Limfmazgis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Limfmazgio sandara: 1. Įtekamosios limfagyslės, 2. Kraštinis sinusas, 3. Skiltelė, 4. Kapsulė, 5. Šerdis, 6. Mazgo vartai, 7. Ištekamosios limfagyslės

Limfmazgis (lot. nodus lymphoideus) – limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700-800 įvairaus dydžio limfmazgių, kurie būna nuo 1 iki 30 mm skersmens. Forma taip pat įvairi, bet dažniausiai plokšti suapvalinti. Kiekvieną limfmazgį sudaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri pertvarėlėmis padalinta į skilteles. Skiltelės pripildytos limfoidinio audinio, kuriame daug limfocitų ir makrofagų.

Limfmazgių paskirtis:

  • fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas - limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės.
  • imuninio atsako užtikrinimas - limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti jiems specifinius antikūnus.


Limfmazgių patologija[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka