Seirijų valsčius
Koordinatės: 54°14′š. pl. 23°49′r. ilg. / 54.23°š. pl. 23.81°r. ilg.
| Seirijų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1800 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Seirijai |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Seinų apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Seirijų valsčius (rus. гмина Серее, lenk. gmina Sereje) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Seirijai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas 1800 m. kaip Prūsijos domenas. Carmečiu atkurtas 1867 m. ir iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Seinų apskričiai. 1868 m. vasario 20 d. prijungtas Bestraigiškės valsčius.[1] 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungti Seirijai, iš kurių atimtos miesto teisės.[2]
Seirijų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Lazdijų rajonui (8 apylinkės) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888[3] | 10 144 | ||||
| 1923 m.[4] | 213 | 8275 | 1560 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
305 | 10 apylinkių [5] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|
| Avižieniai | Avižienių apylinkė |
| Kaniūkai | Kaniūkų apylinkė |
| Krikštonys | Krikštonių apylinkė |
| Meteliai | Metelių apylinkė |
| Noragėliai | Noragėlių apylinkė |
| Obelninkai | Obelninkų apylinkė |
| Seiliūnai | Seiliūnų apylinkė |
| Seirijai | Seirijų I apylinkė, Seirijų II apylinkė |
| Žagariai | Žagarių apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 8275 žmonės:
- Lietuviai – 84,16% (6965);
- Žydai – 10,63% (880);
- Vokiečiai – 1,87% (155);
- Lenkai – 1,71% (142);
- Rusai – 1,08% (90);
- Kiti – 0,51% (43).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Avižieniai | Petras Aravičius, valstybės veikėjas, teisininkas | 1942 |
| 1920 | Noragėliai | Algirdas Matukonis, inžinierius technologas | 2013 |
| 1932 | Meteliai | Kęstas Miškinis, edukologas | 2019 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr. 228, psl. 359.
- ↑ Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, str. 93)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 12