimas Gerasimovas, Petras Kuraitis, Vidutis Lubauskas, Linas Šalna, Henrikas Tarvydas.

'''Klarnetai'''

Rimantas Ramanauskas, koncertmeisteris, Donatas Kalinauskas, Vilius Kalvėnas, Aidas Kančauskas, Vida Lukošiutė.

'''Fagotai'''

Tadeušas Gotoveckis, koncertmeisteris, Tomas Girskis, Artūras Mikšys, Robertas Šidiškis, Jonas Vėbra.

'''Valtornos'''

Zigmantas Augaitis, koncertmeisteris, Gintaras Ščerbavičius, Valentinas Daunys, Igor Galinsky, Jurgita Jankevičienė, Vytenis Matutis, Lina Stanelienė.

'''Trimitai'''

Arvydas Barzinskas, koncertmeisteris, Arūnas Digimas, Aurimas Jankevičius, Žilvinas Kumpys, Gintaras Mikaila.

'''Trombonai'''

Tomas Karka, koncertmeisteris, Audrius Pmorskis, Jonas Kazimieras Kunčius, Audrius Stasiulis, Mindaugas Valaitis.

'''Tūbos'''

Laimonas Masevičius, koncertmeisteris, Sergijus Kirsenka.

'''Arfos'''

Daiva Šlyžienė, koncertmeiterė, Aistė Baliunytė, Kotryna Yanov-Yanovska.

'''Mušamieji'''

Tomas Kulikauskas, koncertmeisteris, Lukas Budzinauskas, Mikas Dulevičius, Sigitas Gailius, Almantas Puidokas, Mikas Šliogeris, Ernestas Verba, Artūras Zimblys.

'''Klavišiniai'''

Jolanta Silkauskienė

== Choras ==
[[Vaizdas:Choro vadovas Česlovas Radžiūnas.jpg|miniatiūra|Choro vadovas Česlovas Radžiūnas]]
Lietuvos operos ir baleto teatro choras savo gyvavimą pradėjo kartu su šiuo teatru – 1920 m. Kaune pirmuoju spektakliu G.Verdi „Traviata“, ir tapo pirmuoju profesionaliu choru Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos operos choro vadovu buvo Julius Štarka. Šiuo metu Lietuvos operos ir baleto teatro operos chore dainuoja 80 žmonių (40 moterų ir 40 vyrų balsų). Choras dalyvauja visuose operų pastatymuose, jo repertuare apie 80 operos partitūrų: M.Musorgskio „Borisas Godunovas“, G.Verdi „Kaukių balius“, „Aida“, V. Klovos „Pilėnai“, R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“, G. Puccini „Turandot“ ir daugelis kitų.

Operos choras yra paruošęs 18 simfoninio – vokalinio žanro veikalų, jų tarpe G.Verdi ''Requiem'', A.Dvoržako ''Requiem'' (I atlikimas Lietuvoje), G.Puccini ''Messa di Gloria'', J.S.Bacho ''Pasija pagal Morkų'' (I atlikimas Lietuvoje), F.Schuberto ''Stabat Mater,'' S. Rachmaninovo ''Nakties vigilija'' ir kt.  Pastaruoju metu Operos choras rengia ir savarankiškus koncertus.  Choras dalyvavo J.Haydno – F.Schuberto festivalyje, bendrame Čikagos Lietuvių Operos ir LNOBT A. Ponchielli operos „Lietuviai“ pastatyme. Dainuoja ir baletų pastatymuose: M. Ravelio „Dafnis ir Chloja“, M. Theodorakio „Graikas Zorba“, F. Mendelssohn-Bartholdy „Vasarvidžio nakties sapnas“, C. Orffo „Carmina burana“. LNOBT gastrolių metu Čikagoje ir Vokietijoje Operos choras surengė savarankiškus chorinės muzikos koncertus. Minėtini choro koncertai Pažaislio vienuolyne bei Vilniuje Katedros aikštėje, koncertinis G.Verdi op. „Nabucco“ atlikimas, G. Puccini „Turandot“ Trakų festivalyje, LNOBT 80-mečiui skirtas G. Verdi ''Requiem'' atlikimas, įrašytas į kompaktinę plokštelę, ir kt. Su LNOBT choras gastroliavo Vokietijoje, Olandijoje, JAV, Taivane, tarptautiniuose operos festivaliuose Suomijoje, Italijoje, Anglijoje, Lietuvoje – Trakų, Pažaislio ir kituose festivaliuose. 2011 m. LNOBT choras dalyvavo 25-ajame tarptautiniame Makao muzikos festivalyje Kinijoje, kur dalyvavo festivalio statomoje C. M. von Weberio operoje „Laisvasis šaulys“, F. Liszto simfonijos „Faustas“ atlikime su Makao simfoniniu orkestru, surengė atskirą koncertą.

2012 m. rugsėjį LNOBT choras antrą kartą gastroliavo Kinijoje, Guangdžou menų festivalyje, kur Guangdžou operos teatre kartu su solistais Vytautu Juozapaičiu (Šarplesas), Laima Jonutyte (Suzuki), Arūnu Malikėnu (Jamadoris), Rafailu Karpiu (Goras), Egidijumi Dauskurdžiu (Bonza) pristatė vieną gražiausių LNOBT pastatymų - G. Puccini operą „Madam Baterflai".

'''Pirmieji sopranai'''

Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Samanta Bielskytė, Irena Jeriominaitė, Eglė Klimaitė , Loreta Kovalevskytė-Skirgailienė, Vilija Kuprevičienė, Rūta Kvedarienė, Dovilė Medeišytė, Angelija Paulauskienė, Jovita Pavlovaitė-Korčuganova, Raimonda Ralienė, Jūratė Rudžianskaitė, Lina Šarkienė, Anna Trošina, Danutė Vaičiūnienė.

'''Antrieji sopranai'''

Indrė Bareikytė, Austėja Lukaitė, Dovilė Naujūnaitė-Mockevičienė, Rima Saplienė, Olga Solovjova, Lina Stulgienė, Ligita Valantiejūtė, Olga Radzevičienė, Ieva Simonavičiūtė-Kašėtienė, Giedrė Živatkauskienė.

'''Pirmieji altai'''

Oksana Auškalnytė, Marija Bacytė, Dalia Bortkevičienė, Diana Gaškaitė-Gavėnienė, Renata Gilienė, Daina Ivanauskaitė, Gilda Milienė, Nijolė Uždavinienė.

'''Antrieji altai'''

Inga Bagaliūnienė, Monika Buožytė , Kristina Dauskurdienė , Sigutė Grigaliūnaitė-Jakštienė, Evelina Gurskytė, Rita Poškienė, Danguolė Remeikienė, Natalija Rumianceva, Daiva Sasnauskienė, Irena Šinkūnienė, Laimutė Uskytė, Petra Zahumenska.

