Priešvėžiniai vaistai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Priešvėžiniai vaistai – cheminės medžiagos, įvairiais mechanizmais naikinančios vėžines ląsteles arba stabdančios jų dauginimąsi. Išskiriami klasikiniai chemoterapiniai vaistai – citostatikai, nukreipti į DNR dalijimosi, reparacijos ar kitus procesus, vykstančius bet kurioje organizmo ląstelėje, bei taikinių preparatai, nukreipti prieš specifinius naviko ląstelės receptorius, signalo perdavimo molekules, ląstelės membranos elementus. Kitą nemažą priešnavikinių vaistų grupę sudaro imunomoduliatoriai, hormonai ir jų antagonistai.

Citostatikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Citostatikai, paprastai vadinami chemoterapija, veikia visas organizmo ląsteles, tačiau vėžio ląstelės jiems kur kas jautresnės. Tuo citostatikai skiriasi nuo daugelio kitų priešvėžinių vaistų grupių, kurie paprastai jungiasi prie tam tikrų receptorių. Pagal specifiškumą ląstelės ciklui jie skirstomi į:

  • Ląstelės ciklui specifinius vaistus, veikia tik tas ląsteles, kurios yra replikacijos fazėje.
  • Ląstelės ciklui nespecifinius vaistus – veikia ląsteles nepriklausomai ar jos yra aktyvioje (replikacijos fazėje) ar ramybės fazėje (G0 fazė). Pagal veikimo mechanizmus citostatikai klasifikuojami į grupes.[1]. Citostatikų poveikis pagrįstas DNR replikacijos slopinimu, jos pažeidimu, RNR sintezės slopinimu, baltymų sintezės slopinimu.

Alkilinantys citostatikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alkilinantys citostatikai, kaip sako pats pavadinimas, veikia alkilindami DNR, RNR arba ląstelės baltymus. Jų veikimas nepriklauso nuo ląstelės ciklo. Beveik visi šios grupės vaistai yra kancerogenai ir teratogenai. Dėl savo veikimo mechanizmo jie sukelia visą eilę nepageidaujamų poveikių, ypač jautrūs yra greitai besidauginantys organizmo audiniai. Dažniausiai pasitaiko kaulų čiulpai|kaupų čiulpų funkcijos slopinimas, plaučių fibrozė, nuplikimas, sutrikdomas vaisingumas.

Ciklofosfamidas
Ifosfamidas
Trofosfamidas
Busulfanas
Treosulfanas
Tiotepa
  • Nitrozokarbamido dariniai:
Karmustinas (BCNU)
Lomustinas (CCNU)
Nimustinas (ACNU)
  • Triazenai:
Dakarbazinas
Temozolamidas
Prokarbazinas
  • Platinos junginiai:
Cisplatina
Karboplatina
Oksaliplatina
Mitomicinas C

Antimetabolitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Antifolatai:
Metotreksatas
Pemetreksedas
  • Purinų antagonistai ir analogai:
6-merkaptopurinas
6-tioguaninas
Pentostatinas
Fludarabinas
Kladribinas
  • Pirimidinų antagonistai ir analogai:
5-fluoruracilas
Kapecitabinas
Tegafuras
Citarabinas
Gemcitabinas
  • Ribonukleotidreduktazės inhibitoriai:
Hidroksikarbamidas

Mitozę blokuojantys citostatikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vinca alkaloidai:
Vinkristinas
Vinblastinas
Vindezinas
Vinorelbinas
  • Taksanai
Docetakselis
Paklitakselis

Topoizomerazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Topoizomerazės I inhibitoriai (kamptotecinai):
Irinotekanas
Topotekanas
  • Topoizomerazės II inhibitoriai:
Aktinomicinas D
Antraciklinai:
Daunorubicinas
Doksorubicinas
Epirubicinas
Idarubicinas
Mitoksantronas
Piksantronas
Amsakrinas
Epipodofilotoksino junginiai

Kiti citostatikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ralitreksedas
L-Asparaginazė
Miltefozinas
Anagrelidas

Signalo perdavimo ląstelėje inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Proteinkinazių inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiama klasifikacija yra sąlyginė, kadangi beveik visi šios grupės preparatai veikia ne vieną, o daug proteinkinazių, todėl gali būti vadinami multikinazių inhibitoriais[2].

ABL kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Epitelio augimo faktoriaus (EGFR) kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

HER2 kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

RET kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brutono kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PI-3 kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

PARP inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

MEK inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

JAK2 kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ALK kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BRAF kinazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M-Tor inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Proteasomų inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monokloniniai antikūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hormonai ir jų antagonistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kortikosteroidai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Estrogenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Fosfestrolis

Gestagenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medroksiprogesteronacetatas
  • Megestrolacetatas

Antiestrogenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aromatazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antiandrogenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LHRH agonistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti hormonų preparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti preparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Histonų deacetilazės inhibitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Epigenetinį poveikį turintys preparatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imidai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Citokinai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitos medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Seeber. Therapiekonzepte Onkologie. Springer. 2013
  2. Berger et al. Das rote Buch. ISBN 978-3-609-51217-4