Elena Nijolė Bučiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elena Nijolė Bučiūtė
Gimė 1930 m. vasario 16 d.
Kaunas
Mirė 2010 m. kovo 12 d. (80 metų)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Jurijus Markejevas
Vaikai Arvydas Bareikis, Saulius Bareikis, Lada Markejevaitė
Veikla architektė, pedagogė
Alma mater LTSR dailės institutas
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas

Elena Nijolė Bučiūtė (1930 m. vasario 16 d. Kaune2010 m. kovo 12 d.) – Lietuvos architektė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. baigė Rokiškio mergaičių gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1968 m. architektūros mokslų kandidatė.[1]

1953–1975 m. Miestų statybos projektavimo instituto architektė (1953–1958 m. vyr. architektė, 1958–1975 m. grupės vadovė, 1971–1975 m. vyriausioji projektų architektė). Nuo 1976 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. VGTU) dėstytoja; docentė (1982 m.), nuo 1989 m. profesorė. Nuo 1994 m. individualios N. Bučiūtės kūrybinės studijos vadovė. Suprojektavo apie 50 pastatų, daugiausia Vilniuje.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=H Archyvuota kopija 2013-11-10 iš Wayback Machine projekto.
  2. Zigmantas LiandzbergisElena Nijolė Bučiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 292
  3. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 552 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]