'''Pirmieji tenorai'''

Mindaugas Bargaila, Dainius Garuckas, Darius Kairys, Saulius Kizikas, Aleksejus Knutovas, Darius Kubilas, Valdas Lazauskas, Eugenijus Liutvinskis, Evaldas Olberkis, Andrius Plukas, Saulius Vasiliauskis.

'''Antrieji tenorai'''

Romualdas Baltušnikas, Saulius Laurinaitis, Kęstutis Papartis, Karolis Paulavičius, Petras Paulavičius, Arūnas Pikšrys, Rokas Podėlis, Georgij Popov, Rolandas Skirelis, Dainius Smilinskas.

'''Baritonai'''

Dmitrij Afanasjev, Jevgenij Barkovskij, Alfredas Celiešius, Kęstutis Eidukas, Dainius Jakštas, Ignas Misiūra-Tumanov, Romuald Olechnovič, Žilvinas Verikas, Donatas Žukauskas.

'''Bosai'''

Aleksandras Bukinas, Povilas Butkus, Šarūnas Čepulis, Kęstutis Kulbokas, Steponas Mikas, Mindaugas Ruibys, Saulius Steponavičius, Mykolas Treščenkinas.

[[Česlovas Radžiūnas]] – choro meno vadovas

== Operų premjeros ==
1920-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1921-02-16 M. Petrauskas – „Birutė“
[[Vaizdas:Valstybės teatras Kaune.jpg|miniatiūra|Valstybės teatras Kaune]]
1921-06-16 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1921-11-03 G. Verdi – „Rigoletas“

1922-03-16 Ch. Gounod – „Faustas“

1922-05-04 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1922-11-23 Ch. W. Gluckas – „Pavasario karalaitė“/R. Leoncavallo – „Pjacai“
[[Vaizdas:Ch. Gounod - "Faustas" 1988 m..jpg|miniatiūra|247x247px|Ch. Gounod - "Faustas" 1988 m.]]
1923-04-24 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

1924-02-07 G. Bizet – Karmen

1924-04-12 G. Rossini – „Sevilijos kripėjas“

1924-05-15 G. Verdi – „Rigoletas“

1924-09-25 G. Puccini – „Madam Baterflai“

1924-10-28 G. Puccini – „Toska“

1925-01-21 P. Mascagni – „Kaimo garbė“
[[Vaizdas:A. Račiūnas - "Trys talismanai".jpg|miniatiūra|240x240px|A. Račiūnas - "Trys talismanai"]]
1925-02-11 Ch. Gounod – „Romeo ir Džuljeta“

1925-05-22 P. Čaikovskis – „Pikų dama“

1925-11-12 J. Offenbachas – „Hofmano pasakos“

1926-01-02 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1926-03-03 R. Wagneris – „Lohengrinas“

1926-10-01 A. Thomas – „Mignon“
[[Vaizdas:R. Vagnerio opera "Tanhoizeris" 1930 m..jpg|miniatiūra|249x249px|R. Vagnerio opera "Tanhoizeris" 1930 m.]]
1926-10-30 G. Verdi – „Kaukių balius“

1926-12-10 Ch. Gounod – „Faustas“

1927-03-06 F. Halevy – „Žydė“

1927-05-22 G. Puccini – „Bohema“

1927-10-11 P. Čaikovskis – „Pikų dama“

1927-11-10 G. Verdi – „Aida“

1928-02-21 E. d‘Albert – „Slėnis“
[[Vaizdas:D. Cimarosa - "Kapelmeisteris".jpg|miniatiūra|242x242px|D. Cimarosa - "Kapelmeisteris"]]
1928-04-01 G. Verdi – „Kaukių balius“

1928-05-15 O. Nicolai – „Vindzoro šmaikštuolės“

1928-11-14 R. Leoncavallo – „Pajacai“/P. Mascagni – „Kaimo garbė“

1928-11-17 E. Wolf-Ferrari – „Madonos brangenybės“

1928-12-07 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“

1928-12-12 J. Offenbachas – „Hofmano pasakos“
[[Vaizdas:R. Vagnerio opera "Lohengrinas" 1937 m..jpg|miniatiūra|242x242px|R. Vagnerio opera "Lohengrinas" 1937 m.]]
1929-02-07 E. Napravnikas – „Dubrovskis“

1929-03-23 A. Thomas – „Mignon“

1929-05-02 A. Ponchielli – „Džokonda“

1929-10-12 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

1929-11-14 G. Verdi – „Trubadūras“

1929-11-17 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1930-02-27 M. Musorgskis – „Borisas Godunovas“

1930-05-03 G. Bizet – „Karmen“

1930-09-21 U. Giordano – „Andrė Šenjė“[[Vaizdas:Dailininko H. Cipario spektaklio dekoracijų eskizas.jpg|miniatiūra|241x241px|Dailininko H. Cipario spektaklio dekoracijų eskizas]]1930-10-26 R. Wagneris – „Tanhoizeris“

1931-01-02 J. Massenet – „Verteris“

1931-02-03 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1931-04-09 J. Offenbachas – „Perikola“

1931-05-08 C. Saint-Saënsas– „Samsonas ir Dalila“

1931-09-15 Ch. Gounod – „Faustas“

1931-09-23 D. Auberas – „Fra Diavolo“
[[Vaizdas:J. Karnavičius opera "Gražina".jpg|miniatiūra|242x242px|J. Karnavičius opera "Gražina"]]
[[Vaizdas:E. Wolf-Ferrari - "Keturi storžieviai".jpg|miniatiūra|236x236px|E. Wolf-Ferrari - "Keturi storžieviai"]]
1931-10-28 G. Bizet – „Karmen“

1931-11-21 R. Leoncavallo – „Pajacai“/P. Mascagni – „Kaimo garbė“

1931-11-29 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“

1931-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1932-01-22 G. Meyerbeer – „Hugenotai“

1932-02-15 G. Verdi – „Rigoletas“

1932-03-12 N. Rimskis-Korsakovas – „Caras Saltanas“

1932-04-03 Ch. Gounod – „Romeo ir Džuljeta“

1932-04-29 R. Planquette – „Kornevilio varpai“

1932-11-09 G. Charpentier – „Luiza“

1932-12-08 G. Puccini – „Toska“

1933-01-13 G. Puccini – „Apsiaustas“/„Sesuo Andželika“/„Džanis Skikis“

1933-02-16 J. Karnavičius – „Gražina“

1933-12-05 W. A. Mozartas – „Don Žuanas“[[Vaizdas:V. Klova opera "Vaiva" 1958 m..jpg|miniatiūra|V. Klova opera "Vaiva" 1958 m.]]1933-12-22 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1934-01-12 F. Halevy – „Žydė“

