Limfmazgis
Limfmazgis (lot. nodus lymphoideus) – limfinės sistemos sudėtinė dalis, limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700-800 įvairaus dydžio limfmazgių. Forma taip pat įvairi, bet dažniausiai plokšti suapvalinti. Kiekvieną limfmazgį sudaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri pertvarėlėmis padalinta į skilteles. Skiltelės pripildytos limfoidinio audinio, kuriame daug limfocitų ir makrofagų. Limfmazgiai skirstomi į periferinius (galimus apčiuopti) ir vidinius (esančius organizmo viduje).
Turinys
Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Limfmazgių paskirtis:
- Fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas - limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės.
- Imuninio atsako užtikrinimas - limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti jiems specifinius antikūnus.
Dydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažyčių besiformuojančių limfmazgių turi jau embrionas (11-12 savaičių).[1] Naujagimių limfmazgiai yra vos apčiuopiami, augant jų masė didėja; norma yra mažiau 0,5 cm skersmens. Jaunų vaikų kaklo limfamazgiai (normos ribose) gali būti apie 2 cm, pažasties – 1 cm, kirkšnies – 1,5 cm. Paprastai jų dydis yra nuo 5 mm iki 1-2 cm skersmens.[2] Limfmazgių padidėjimas 3 cm ir daugiau gali būti sąlygotas įvairių veiksnių bei ligų, įskaitant ir piktybines (žr. Onkologija).
Limfadenopatija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Limfadenopatija yra limfmazgių padidėjimas. Ji gali būti sritinė arba išplitusi limfadenopatija. Priežastys gali būti įvairios: bakterinės (infekcijos), virusinės, grybelinės, piktybinių (onkologinių) ligų ir kt.
Limfmazgių patologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Limfadenitas – limfmazgių uždegimas
- Bubonas - sergant maru pažeistas limfmazgis
