Limfmazgis
Limfmazgis (lot. nodus lymphoideus) – limfinės sistemos sudėtinė dalis, limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700–800 įvairaus dydžio limfmazgių. Forma taip pat įvairi, bet dažniausiai plokšti suapvalinti. Kiekvieną limfmazgį sudaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri pertvarėlėmis padalinta į skilteles. Skiltelės pripildytos limfoidinio audinio, kuriame daug limfocitų ir makrofagų. Limfmazgiai skirstomi į periferinius (galimus apčiuopti) ir vidinius (esančius organizmo viduje).
Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Limfmazgių paskirtis:
- Fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas – limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės.
- Imuninio atsako užtikrinimas – limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti jiems specifinius antikūnus.
Dydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažyčių besiformuojančių limfmazgių turi jau embrionas (11-12 savaičių).[1] Naujagimių limfmazgiai yra vos apčiuopiami, augant jų masė didėja; norma yra mažiau 0,5 cm skersmens. Jaunų vaikų kaklo limfamazgiai (normos ribose) gali būti apie 2 cm, pažasties – 1 cm, kirkšnies – 1,5 cm. Paprastai jų dydis yra nuo 5 mm iki 1-2 cm skersmens.[2] Limfmazgių padidėjimas 3 cm ir daugiau gali būti sąlygotas įvairių veiksnių bei ligų, įskaitant ir piktybines (žr. Onkologija).
Limfadenopatija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Limfadenopatija yra limfmazgių padidėjimas. Ji gali būti sritinė arba išplitusi limfadenopatija. Priežastys gali būti įvairios: bakterinės (infekcijos), virusinės, grybelinės, piktybinių (onkologinių) ligų ir kt.
Limfmazgių patologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Limfadenitas – limfmazgių uždegimas
- Bubonas – sergant maru pažeistas limfmazgis
Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]