1934-03-07 B. Smetana – „Parduotoji nuotaka“

1934-04-14 L. Delibe – „Lakme“

1934-09-15 G. Verdi – „Kaukių balius“

1934-10-16 J. Straussas – „Čigonų baronas“

1934-11-14 P. Čaikovskis – „Pikų dama“

1934-11-20 G. Verdi – „Aida“

1935-02-09 A. Borodinas – „Kunigaikštis Igoris“
[[Vaizdas:F. Halevy - "Žydė".jpg|miniatiūra|231x231px|F. Halevy - "Žydė"]]
1935-03-10 J. Massenet – „Verteris“

1935-04-26 E. Wolf-Ferrari – „Keturi storžieviai“

1935-09-15 F. Von Flotowas – „Marta“

1935-10-19 J. Offenbachas – „Hofmano pasakos“

1936-01-12 G. Puccini – „Bohema“

1936-03-19 A. Račiūnas – „Trys talismanai“

1936-09-15 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“
[[Vaizdas:F. Schubertas - "Meilės daina".jpg|miniatiūra|231x231px|F. Schubertas - "Meilės daina"]]
1936-10-23 G. Donizetti – „Don Paskualė“

1936-12-22 N. Rimskis-Korsakovas – „Kitežas“

1937-02-15 J. Karnavičius – „Radvila Perkūnas“

1937-04-10 G. Puccini – „Madam Baterflai“

1937-09-15 R. Wagneris – „Lohengrinas“

1937-10-08 W. A. Mozartas – „Don Žuanas“

1937-12-12 A. Dvorakas – „Undinė“
[[Vaizdas:G. Charpentier - "Luiza".jpg|miniatiūra|240x240px|G. Charpentier - "Luiza"]]
1938-03-19 pagal F. Schuberto muziką, H. Berte – „Meilės daina“

1938-10-15 G. Verdi – „Otelas“

1938-11-20 R. Planquette – „Kornevilio varpai“

1938-12-23 E. Humperdinckas – „Jonukas ir Gretutė“

1939-02-15 M. Petrauskas, J. Dambrauskas – „Eglė“

1939-11-11 J. Massenet – „Manon“

1940-02-16 J. Karnavičius – „Gražina“

1940-06-09 E. d‘Albert – „Mirusios akys“
[[Vaizdas:G. Meyerbeer - "Hugenotai".jpg|miniatiūra|242x242px|G. Meyerbeer - "Hugenotai"]]
1940-09-07 I. Dzeržinskis – „Tykusis Donas“

1940-10-18 G. Verdi – „Aida“

1940-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1941-03-06 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1942-06-23 S. Šimkus – „Pagirėnai“

1942-10-27 G. Puccini – „Toska“

1943-04-11 G. Verdi – „Trubadūras“

1944-05-07 W. A. Mozartas – „Figaro vedybos“
[[Vaizdas:G. Pergolesi - "Tarnaitė ponia".jpg|miniatiūra|240x240px|G. Pergolesi - "Tarnaitė ponia"]]
1944-10-29 G. Verdi – „Traviata“

1947-03-04 G. Verdi – „Otelas“

1947-11-08 V. Muradelis – „Didžioji draugystė“

1948-04-22 Ch. Gounod – „Romeo ir Džuljeta“ (teatras iš Kauno perkeltas į Vilnių)

1948-06-27 G. Bizet – „Karmen“

1949-01-12 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1949-03-01 Ch. Gounod – „Faustas‘

1949-09-10 A. Dargomyžskis – „Undinė“
[[Vaizdas:G. Puccini - "Bohema" 1951 m..jpg|miniatiūra|245x245px|G. Puccini - "Bohema" 1951 m.]]
1949-11-07 J. Karnavičius – „Gražina“

1950-02-21 G. Puccini – „Toska“

1950-05-01 B. Smetana – „Parduotoji nuotaka“

1950-07-23 M. Musorgskis – „Borisas Godunovas“

1951-03-27 P. Čaikovskis – „Mazepa“

1951-05-31 S. Moniuszko „Halka“

1951-12-11 G. Puccini – „Bohema“

1952-03-01 N. Rimskis-Korsakovas – „Caro sužadėtinė“
[[Vaizdas:G. Puccini - "Toska" 1932 m..jpg|miniatiūra|238x238px|G. Puccini - "Toska" 1932 m.]]
1952-11-08 A. Borodinas – „Kunigaikštis Igoris“

1952-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1953-09-19 A. Račiūnas – „Marytė“

1954-06-13 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

1954-12-19 T. Chrenikovas – „Audroje“

1955-03-13 S. Hulak-Artemovskis – „Zaporožietis iš Dunojaus“

1955-04-24 L.Delibe – „Lakme“

1955-06-26 G. Verdi – „Otelas“
[[Vaizdas:G. Verdi - "Kaukių balius" 1934 m..jpg|miniatiūra|231x231px|G. Verdi - "Kaukių balius" 1934 m.]]
1955-12-25 R. Leoncavallo – „Pajacai“

1956-03-04 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“

1956-07-01 V. Klova – „Pilėnai“

1956-12-30 E. d‘Abert – „Slėnis“

1957-03-10 W. A. Mozartas – „Pagrobimas iš Seralio“

1957-07-04 G. Verdi – „Rigoletas“

1958-04-27 V. Klova – „Vaiva“

1958-11-02 P. Čaikovskis – „Pikų dama“
[[Vaizdas:G. Verdi - "Otelas".jpg|miniatiūra|229x229px|G. Verdi - "Otelas"]]
1959-03-22 B. Dvarionas – „Dalia“

1959-09-05 G. Verdi – „Don Karlas“

1959-10-18 V. Gokijelis – „Raudonkepuraitė“

1960-02-06 D. Auberas – „Fra Diavolo“

1960-07-02 V. Klova – „Duktė“

1960-12-24 J. Offenbachas – „Hofmano pasakos“

1961-04-22 G. Verdi – „Sicilijos mišparai“
[[Vaizdas:J. Karnavičius - "Radvila Perkūnas".jpg|miniatiūra|231x231px|J. Karnavičius - "Radvila Perkūnas"]]
1961-09-16 Ch. Gounod – „Romeo ir Džuljeta“

1962-02-17 P. Čaikovskis – „Jolanta“

1962-06-02 J. Straussas – „Čigonų baronas“

1962-11-17 W. A. Mozartas – „Visos jos tokios“

1963-01-22 N. Rimskis-Korsakovas – „Mocartas ir Salieri“

1963-03-09 J. Offenbachas – „Perikola“

1963-07-06 S. Prokofjevas – „Meilė trims apelsinams“

1963-11-18 G. Verdi – „Aida“
[[Vaizdas:J. Massenet - "Verteris".jpg|miniatiūra|229x229px|J. Massenet - "Verteris"]]
1964-03-14 R. Patsas – „Gudrusis Antsas“

