Skirsnemunės piliakalnis

Koordinatės: 55°5′7″ š. pl. 22°54′10″ r. ilg. / 55.08528°š. pl. 22.90278°r. ilg. / 55.08528; 22.90278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skirsnemunės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Skirsnemunės piliakalnis
Skirsnemunės piliakalnis
Koordinatės
55°5′7″ š. pl. 22°54′10″ r. ilg. / 55.08528°š. pl. 22.90278°r. ilg. / 55.08528; 22.90278
Vieta Jurbarko rajonas
Seniūnija Skirsnemunės seniūnija
Naudotas XIV a.XV a. pradžia
Registro Nr. / /

Skirsnemunės piliakalnis – buvęs piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Skirsnemunės pietinėje dalyje, Skirsnemunės seniūnija.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis buvo dviejose supiltose kalvelėse Nemuno ir Talkoto upelio santakoje. Tai turėjęs būti motas su papiliu, kurių liekanas galutinai nuplovė 1946 m. Nemuno potvynis. Daugiau duomenų apie piliakalnį nėra. Dabar tai Nemuno dešiniojo kranto smėlynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių Skirsnemunės (Kristmemelio) pilis, pastatyta 1313 m. ir stovėjusi iki 1328 m. Pilį 1314 m. rudenį puolė didžiojo kunigaikščio Vytenio kariuomenė, tačiau neužėmė. Nesėkmingas pilies puolimas buvo ir 1324 m. vasarą, tačiau dėl lietuvių spaudimo 1328 m. pilis buvo apleista. Neaišku, ar šioje vietoje vėliau buvo atstatyta nauja Skirsnemunės pilis, kurią 1409 m. sunaikino žemaičiai.

Aplinkiniai piliakalniai

Eržvilko piliakalnis 23 km Kalnųjų piliakalnis 29 km Gabrieliškių piliakalnis 29 km
Antkalniškių piliakalnis 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kartupėnų piliakalnis 6 km
Raudonėnų piliakalnis 12 km
Kukarskės piliakalnis 10 km Maštaičių piliakalnis 1 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Romas Batūra. Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga – XV a. pirmasis ketvirtis) // Veliuona. Vilnius, 2001. p. 83.
  • Vytautas Urbanavičius. Skirsnemunės pilis, arba kur stovėjo Kristmemelis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 10, 1992. p. 8–9.
  • Vytautas Urbanavičius. Senųjų gyventojų pėdsakai // Jurbarkas. Vilnius, 1996. p. 23.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995. p. 251 (Nr. 82)
  • Gintautas Zabiela. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, 2001. p. 26-27.
  • Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 488.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]