Senosios Įpilties I senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Senosios Įpilties I senosios kapinės
Ipiltis Maro kapeliai 2008.JPG
Maro kapelių vaizdas iš pietryčių pusės

Senosios Įpilties I senosios kapinės
Koordinatės
56°07′27″š. pl. 21°14′31″r. ilg. / 56.124286°š. pl. 21.241986°r. ilg. / 56.124286; 21.241986Koordinatės: 56°07′27″š. pl. 21°14′31″r. ilg. / 56.124286°š. pl. 21.241986°r. ilg. / 56.124286; 21.241986
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,04 ha
Naudotas XVI a.XX a. pr.
Žvalgytas 1959, 1982, 1992, 2008 m.

Senosios Įpilties senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais, Maro kapais, Senkapiais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje, 1,36 km į vakarus nuo kelio  218  KretingaSkuodas , Šventosios kairiajame krante.

Kapinių stogastulpis (aut. Tadas Šorys)
Maro kapelių vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas aukštumos šlaite, kuris žemėja į vakarus, link Šventosios slėnio. Ovalo plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 20 m ilgio, 13 m pločio. Apjuostos stambių akmenų aptvaro, kurio pietinėje dalyje įrengti varteliai. Viduryje stovi koplytstulpis, o į rytus nuo kapinių – stogastulpis su angelų bareljefais ir memorialine lenta: „ČIA AMŽINAM POILSIUI ATGULĖ MŪSŲ AINIAI. JIE ŠITĄ ŽEMĘ MYLĖJO, TAUSOJO, BRANGINO, LAISTĖ PRAKAITU SŪRIU, KAD ŠIANDIENA GYVENIMU GALĖTUM DŽIAUGTIS TU...“[1] Pietiniame pakraštyje apaugusios dekoratyviniais krūmais.

Teritorija – apie 0,04 ha.

Į vakarus ir šiaurę yra Senosios Įpilties I kapinynas-Karių kapeliai, 1,11 km į šiaurę yra Senosios Įpilties II senosios kapinės-Kapeliai, 0,25 km į pietryčius – Senosios Įpilties piliakalnis-Pilies kalnas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės įrengtos priešistorinio kapinyno teritorijoje. Veikė XVIXVIII a. Vadinamos Maro kapais, Maro kapeliais, Senkapiais (žem. Maro kapā, Maro kapalē, Senkapē). Kapines uždarius, XIX a.XX a. pr. jose laidoti savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, kitatikiai, nekrikštyti kūdikiai.

XVIII a. aptvertos akmenų pylimu, kurio viršutinė dalis 1939 m. nuardyta ir išvežta Šventosios uosto statybai. Kapinėse stovėjo pora monumentalių kryžių ir koplytėlė, kurie XX a. pr. sunyko. Vienas kryžius buvo statytas 1814 m.[2] XX a. 8 dešimtmetyje į kapines iš kaimo centro perkeltas koplytstulpis. [3]

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 2008 m. – Julius Kanarskas.

Nuo 1972 m. kapinės yra valstybės saugomo kultūros paminklo – Senosios Įpilties kapinyno teritorijoje.[4]

2007 m. Senosios Įpilties kaimo bendruomenė priešais kapines pastatė memorialinį stogastulpį (meistras Tadas Šorys, Kretinga).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Kultūros paveldo objektų stebėsenos 2008 m. ataskaita. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 557. - L. 44
  2. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976. - Eil. Nr. 16
  3. Julius Kanarskas. Senosios Įpilties kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 241
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 137, eil. Nr. 529
    Kultūros vertybių registras: Įpilties, Senosios Įpilties kapinynas, vad. Karių kapeliais, Maro kapeliais, Kretingos r. sav., Sen. Įpilties k. (Darbėnų sen.)
    Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. L. 132, 141
    Kretingos rajono archeologijos paminklų teritorijų ribų ir apsauginių zonų planai. - Vilnius: Valstybinis žemėtvarkos institutas, 1996. - L. 78
  • Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Vilnius, 1995. - Lietuvos kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 28, ap. 1, b. 14. - L. 49

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]