1964-10-05 J. Massenet – „Manon“

1964-11-14 P. Mascagni – „Kaimo garbė“

1965-03-13 A. Račiūnas – „Saulės miestas“

1965-05-15 G. Puccini – „Madam Baterflai“

1965-12-25 C. Orfas – „Gudruolė“ (kantatos ''Carmina Burana'' ištraukos)

1966-04-09 S. Rachmaninovas – „Frančeska da Rimini“/„Aleko“

1966-10-08 V. Klova – „Du kalavijai“

1966-11-19 G. Verdi – „Requiem“
[[Vaizdas:L. Delibe - "Lakme".jpg|miniatiūra|228x228px|L. Delibe - "Lakme"]]
1966-12-29 G. Donizetti – „Meilės eliksyras“

1967-02-25 G. Verdi – „Kaukių balius“

1967-09-03 V. Paltanavičius – „Kryžkelėje“

1967-11-05 V. Laurušas – „Paklydę paukščiai“

1968-04-06 G. Gershwinas – „Porgis ir Besė“

1968-10-12 G. Puccini – „Mergina iš Vakarų“

1969-01-11 R. Wagneris – „Lohengrinas“

1969-03-29 J. Gaižauskas – „Buratinas“
[[Vaizdas:M. Musorgskis - "Borisas Godunovas".jpg|miniatiūra|228x228px|M. Musorgskis - "Borisas Godunovas"]]
1969-10-12 G. Verdi – „Rigoletas“

1969-12-08 V. Laurušas – „Paklydę paukščiai“ (nauja redakcija)

1970-01-04 A. Rubinšteinas – „Demonas“

1970-04-12 T. Chrenikovas – „Audroje“

1970-11-22 G. Donizetti – „Liučija di Lamermur“

1971-05-28 Ch. Gounod – „Faustas“

1972-01-16 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

1972-03-23 S. Moniuszko – „Halka“
[[Vaizdas:N. Rimskis-Korsakovas - "Caras Saltanas".jpg|miniatiūra|233x233px|N. Rimskis-Korsakovas - "Caras Saltanas"]]
1972-10-07 G. Bizet – „Karmen“

1973-01-13 R. Ščedrinas – „Ne vien tik meilė“

1973-05-19 J. Massenet – „Verteris“

1974-11-06 V. Klova – „Ave Vita“ (naujų teatro rūmų A. Vienuolio gatvėje atidarymui skirta opera)

1974-11-10 Ch. Gounod – „Faustas“

1974-11-13 A. Borodinas – „Kunigaikštis Igoris“

1974-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1975-03-29 V. Barkauskas – „Legenda apie meilę“

1975-05-09 V. Paltanavičius – „Kryžkelėje“ (nauja redakcija)
[[Vaizdas:LNOBT.jpg|miniatiūra|267x267px|LNOBT]]
1975-12-27 G. Verdi – „Aida“

1976-03-31 G. Verdi – „Rigoletas“

1976-04-05 G. Pergolesi – „Tarnaitė ponia“

1976-09-30 G. Puccini – „Madam Baterflai“

1976-11-29 J. S. Bachas – „Kavos kantata“

1976-12-27 N. Rimskis-Korsakovas – „Mocartas ir Saljeris“

1977-03-31 G. Puccini – „Toska“

1977-06-30 G. Donizetti – „Don Paskualė“

1977-10-29 J. Juzeliūnas – „Sukilėliai“

1977-12-23 V. Chaetas – „Batuotas katinas“
[[Vaizdas:N. Rimskis-Korsakovas - "Kitežas".jpg|miniatiūra|261x261px|N. Rimskis-Korsakovas - "Kitežas"]]
1978-03-29 D. Cimarosa – „Kapelmeisteris“

1978-06-22 R. Wagneris – „Skrajojantis Olandas“

1978-11-30 V. Klova – „Pilėnai“

1979-01-27 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“

1979-06-28 J. Juozapaitis – „Marių paukštė“

1979-12-29 A. Lortzingas – „Brakonierius“

1980-04-12 J. Straussas – „Šikšnosparnis“

1980-06-29 E. Balsys – „Kelionė į Tilžę“

1980-12-31 G. Verdi – „Traviata“
[[Vaizdas:O. Nikolai - "Vindzoro šmaikštuolės".jpg|miniatiūra|251x251px|O. Nikolai - "Vindzoro šmaikštuolės"]]
1981-03-31 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

1981-06-30 W. Waltonas – „Meška“

1981-11-21 G. Verdi – „Don Karlas“

1982-03-31 G. Katzeris – „Linksmasis muzikantas“

1982-10-14 M. Musorgskis – „Borisas Godunovas“

1983-01-28 C. Schroter – „Žvejo dukra“

1983-03-31 G. Verdi – „Otelas“

1983-06-26 B. Borisovas – „Piršlybos“

1983-11-25 G. Puccini – „Bohema“
[[Vaizdas:P. Čaikovskis - "Eugenijus Oneginas" 1929 m..jpg|miniatiūra|249x249px|P. Čaikovskis - "Eugenijus Oneginas" 1929 m.]]
1984-06-30 W. A. Mozartas – „Bastienas ir Bastiene“/ J. Haydnas – „Vaistininkas“

1985-03-06 G. Bizet – „Karmen“

1985-09-26 A. Bražinskas – „Kristijonas“

1985-12-28 J. Gaižauskas – „Buratinas“

1986-05-24 V. Klova – „Pilėnai“

1986-12-30 G. Rossini – „Vedybų vekselis“

1987-05-15 V. Bellini – „Norma“

1987-11-12 A. Bražinskas – „Liepsna“

1988-04-29 W. A. Mozartas – „Figaro vedybos“
[[Vaizdas:P. Čaikovskis - "Pikų dama".jpg|miniatiūra|244x244px|P. Čaikovskis - "Pikų dama"]]
1988-12-02 Ch. Gounod – „Faustas“

1989-03-25 V. Telksnys – „Mažylis“

1989-07-01 L. van Beethovenas – „Fidelijus“

1990-03-17 J. Karnavičius – „Gražina“

1990-07-07 R. Wagneris – „Tanhoizeris“

1991-05-19 A. Ponchielli – „Lietuviai“ (Čikagos lietuvių operoje. Spalio 11 pastatyta operos ir baleto teatre Vilniuje)

1991-12-19 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“
[[Vaizdas:R. Planquette - "Kornevilio varpai".jpg|miniatiūra|244x244px|R. Planquette - "Kornevilio varpai"]]
1992-06-18 G. Verdi – „Nabukas“

