Šventosios valstybinis jūrų uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šventosios uostas)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°01′38″š. pl. 21°04′33″r. ilg. / 56.0271°š. pl. 21.0757°r. ilg. / 56.0271; 21.0757

Šventosios uostas 2010 m.

Šventosios valstybinis jūrų uostas – Lietuvos jūrų uostas Šventosios gyvenvietėje, prie Šventosios upės. Nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, uosto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri susisiekimo ministerijos teikimu nustato uosto žemės, akvatorijos, rezervinių teritorijų ribas. Uosto paskirtis:

  • aptarnauti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus;
  • aptarnauti žvejybos laivus;
  • aptarnauti nedidelius jūrų kruizinius ir ro-ro keleivinius laivus;
  • aptarnauti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus;
  • aptarnauti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo priemones;
  • atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. Šventosios uostas buvo žymimas žemėlapiuose, XVI–XVIII a. Šventąją lankė anglų, olandų ir švedų laivai, kurie iš čia išveždavo javus, kailius, medų, o atveždavo geležies, manufaktūros dirbinių, druskos, vyno, silkių, ginklų. Anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

1589 m. Abiejų Tautų Respublikos seimo nutarimu Šventosios uostas išplėstas. Užsienio laivai šį uostą ypač intensyviai lankė Vladislovo Vazos (1632–1648) ir Jono Kazimiero (1648–1668) valdymo laikotarpiu, kai 1655 m. Karolis X Gustavas buvo užėmęs ne tik Lietuvos pajūrį, bet ir visą Vakarų Lietuvą. Tuo metu Šventosios uostas pasidarė rimtu Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostų konkurentu.

Vladislovas Vaza 1639 m. vasario 16 d., paveiktas Klaipėdos pirklių, per Brandenburgo markgrafą kurfiurstą Georgą Vilhelmą išleido įsakymą, nukreiptą prieš tuos, kurie iš Lietuvos pajūrio siunčia prekes per Dancigą, o ne per Klaipėdą, tuo būdu nutraukdami pajamas karaliaus iždui (karalius gaudavo 2 proc. prekių vertės muito) ir Klaipėdos miestui, kuris dėl karo buvo labai nuskurdęs, ir atkreipė Žemaičių seniūnų dėmesį, kad vykstanti intensyvi prekyba per Šventąją. 1639 m. žemaičiai sudegino anglų prekybos kontorą Šventosios uoste, taip pat laivus, trobesius ir dirbtuves.

1679 m. Jonas Sobieskis dovanojo anglų pirkliams privilegiją įrengti didelių laivų prieplauką. 1685 m. Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, čia anglų pirklys Horst vėl įsteigė savo prekybos kontorą. Po to Šventosios uostas vėl atsigavo ir dėl jo konkurencijos Klaipėdos pirkliai skundėsi 1687 m. ir 1690 m.

Dėl konkurencijos, Rygos pirkliai nusamdė švedus, kad šie užverstų uostą akmenimis ir 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. XVIII a. pabaigoje Lietuvos-Lenkijos atstovas Bukota, tardamasis su Anglija, pažadėjo atstatyti Šventosios uostą, bet po valstybės padalinimo (1772–1795 m.) šie planai sužlugo. Rusijos imperijos laikotarpiu Šventosios uostas merdėjo.

Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno ne kartą. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 19231925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams. 19391940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“.

2006 m. lapkričio 16 d. priimtas Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymas, numatantis uosto atkūrimą. Uosto atkūrimo veiksmų planą suderino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Palangos miesto savivaldybė. 2008 m. užbaigti parengiamieji ir priešprojektiniai darbai. 2009 m. parengta uosto galimybių studija. 2010 m. pabaigta inžinerinio geologinio kartografavimo programa ir archeologiniai tyrimai. 2011 m. birželio 11 d. uostas ėmė veikti. 2012 m. turėtų būti baigti daryti detalusis Šventosios uosto planas ir techninis projektas. 2013 m. ketinama baigti uosto statybų darbus[2] 2021 m. prasidėjo Šventosios jūrų uosto atstatymas. Darbus planuojama atlikti iki 2022 m..[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]