Seiliūnai
| Seiliūnai | ||
|---|---|---|
  Seiliūnai |
||
| 54°16′19″š. pl. 23°53′24″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.890°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Noragėlių seniūnija | |
| Gyventojai | 113 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Siejluny, Sejluny, vok. Szeiluny, rus. Сейлюны | |
.jpg)
Seiliūnai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Noragėlių, 6 km į šiaurės rytus nuo Seirijų, šalia kelio 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai ir Lydekinės upelio. Į vakarus nuo kaimo telkšo Obelija. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.
.jpg)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas kilęs iš pavardės Seiliū́nas.[2] Ši pavardė kildinama iš žodžių seilū̃nas, sei̇̃lius „kam nuolat bėga seilės, kas apsiseilėjęs; tuščiakalbis, neišmanėlis, menkysta“.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimo gilią senovę mena 1957 m. kasant žvyrą suardyti kapai (Seiliūnų kapinynas) su gausiomis įkapėmis. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV–V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar 1968 ir 1971 m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. 1547–1559 m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui Seirijuose. Vėliau, 1688 m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai.
XIX a. pab. kaimas pateko į Seinų apskrities Miroslavo valsčių, Seirijų parapiją.[4]
1917 m. kaime gyveno – 221 žmogus. Nepriklausomybės metais (1920 m.) Seiliūnuose įsteigta pradžios mokykla, kurią lankė Seiliūnų, Mankūnėlių. Seirijočių ir Roičių kaimo vaikai. Mokykla iš pradžių glaudėsi ūkininkų pirkiose, tačiau vėliau ūkininkas Jonas Bražinskas savo lėšomis pastatė atskirą pastatą.
LTSR laikais pateko į Noragėlių apylinkę, buvo „Pergalės“ kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Veikė mokykla (nuo 1920 m. pradinė, 1954–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, vėliau nepilnoji vidurinė mokykla).[5]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1880 m. | 1888 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 332 | 432 | 263 | 218 | 232 | 233 | ||
| 1986 m.[5] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - | ||
| 254 | 227 | 181 | 146 | 113 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
- ↑ Sejluny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 416 psl. (lenk.)
- ↑ 5,0 5,1 Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 642
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Seiliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.