1992-10-03 J. Haydnas – „Žvejės“

1992-12-31 G. Verdi – „Traviata“

1993-03-06 E. Humperdinckas – „Jonukas ir Gretutė“

1993-10-14 A. Dvorakas – „Requiem“

1994-02-26 G. Verdi – „Trubadūras“

1995-03-18 J. Straussas – „Čigonų baronas“
[[Vaizdas:U. Giordano - "Andrė Šenjė".jpg|miniatiūra|244x244px|U. Giordano - "Andrė Šenjė"]]
1995-10-21 G. Verdi – „Makbetas“

1996-04-02 C. M. von Weberis – „Laisvasis šaulys“

1996-10-27 W. A. Mozartas – „Pagrobimas iš Seralio“

1997-03-26 G. Verdi – „Aida“

1997-10-24 G. Puccini – „Toska“

1998-02-07 J. Straussas – „Vienos kraujas“

1998-09-18 Ch. Gounod – „Faustas“
[[Vaizdas:V. Klova - "Pilėnai" 1986 m..jpg|miniatiūra|242x242px|V. Klova - "Pilėnai" 1986 m.]]
1999-10-21 J. Offenbachas – „Hofmano pasakos“

2000-01-27 P. Mascagni – „Kaimo garbė“

2000-02-12 B. Brittenas – „Žaiskime operą“

2000-04-08 G. Verdi – „Requiem“

2000-04-15 G. Puccini – „Džanis Skikis“

2000-06-25 B. Kutavičius – „Lokys“

2000-10-08 P. Čaikovskis – „Pikų dama“ (operos eskizas, pusiau koncertinis atlikimas)

2001-03-02 P. Čaikovskis – „Pikų dama“
[[Vaizdas:W. A. Mozartas - "Don Žuanas".jpg|miniatiūra|233x233px|W. A. Mozartas - "Don Žuanas"]]
2001-03-31 G. Puccini – „Sesuo Andželika“

2001-07-14 „Aštuonios Kurto Weillio moterys“, spektaklis pagal K. Weillio zongus

2002-02-08 G. Bizet – „Karmen“

2002-10-11 W. A. Mozartas – „Don Žuanas“

2002-11-29 G. Verdi – „Kaukių balius“[[Vaizdas:Opera "Figaro vedybos" 2010 m..jpg|miniatiūra|Opera "Figaro vedybos" 2010 m.]]2003-04-04 G. Puccini – „Turandot“

2003-07-12 B. Kutavičius – „Ugnis ir tikėjimas“ (spektaklis skirtas Karaliaus Mindaugo 750-osioms karūnavimo metinėms). Pastatyta Trakų pilyje

2003-10-09 B. Kutavičius – „Ugnis ir tikėjimas“ (pastatyta teatre)

2003-11-07 G. Verdi – „Rigoletas“

2003-12-31 F. Leharas – „Linksmoji našlė“

2004-03-26 R. Wagneris – „Skrajojantis Olandas“
[[Vaizdas:Operetė "Vienos kraujas" 1997 m..jpg|miniatiūra|Operetė "Vienos kraujas" 1997 m.]]
2004-10-15 J. F. Halevy – „Žydė“

2004-12-03 B. Dvarionas – „Dalia“ (spektaklis skirtas B. Dvariono 100-osioms gimimo metinėms)

2005-04-08 G. Verdi – „Likimo galia“

2005-12-31 G. Verdi – „Traviata“ (spektaklis keliems rodymams išnuomotas iš Anglijos nacionalinės operos)

2006-03-23 G. Puccini – „Madam Baterflai“

2006-09-15 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“ (operos studija)

2006-11-24 R. Straussas – „Salomėja“

2007-03-10 R. Wagner – „Valkirija“

2008-02-29 M. Musorgskis – „Borisas Godunovas“

2008-05-25 R. Portman – „Mažasis princas“

2008-09-28 Ch. W. Gluckas – „Orfėjas ir Euridikė“
[[Vaizdas:Opera "Karmen" 2009 m..jpg|miniatiūra|Opera "Karmen" 2009 m.]]
2008-11-07 P. Eötvös – „Meilė ir kiti demonai“

2008-12-31 G. Donizetti – „Meilės eliksyras“

2009-05-08 G. Verdi – „Traviata“

2009-11-20 G. Bizet – „Karmen“

2010-02-05 W. A. Mozartas – „Figaro vedybos“

2010-03-20 J. Tamulionis – „Bruknelė“

2011-03-18 G. Verdi – „Otelas“

2012-05-18 P. Čaikovskis – „Eugenijus Oneginas“

2012-12-31 J. Straussas – „Šikšnosparnis“

2013-03-22 R. Wagneris – „Lohengrinas“
[[Vaizdas:"Lohengrinas" 2013 m..jpg|miniatiūra|"Lohengrinas" 2013 m.]]
2013-09-14 G. Verdi – „Ernanis“

2014-02-21 O. Narbutaitė – „Kornetas“

2014-04-11 G. Rossini – „Sevilijos kirpėjas“

2014-06-20 G. F. Handel – „Aleksandro puota“

2015-03-14 S. Mickis – „Zuikis Puikis“

2015-05-15 L. van Beethovenas – „Fidelijus“

2015-09-18 J. Massenet – „Manon“

2015-12-31 G. Puccini – „Bohema“
[[Vaizdas:Opera "Post futurum" 2018 m..jpg|miniatiūra|285x285px|Opera "Post futurum" 2018 m.]]
2016-03-04 G. Verdi – „Don Karlas“

2017-03-04 R. Šerkšnytė – „Penki Merės stebuklai“

2017-06-09 V. Bellini – „Kapulečiai ir Montekiai“

2018-03-02 G. Sodeika – „Post futurum“ (spektaklis skirtas Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui)

2018-05-31 W. A. Mozartas – „Idomenėjas“

Archyvas parengtas pagal knygą Jonas Bruveris - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

== Baletų premjeros ==
1925-05-18 L. Delibes - "Kopelija"

1926-03-19 „Išdykėlės“ pagal J. Strausso muziką/„Gundymas“ pagal N. Rimskio-Korsakovo muziką/„Pepita Rosa“ pagal P. Lancome muziką

1926-05-21 R. Drigo – „Užburtoji fleita“/„Chopiniana“ (Silfidės) pagal F. Chopino muziką

1926-10-21 P. L. Herterlis – „Tuščias atsargumas“

1927-05-15 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“

1928-01-19 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

1928-02-16 J. Karnavičius – „Lietuviška rapsodija“

1928-10-20 L. Delibe – „Silvija“

1929-04-09 I. Stravinskis – „Ugnies paukštė“/ R. Drigo – „Arlekinada“

1929-04-12 „Divertismentas“ (rodytas su R. Leoncavallo „Pajacais“)

1931-04-26 A. Borodinas – „Poloviečių šokiai“ (iš operos „Kunigaikštis Igoris“)

