Pereiti prie turinio

Jonas Dautartas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Dautartas
Gimė 1905 m. sausio 8 d.
Kaunas
Mirė 1984 m. balandžio 11 d. (79 metai)
Vilnius
Veikla choro ir operos dirigentas, dainininkas
Partija 1951 m. SSKP

Jonas Dautartas (1905 m. sausio 8 d. Kaune – 1984 m. balandžio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos choro ir operos dirigentas, dainininkas.

1923 m. stažavo Valstybės teatre, po metų paskirtas choro artistu ir sufleriu. Teatre dirigavimo meno mokėsi stebėdamas dirigentų Juliaus Štarkos, Juozo Tallat-Kelpšos ir Mykolo Bukšos darbą. 19241930 m. mokėsi Kauno muzikos mokykloje dainavimo ir kontraboso klasėse. 1924–1944 m. Valstybės teatro choro artistas.

1944–1947 m. Kauno muzikinės komedijos teatro chormeisteris ir dirigentas, LSSR operos ir baleto teatro choro artistas. Kurį laiką vadovavo Kauno miesto mėgėjų chorams ir dainavo vyrų kvartete. 1947–1968 m. LSSR operos ir baleto teatro vyr. chormeisteris, 19521953 m. teatro direktorius, 19621963 m. laikinai einantis direktoriaus pareigas. 1953–1954 m. LSSR kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos viršininkas.

Muzikinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955, 1960, 1965, 1970 m. respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas, įvairių meno komisijų narys, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys. Parengė daug užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių operų chorų. Minėtina Modesto Musorgskio „Borisas Godunovas“ (1950 m.), Aleksandro Borodino „Kunigaikštis Igoris“ (1952 m.), Vytauto Klovos „Pilėnai“ (1956 m.) ir „Duktė“ (1960 m.), Balio Dvariono „Dalia“ (1959 m.), Džiuzepės Verdi „Aida“ (1963 m.), Antano Račiūno „Saulės miestas“ (1965 m.), Vytauto Paltanavičiaus „Kryžkelėje“ (1967 m.), Vytauto Laurušo „Paklydę paukščiai“ (1967 m.) ir kt.[1][2]

  1. Boleslovas ZubrickasJonas Dautartas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 400-401
  2. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.