Jonizuojančioji spinduliuotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Simbolis, perspėjantis apie pavojingą spinduliuotę.

Jonizuojančioji spinduliuotė, jonizuojančioji radiacija – elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos teigiamais arba neigiamais jonais.

Žinomiausi jonizuojančios spinduliuotės tipai yra:

Terminas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaidingas anksčiau paplitęs terminas yra radiacija, kuris iš tikrųjų reiškia bet kokią elektromagnetinę spinduliuotę (tiek jonizuojančiąją, tiek nejonizuojančiąją) ir dalelių spinduliuotę.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maisto produktų apšvitinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinis produktų, apšvitintų jonizuota spinduliuote, ženklas

Maisto produktų apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote naudojamas siekiant pratęsti maisto produktų galiojimą, sumažinti maiste plintančių ligų riziką ir užkirsti kelią invazinių kenkėjų plitimui. Maisto apšvitinimas leidžiamas daugiau nei 60 šalių.

Europos Sąjungos šalyse leidžiama apšvitinti:[1]

  • tik sausas aromatines žoles,
  • prieskonius,
  • daržovių pagardus.

Lietuvos natūralus radioaktyvusis fonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingose Lietuvos vietose gamtinis fonas šiek tiek skiriasi, taip pat gali svyruoti ir vienoje vietoje. Paprastai jis yra nuo 0,05 iki 0,15 μSv/h (5 – 15 μR/h), vidutiniškai apie 0,1 μSv/h (10 μR/h). Patalpose fonas gali būti didesnis ir siekti 0,2μSv/h (20 μR/h) ir daugiau μSv/h. Jei fonas viršytų 0,3 μSv/h (30 μR/h), reikėtų aiškintis priežastis.

Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje yra skiltis, kurioje tiesiogiai pateikiami radiacinio fono stebėsenos rezultatai. [1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonizuojančioji spinduliuotė Nuoroda tikrinta 2015-05-27