1931-10-07 A. Adamas – „Žizel“/M. Balakirevas – „Islamėjus“

1931-12-09 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“

1932-02-06 „Divertismentas“ pagal F. Chopino, N. Bakaleinikovo, P. Čaikovskio, J. Karnavičiaus, C. Saint-Saënso muziką (buvo šokamas su „Žizel“ ir „Islamėjumi“, panašus divertismentas buvo šokamas 1931-05-15)

1932-03-17 „Silfidės“ pagal F. Chopino muziką/R. Schumannas – „Karnavalas“/„Divertismentas“ kompozicijos pagal V. Nelidovo, F. Chopino, W. A. Mozarto, P. Čaikovskio, N. Rimskio-Korsakovo, N. Sedojaus, E. Satie muziką

1932-11-11 M. Musorgskis – „Naktis Raganų kalne“/F. Poulencas – „Ryto serenada“/„Rožės sapnas“ pagal C. M. von Weberio „Kvietimo šokiui“ muziką/C. Debussy – „Fauno popietė“/M. Ravelis – „Bolero“

1933-02-28 A. Glazunovas – „Raimonda“

1933-05-19 V. Bacevičius – „Šokio sūkury“/J. Gruodis – „Jūratė ir Kastytis“/B. Dvarionas – „Piršlyobs“ (pirmi lietuviški vienaveiksmiai baletai)

1933-12-14 L. Delibe – „Kopelija“

1934-04-19 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolė“

1935-05-11 R. Drigo – „Arlekinada“/T. Prestonas – „Nykštukas grenadierius“

1936-05-21 J. Straussas – „Vienos džiaugsmas“/C. M. von Weberis – „Kvietimas šokiui“/R. Drigo – „Užburtoji fleita“

1936-10-21 L. Minkus – „Don Kichotas“

1936-11-08 „Divertismentas“ pagal J. Gruodžio, P. Čaikovskio, E. Napravniko, L. Minkaus, B. Dvariono, J. Strausso, A. Simono muziką

1937-03-13 N. Rimskis-Korsakovas – „Šecherezada“/G. Auricas – „Jūrininkai“/T. Prestonas – „Baltosios rožės“

1937-06-05 C. Pugni – „Arkliukas kupriukas“

1937-10-15 A. Adamas – „Žizel“

1938-01-27 B. Asafjevas – „Bachčisarajaus fontanas“

1938-04-18 N. Čerepninas – „Piramidės paslaptis“

1938-10-22 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolė“

1939-02-05 A. Glazunovas – „Raimonda“

1939-04-27 R. Drigo – „Arlekinada“

1939-05-11 B. Asafjevas – „Kaukazo belaisvis“

1940-11-08 R. Glieras – „Raudonoji aguona“

1943-12-04 J. Pakalnis – „Sužadėtinė“

1944-12-03 „Divertismentas“ kompozicijos pagal F. Chopino, C. Pugni, P. Čaikovskio, R. Gliero, J. Brahmso, N. Rimskio-Korsakovo muziką

1948-06-08 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“

1948-12-07 „Chopininana“ pagal F. Chopino muziką

1949-05-01 J. Pakalnis – „Sužadėtinė“

1949-12-27 R. Glieras – „Raudonoji aguona“

1950-04-14 B. Asafjevas – „Bachčisarajaus fontanas“

1950-12-26 A. Kreinas – „Laurencia“

1951-11-02 D. Klebanovas – „Svetlana“

1951-12-30 A. Glazunovas – „Raimonda“

1952-12-23 J. Pakalnis – „Aušta aušrelė“ („Sužadėtinė“ S. Vainiūno redakcija)

1953-05-10 J. Juzeliūnas – „Ant marių kranto“

1954-02-13 I. Morozovas – „Daktaras Aiskauda“

1954-10-17 L. Minkus – „Don Kichotas“

1954-12-30 L. Delibe – „Kopelija“

1955-11-25 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolės“

1955-12-25 „Chopiniana“ pagal F. Chopino muziką

1956-04-29 A. Adamas – „Žizel“

1956-11-25 „Peras Giuntas“ pagal E. Griego muziką

1957-05-19 J. Indra – „Audronė“

1958-02-23 B. Bitovas – „Dvylika mėnesių“

1958-12-27 J. Straussas – „Žydrasis Dunojus“

1959-04-19 L. Auster – „Tina“

1959-12-13 M. Ravelis – „Bolero“/C. M. von Weberis – „Kvietimas šokiui“/N. Rimskis-Korsakovas – „Šecherezada“

1960-05-14 E. Balsys – „Eglė žalčių karalienė“

1960-10-16 R. Grinblatas – „Rigonda“

1961-02-18 F. Jarulinas – „Šuralė“

1961-06-03 L. Delibe – „Silvija“

1961-12-02 L. Auster – „Šiaurės sapnas“

1962-02-17 „Frančeska da Rimini“ pagal P. Čaikovskio muziką

1962-04-20 M. Čulakis – „Tariamasis sužadėtinis“

1962-12-29 C. Pugni – „Paryžiaus katedra“ („Esmeralda“)

1963-05-11 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

1964-05-16 A. Chačaturianas – „Spartakas“

1964-12-17 A. Adamas – „Korsaras“

1965-07-11 J. Gruodis – „Jūratė ir Kastytis“

1966-11-04 A. Rekašius – „Gęstantis kryžius“

1967-05-13 A. Petrovas – „Vilties krantas“

1967-12-17 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolė“

1968-11-03 L. Minkus – „Don Kichotas“

1969-11-29 J. Indra – „Audronė“

1970-06-13 A. Adamas – „Žizel“

1971-02-27 A. Rekašius – „Aistros“

1971-11-12 R. Drigo – „Arlekinada“/D. Šostakovičius – „Panelė ir chuliganas“

1972-05-13 B. Pawlowskis – „Snieguolė ir septyni nykštukai“

1972-12-16 Programa „Apmąstymai šokyje“; L. Minkus – „Paquitos“ Grand pas/S. Prokofjevas – „Klasikinė simfonija“/F. Chopinas – „Variacijos“/W. A. Mozarto – „Don Žuano“ tema

1973-03-24 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

1974-11-09 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“ (naujame teatre A. Vienuolio gatvėje)

1975-04-25 R. Ščedrinas – „Ana Karenina“

1975-06-20 J. Juzeliūnas – „Ant marių kranto“

1975-11-27 A. Adamas – „Žizel“

1976-06-12 E. Balsys – „Eglė žalčių karalienė“

1976-12-16 J. Straussas – „Žydrasis Dunojus“

1977-06-09 S. Prokofjevas – „Romeo ir Džuljeta“

1978-03-16 L. Minkus – „Don Kichotas“

1978-04-29 L. Minkus – „Paquitos“ Grand pas/B. Bartokas – „Stebuklingas mandarinas“

