Sarkoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sarkomos nuotrauka

Sarkoma – [gr. sarkoma – mėsos antauga] – piktybinis navikas iš jungiamojo (mezenchiminės kilmės) audinio. Sarkomomis galima laikyti visus piktybinius auglius, kurie kyla iš akytosios kaulo dalies, kremzlinio, riebalinio, raumeninio, kraujagyslinio ar hemopoezinio (kraują gaminančio) audinių. Visų šių audinių organizme yra daug, todėl sarkomų rūšių taip pat labai daug, daugiau nei 50. Dažnai sarkomos skirstomos į dvi dideles grupes: minkštųjų audinių sarkomas ir kaulų sarkomas. Svarbu nepainioti termino “sarkoma” su terminu “karcinoma”, kuris taikomas piktybiniams navikams, kylantiems iš epitelinio audinio. Dažniausi vėžiniai susirgimai, tokie kaip krūties, tiesiosios žarnos ar plaučių vėžys, dažniausiai yra sarkominės kilmės. Sarkomos yra vadinamos pagal tai, į kokį audinį yra panašiausia jų struktūra, pavyzdžiui, osteosarkoma savo struktūra panašiausia į kaulinį audinį, chondrosarkoma – į kremzlinį, liposarkoma – į riebalinį, o leiomiosarkoma panašiausia į lygųjį raumeninį audinį. Sarkomos taip pat yra skirstomos į klases (grades) – aukštą, vidutinę, žemą – pagal tam tikrų ląstelinių ir subląstelinių charakteristikų, kurios yra siejamos su biologiniu piktybiškumu, buvimą ir dažnumą.

Sarkomos rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sarkomos rūšys skiriamos pagal naviko susiformavimo vietą:

  • Retikulosarkoma
  • Chondrosarkoma
  • Osteosarkoma
  • Fibrosarkoma
  • Eving’o sarkoma
  • Kapoši sarkoma

Sarkomų tipai ir WHO klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemos klasės sarkomos dažniausiai gydomos chirurgiškai, nors radioterapija ar chemoterapija taip pat gali būti įtrauktos į gydymo kursą. Vidutinės ir aukštos klasės sarkomos gydomos chirurginės intervencijos, radioterapijos ir chemoterapijos kombinacija. Aukštos klasės sarkomos yra daug labiau linkusios į metastazių atsiradimą, todėl jų gydymas būna pats agresyviausias. Sarkomos yra itin jautrios chemoterapiniam gydymui, tad pacientų išgyvenamumo rodiklis tapo daug aukštesnis tada, kai klinikinėje praktikoje buvo pradėtas taikyti šis gydymo metodas. Reikalinga polichemoterapija (prieš operaciją, kurios trukmė 8-12 sav., ir po operacijos, kuri trunka 6-12 mėn.) 20-80% ligonių pirminės diagnozės metu jau būna metastazės į plaučius. Jos gali būti šalinamos, tačiau tai nepagerina ligonio išgyvenamumo.

Ligos priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ligos priežastys nėra aiškios. Manoma, kad ją sukelia kancerogenai, įtakos gali turėti genetinis polinkis ar kitos priežastys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]