Gintautas Kėvišas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gintautas Kėvišas
Gintautas Kėvišas (1954).jpg
Gimė: 1954 m. lapkričio 13 d. (63 metai)
Kaune
Sutuoktinis(-ė): Rūtelė
Vaikai:

Martynas

Veikla: pianistas, Lietuvos kultūros ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas
Partija:
Alma mater: 1978 m. Lietuvos muzikos akademija

Gintautas Kėvišas (g. 1954 m. lapkričio 13 d. Kaune) – pianistas, Lietuvos kultūros, Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs Lietuvos muzikos akademijos prof. O. Šteinbergaitės fortepijono klasę bei aspirantūrą Maskvos Gnesinų muzikinio pedagoginio instituto prof. J. Libermano klasėje, G. Kėvišas intensyviai koncertavo kaip pianistas. Įkūrė kamerinės muzikos ansamblį, su kuriuo gastroliavo Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Švedijoje.

19882000 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius. 2000 m. lapkritį – 2001 m. liepą Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Dirba kaip tarptautinių festivalių konsultantas bei tarptautinių meno projektų vadybininkas. 1997 m. įkūrė ir iki šiol vadovauja „Vilniaus festivaliui”. G. Kėvišas organizavo per 80 koncertų su lordu Yehudi Menuhinu, Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru P. Amerikoje (Buenos Airių Colon teatre), P. Afrikoje, Egipte, Europoje; kelias dešimtis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro koncertų žymiausiose pasaulio festivaliuose bei koncertų salėse, dalyvaujant Mstislavui Rostropovičiui, Krzystofui Pendereckiui, Jessye Norman, Maurice Andre, Jurijui Bašmetui, Vadimui Repinui, Julianui Rachlinui. Taip pat organizavo LNOBT baleto trupės gastroles Vokietijoje, Graikijoje, JAV (Vašingtono Kennedy Arts Centre), Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje (Londono Barbican Centre), diriguojant Mstislavui Rostropovičiui.

2002 - 2017 m. vadovavo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Jam vadovaujant LNOBT, spektaklius čia statė režisieriai Francesca Zambello, Gunter Kramer, Anthony Minghella, Robert Wilson, David Alden, Arnaud Bernard, Emilio Sagi, Robert Wilson ir kt.

2017 m. birželio 12 d. Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atleistas iš LNOBT direktoriaus pareigų.

G. Kėvišas dalyvavo pagrindinių tarptautinių atlikėjų menų asociacijų – Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA), Tarptautinės menų vadybininkų asociacijos (IAMA), Europos festivalių asociacijos (EFA) – metinėse konferencijose ir generalinėse asamblėjose. Skaitė pranešimus ISPA konferencijoje Stokholme, tarptautinėje konferencijoje „Moderni kultūros vadyba – kultūros politikos dalis” Vilniuje, ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų apskritojo stalo diskusijoje Falune (Švedija), dalyvavo UNESCO organizuotoje kultūros ministrų apskritojo stalo diskusijoje.

G. Kėvišas yra Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA), 2002–2004 m. Europos  festivalių asociacijos (EFA) tarybos narys,  Šiaurės šalių muzikos festivalio (Nordland Music Festival) Norvegijoje Meno tarybos narys, 20052012 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybos pirmininkas.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

G. Kėvišas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi, Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Norvegijos Karališkuoju ordinu, Japonijos Min-On koncertinės organizacijos menų apdovanojimu bei yra šios organizacijos garbės narys. 2015 m. už ilgametes pastangas ir kultūrinę veiklą artinant lietuvių ir lenkų tautas Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis G. Kėvišą apdovanojo  Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi. 2016 m. Italijos vyriausybė apdovanojo jį Karininko laipsnio Italijos Žvaigždės ordinu.

2016 m. pavasarį G. Kėvišas paskirtas Slovėnijos Respublikos garbės konsulu Lietuvoje.

Politinis postas
Prieš tai:
Arūnas Bėkšta
Lietuvos kultūros ministras
20002001 m.
Po to:
Roma Žakaitienė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]