1978-11-02 I. Morozovas – „Daktaras Aiskauda“

1978-12-07 J. Gruodis – „Jūratė ir Kastytis“

1979-05-24 M. Čulakis – „Dviejų ponų tarnas“ („Tariamasis sužadėtinis“)

1979-12-16 V. Ganelinas – „Baltaragio malūnas“

1980-12-04 L. Delibe – „Kopelija“

1981-06-30 Programa „Choreografinės akimirkos“ pagal J. S. Bacho, S. Prokofjevo, I. Stravinskio ir kt. muziką

1981-12-25 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolė“

1982-05-08 A. Šenderovas – „Mergaitė ir mirtis“

1982-11-26 A. Rekašius – „Amžinai gyvi“

1983-05-27 B. Gorbulskis – „Mikės nuotykiai“

1983-10-28 L. Delibe – „Kopelija“

1983-12-30 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“

1984-03-08 S. Prokofjevas – „Pelenė“

1984-06-05 J. Bačinskas – „Užkeiktieji vienuoliai“

1984-12-29 J. Gruodis – „Jūratė ir Kastytis“

1985-04-26 H. Lovenskioldas – „Silfidė“

1985-06-14 A. Adamas – „Žizel“

1986-11-28 A. Rekašius – „Aura“

1987-03-07 F. Heroldas – „Tuščias atsargumas“

1987-12-30 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

1988-03-31 J. Straussas – „Žydrasis Dunojus“

1988-05-27 Vienaveiksmių baletų vakaras „Keturios dramos“ „Serenada“ pagal L. Bernsteino muziką/„Requiem“ pagal F. Poulenco koncertą vargonams, orkestrui ir timpanams/„Albos namai“ pagal I. Gabeli 1-ąją simfoniją/„Fedra“ pagal A. Šnitkės 3 koncertą smuikui ir orkestrui

1989-01-27 O. Balakauskas – „Makbetas“

1989-05-25 „A Proba“ pagal J. S. Bacho ir G. Presserio muziką

1989-12-30 „Paskutinės pagonių apeigos“ pagal B. Kutavičiaus muziką

1990-11-10 A. Pflugeris – „Katarsis“

1991-06-29 A. Glazunovas – „Raimonda“

1992-04-10 G. Bizet, R. Ščedrinas – „Karmen“

1992-10-18 „Kaligula“ pagal D. Šostakovičiaus muziką

1993-05-07 S. Prokofjevas – „Romeo ir Džuljeta“

1994-12-29 L. Minkus – „Don Kichotas“

1995-06-15 E. Balsys – „Eglė žalčių karalienė“

1996-02-23 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

1996-06-28 A. Rekašius – „Medėja“

1996-12-29 K. Chačaturianas – „Čipolinas“

1997-07-03 Vienaveiksmių baletų vakaras: „Vakaro šokiai“ pagal F. Schuberto muziką/M. Ravelis – „Dafnis ir Kloja“/G. Bizet, R. Ščedrinas – „Karmen“

1998-04-24 M. Theodorakis – „Graikas Zorba“

1998-11-20 „Vasarvidžio nakties sapnas“ pagal F. Mendelssohno-Bartholdy muziką (rodyta kartu su G. Bizet, R. Ščedrino „Karmen“)

1999-03-25 „Venecijos karnavalas“ pagal L. Delibe, K. Goldmarko, A. Lortzingo, J. Massenet, R. Drigo, C. Pugni, A. Glazunovo muziką

2000-06-10 „Kontrastai“ pagal S. Prokofjevo muziką/I. Stravinskis – „Šventasis pavasaris“

2001-06-01 „Sizifas“ pagal F. Poulenco muziką

2001-07-14 K. Weillis – „Septynios mirtinos nuodėmės“ (Trakų festivalyje, spalio 18 - teatre)

2001-10-04 „Raudonoji Žizel“ pagal P. Čaikovskio, G. Bizet, A. Adamo, A. Šnitkės muziką

2002-06-28 M. Urbaitis – „Acid City“

2003-02-21 C. Orfas – „Carmina burana“

2003-10-01 „Rusiškasis Hamletas“ pagal L. van Beethoveno ir G. Mahlerio muziką

2004-05-07 Amerikiečių choreografų vakaras: „Krintantys lapai“ pagal A. Dvorako muziką/„Atspindžiai“ pagal P. Čaikovskio muziką/„Slėpiniai“ pagal W. A. Mozarto muziką/S. Prokofjevas – „Sūnus palaidūnas“

2004-12-31 P. Čaikovskis – „Gulbių ežeras“

2005-05-22 A. Šenderovas – „Desdemona“

2005-11-04 R. Ščedrinas – „Ana Karenina“

2006-12-31 P. Čaikovskis – „Miegančioji gražuolė“

2007-12-31 L. Minkus – „Bajaderė“

2009-02-27 H. Lovenskioldas – „Silfidė“

2010-05-21 L. Delibe – „Kopelija“

2011-05-27 „Barbora Radvilaitė“ pagal S. Vainiūno, A. Malcio, H. M. Góreckio ir kt. muziką

2011-12-31 J. Straussas – „Žydrasis Dunojus“

2012-09-15 „Tristanas ir Izolda“ pagal R. Wagnerio ir H. de Vliegerio muziką

2013-05-24 G. Kuprevičius – „Čiurlionis“

2013-11-29 G. Bizet – „Karmen“

2014-05-16 „Sniego karalienė“ pagal S. Prokofjevo muziką

2014-11-21 P. Čaikovskis – „Spragtukas“

2015-04-10 Vienaveiksmių baletų vakaras „Bolero +“: „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“ pagal G. F. Handelio, A. Vivaldi, W. A. Mozarto, E. Satie muziką/„Visur kur mes nebuvom“ pagal M. Richterio muziką/„Bolero“ pagal M. Ravelio muziką

2015-11-20 E. Balsys – „Eglė žalčių karalienė“

2016-04-29 L. Minkus – „Don Kichotas“

2016-10-28 S. Prokofjevas – „Romeo ir Džuljeta“

2017-04-21 „Piaf“ pagal Édith Piaf, Gabriel Fauré, Maurice Ravel ir kt. muziką

2017-12-01 M. Urbaitis – „Procesas“

2018-04-27 A. Adamas – „Korsaras“


=== Dirigentai ===
Archyvas parengtas pagal knygą Jonas Bruveris - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
* [[Robertas Šervenikas]] – muzikos vadovas
* [[Martynas Staškus]]
* [[Julius Geniušas]]
* Henrikas Tarvydas – orkestro direktorius
* Angelė Litvaitytė – orkestro koncertmeisterė


== Šaltiniai, nuorodos ==
== Šaltiniai, nuorodos ==
Eilutė 1 202: Eilutė 184:
[[Kategorija:Koncertų salės]]
[[Kategorija:Koncertų salės]]
[[Kategorija:Vilniaus teatrai]]
[[Kategorija:Vilniaus teatrai]]
<references />Jonas Bruveris - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

