Skydliaukės vėžys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Skydliaukės vėžys

Skydliaukė (1) ir prieskydinės liaukos (2)
ICD-10C73
ICD-9193

Skydliaukės vėžys yra piktybinė skydinės liaukos liga. Skydliaukės vėžys pagal audinio tipą skirstomas į daug rūšių, tai yra dažniausias endokrininės sistemos piktybinis navikas. Sergamumas skydliaukės vėžiu paskutiniaisiais dešimtmečiais ženkliai didėja. Didelei daliai pacientų liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje ir jie gali būti išgydyti, daugelio ligonių prognozė yra gera. Tik nedidelė dalis turinčių agresyvias vėžio formas ir vėlyvas stadijas miršta nuo šios ligos.

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Sergamumas yra 3–6/100 000 per metus ir didėja dėl neaiškių priežasčių[1].

Rizikos faktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ligą sukelia arba riziką ja susirgti padidina[2]:

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Histologiniai tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papilinė skydliaukės karcinoma: mikroskopinis preparatas

Pagal mikroskopinį audinio vaizdą ir kitus histologinius kriterijus skydliaukės piktybiniai navikai skirstomi į šias grupes[4]:

  • Gerai diferencijuota karcinoma: sudaro 80–90% visų atvejų
    • Papilinė karcinoma: sudaro 50–80% atvejų. Metastazės į kitus organus labai retos, ligoniai iki 40 metų amžiaus beveik visada išgydomi ir turi gerą prognozę. Ši forma išskiria tiroglobuliną.
    • Folikulinė karcinoma: sudaro 20–40% atvejų. Pasitaiko metastazės į kaulus, plaučius. Šiai formai irgi būdinga tiroglobulino sintezė.
  • Nediferencijuota/anaplastinė karcinoma: sudaro 2–5% atvejų. Paprastai vyresniame amžiuje (60–70 metų) diagnozuojama forma, kuri anksti išplinta į kitus organus. Prognozė bloga, vidutinis išgyvenamumas <6 mėnesiai nuo diagnozės.
  • Medulinė karcinoma (C ląstelių karcinoma): sudaro 5–10% atvejų. Dažnai pasitaiko paveldimos, šeiminės formos. Išskiria kalcitoniną.
  • Kiti piktybiniai skydliaukės navikai: ne Hodžkino limfoma, sarkoma, teratoma (iki 5%)

Stadija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stadija nustatoma pagal TNM klasifikaciją. Ja apibūdinamas naviko dydis, limfinių mazgų pažeidimas ir metastazės į kitus organus.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai ligoniai neturi jokių simptomų, liga nustatoma atsitiktinai atliekant tyrimus. Kartais navikas gali būti randamas čiuopiant skydliaukę kaip kietas, nepaslankus mazgas. Jei auglys didėja, gali būti pažeidžiamas gerklas ir balso stygas valdantis nervas (lot. N. recurrens), kas pasireiškia užkimimu. Toliau augant vėžiui gali atsirasti skausmai, rijimo sutrikimai, dusulys, viršutinės tuščiosios venos užspaudimo sindromas.

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ultragarsinio tyrimo metu matomas skydliaukės navikas (pažymėta rodyklėmis) su balkšvos spalvos kalcifikatais. Šiuo atveju buvo patvirtinta medulinė skydliaukės karcinoma.
Papilinės skydliaukės karcinomos metastazės limfiniame mazge: mikroskopinis preparatas

Diferencinė diagnozė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skydliaukės vėžį reikia atskirti nuo nepiktybinės kilmės skydliaukės padidėjimo dėl gūžio, skydliaukės adenomos, skydliaukės uždegiminių ligų (tiroidito).

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papilinė ir folikulinė skydliaukės karcinoma gydomos operacija, radioterapija, hormonų terapija[4]. Gydymas radioaktyviu jodu esant šioms formoms yra vienas pagrindinių metodų ir efektyvus netgi esant išplitusiai ligai, metastazėms kituose organuose.

Esant medulinei skydliaukės karcinomai pirmo pasirinkimo gydymo metodas yra operacija.

Anaplastinė karcinoma dažniausiai diagnozės metu jau būna pažengusi ir gydoma radioterapija.

Operacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operacija atliekama esant bet kurios formos karcinomai, jei ji nėra išplitusi už skydliaukės ribų. Dažniausiai pašalinama visa skydliaukė, beveik visais atvejais išoperuojami ir pažeisti limfiniai mazgai.

Radioaktyvus jodas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radioaktyvus jodas 131 yra beta spindulius išskiriantis elementas. Kadangi skydliaukė yra labiausiai organizme jodą kaupiantis organas, radioaktyvus jodas susikaupia ir skydliaukės vėžio ląstelėse. Beta spinduliuotė siekia tik keletą milimetrų, todėl sveiki organai ir audiniai nėra pažeidžiami, o naviko ląstelės gauna dideles spindulių dozes. Radioaktyvus jodas gali būti skiriamas po operacijos, siekiant pašalinti likusias naviko ląsteles, taip pat juo galima gydyti gerai diferencijuotų skydliaukės vėžio formų metastazes, netgi esant labai išplitusiai ligai. Prieš skiriant radioaktyvų jodą reikia nutraukti gydymą skydliaukės hormonais.

Standartinė radioterapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standartinis spindulinis gydymas skiriamas 50–60 grėjų doze į limfinių mazgų zoną ir 60–70 grėjų į skydliaukės zoną[4]. Šiuo metodu gydoma anaplastinė skydliaukės karcinoma po operacijos arba kai operacija nebėra taikoma dėl naviko išplitimo[4]. Kai kuriais atvejais šis gydymas po operacijos skiriamas skydliaukės medulinei karcinomai siekiant sumažinti jos atsinaujinimo riziką. Radioterapija taip pat gali būti gydomos kaulų metastazės ar gyvybei pavojingos arba simptomus sukeliančios metastazės kituose organuose.

Priešvėžiniai vaistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaistais gydomos tik pažengusios skydliaukės vėžio formos. Geri rezultatai pasiekiami skiriant naujus priešvėžinius vaistus, proteinkinazių inhibitorius[4]. Kabozatinibas ir vandetanibas yra efektyvūs medulinės skydliaukės karcinomos gydymui. Sorafenibas parodė neblogus rezultatus gydant gerai diferencijuotas skydliaukės karcinomas. Gydymas chemoterapija nėra labai efektyvus, jis taikomas tik esant išplitusiai ligai, kai kiti gydymo metodai neduoda rezultatų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chen AY, Jemal A, Ward EM. Increasing incidence of differentiated thyroid cancer in the United States, 1988–2005. Cancer 2009;115(16):380
  2. Lewinski et al. Thyroid carcinoma: diagnostic and therapeutic background. Endocrine Regulations, 34, 99, 113, 2000
  3. Cardis et al. Estimates of the cancer burden in Europe from radioactive fallout from the Chernobyl accident. International Journal of Cancer.119, 6, 2006, 1224–1235. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/ijc.22037/abstract
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Berger et al. Das rote Buch. ISBN 978-3-609-51217-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]