15:55, 19 balandžio 2018 versija

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Operos ir baleto teatro pastatas
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
54°41′21″ š. pl. 25°16′41″ r. ilg. / 54.68917°š. pl. 25.27806°r. ilg. / 54.68917; 25.27806 (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Vieta Vilnius
Architektas Elena Nijolė Bučiūtė
Statybų pabaiga 1974 m.
Savininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Atidarymas 1974 m.
Paskirtis Teatras

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Operos ir teatro istorija Lietuvoje

Vaizdas:Side of Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.JPG
Operos ir baleto teatro pastatas.
LTSR valstybinis operos ir baleto teatras iki 1974 m. (dab. Lietuvos rusų dramos teatras)

Operos teatro Lietuvoje pradžia galima laikyti 1636 m., kada Vilniuje, Žemutinėje pilyje, buvo pastatyta dramaturgo italo Virgilio Pucitelli opera „Il ratto d’Elena” („Elenos pagrobimas“).

XVII a. viduryje Vilniuje pradėjo lankytis italų, vokiečių operų trupės.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, didikai, vis labiau slegiami rusų, ilgainiui didesnių teatrinių ansamblių nebepajėgė išlaikyti, todėl mirė kurį laiką egzistavęs vadinamasis Dvaro teatras.

1854 m. Vilniaus rotušės rūmuose atidarytas Vilniaus miesto teatras. Čia buvo statomos daugiausia italų, o vėliau ir rusų operos.

XIX a. pabaigoje vyko vadinamieji „Klojimų vakarai“ (Klojimo teatras). 1899 m. Palangoje pastatytas „Amerika pirtyje“ – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Jo autoriai – Antanas Vilkutaitis-Keturakis ir Juozas Vilkutaitis.

XIX a. su tautiniu atgimimu atėjo ir idėja sukurti tautinį teatrą, o kartu ir pirmąją lietuvišką operą. Jau po spaudos atgavimo, 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje, dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje, įvyko dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio ir kompozitoriaus Miko Petrausko operos „Birutė“ premjera. Tai buvo pirmoji lietuviška opera.

1920 m. pabaigoje Kaune įsteigta Operos vaidykla. Pirmasis spektaklis – Giuseppe Verdi „Traviata“. 1922 m. pradžioje Vaidykla buvo suvalstybinta. 1925 m. baleto trupė atliko pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibes „Coppelia".

Vokietijai okupavus Lietuvą, 1941 m. pabaigoje Vilniuje buvo įsteigtas operos teatras.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, operos teatras buvo atskirtas nuo dramos ir 1944 m. pavadintas Valstybiniu operos ir baleto teatru. 1948 m. jis buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių.

1974 m. teatras persikėlė į naujus rūmus, ten, kur dabar ir įsikūręs Operos ir baleto teatras. Nuo 1998 m. teatras vadinamas Nacionaliniu operos ir baleto teatru.

2003 m. teatras įstojo į prestižines tarptautines meno organizacijas – asociaciją „Opera Europa“ ir ISPA (Tarptautinė atlikėjų menų draugija).

Pavadinimų kaita

Valstybės opera (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras)
  • 1920 – 1922 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla
  • 1922 – 1925 m. – Lietuvos valstybės opera
  • 1925 – 1940 m. – Lietuvos valstybės teatras
  • 1940 – 1941 m. – Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras
  • 1941 – 1944 m. – Kauno didysis teatras
  • 1944 – 1990 m. – LTSR valstybinis operos ir baleto teatras, Darbo raudonosios vėliavos akademinis operos ir baleto teatras
  • 1990 – Lietuvos opera
  • 1990 – 1998 m. – Lietuvos operos ir baleto teatras
  • Nuo 1998 m. Liepos 1 d. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

Teatro veiklos tikslai

Vaizdas:OperaVilnius4.jpg
Operos ir baleto kūrinių herojai teatro fasade
  • Puoselėti, kurti ir plėtoti nacionalinio muzikinio scenos meno tradicijas, formuoti ir pristatyti visuomenei šiuolaikinio muzikinio teatro tradicijas, kūrybiškai perteikti pasaulio muzikines kultūros vertybes.
  • Sudaryti sąlygas talentingiems jauniems ir pripažintiems Lietuvos ir pasaulio meno kūrėjams bei atlikėjams dalyvauti teatro kūrybinėje veikloje.
  • Formuoti šalies meninės kultūros įvaizdį, pristatant užsienio šalyse nacionalinės muzikinės kultūros pasiekimus.
  • Ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliajam muzikinio teatro scenos menui.

Vadovai

Operos solistai

Choras

Baletas

Baleto solistai

Nailia Adigamova, Živilė Baikštytė, Inga Cibulskytė, Miki Hamanaka, Olga Konošenko, Eglė Špokaitė, Rasa Taučiūtė, Eligijus Butkus, Romas Ceizaris, Aurelijus Daraškevičius, Valerijus Fadejevas, Nerijus Juška, Aleksandras Molodovas, Aurimas Paulauskas, Mar­ty­nas Ri­mei­kis, Edvardas Smalakys, Igoris Zaripovas, Andrius Žužžalkinas, Anastasija Čumakova.

Baleto trupė

Inga Augutytė, Ana Baranova, Skaidrė Baranskaja, Goda Bernotaitė, Vaida Sniurevičiutė, Egle Brunzaitė, Žavinta Čičelytė, Asta Gailiušaitė, Evelina Kiršytė, Elena Dobrygina, Kristina Gudziunaite, Kristina Galalytė, Julija Turkina, Monika Garlauskaitė, Olga Lopatcenkova, Viktorija Gratulevičiūtė, Vita Jaristo, Urte Bareisyte, Maja Dolidze, Ilva Juodpusytė, Jelena Lebedeva, Margarita Makejeva, Eglė Medžiūnaitė, Antanina Maksimovič, Greta Gylytė, Jekaterina Romankova, Jolita Pilipavičiūtė, Olga Rudiakevič, Audronė Stackevičiūtė, Jolanta Stungytė, Margarita Verigaite, Tomas Ceizaris, Kipras Chlebinskas, Jaunius Kasperavičius, Laurynas Navickas, Anton Pestechin, Laimis Roslekas, Voicech Zuromskas, Daniil Kolmin, Kirill Kornilov, Žilvinas Beniuševičius, Gediminas Bubelis, Marius Miliauskas, Mantas Daraskevicius, Rimas Smalakys, Vaidas Steponkus.

Orkestras

Dirigentai

Šaltiniai, nuorodos

Vikiteka: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. ↑ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.CC4ED5E87D02
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_nacionalinis_operos_ir_baleto_teatras&oldid=5370280"