Grūstės koplyčia

56°11′51″š. pl. 22°02′21″r. ilg. / 56.1976°š. pl. 22.0392°r. ilg. / 56.1976; 22.0392

Grūstės koplyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Mažeikių
Savivaldybė	Mažeikių rajonas
Gyvenvietė	Grūstė
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1791 m.

Grūstės šv. Marijos Magdalenos koplyčia – veikianti katalikų koplyčia Mažeikių rajone, Sedos seniūnijoje, Grūstės kaimo kapinėse. Kapinės įsikūrusios 4,6 km į šiaurės vakarus nuo Sedos, prie kelio 2701 Seda–Pašilė–Ylakiai . Koplyčia su varpine stūkso kapinių centre, kalnelyje. Prie jos patenkama pro puošnius kapinių vartus su įrašu „Čia palaidoti brangiausi mūsų turtai“. Koplyčia naudojasi ne tik Sedos, bet ir aplinkinių rajonų tikintieji.

Ją aptarnauja Sedos bažnyčios klebonas.^[1] Liepos mėnesį Grūstės kapinių koplyčioje vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Kapinių koplyčioje pamaldos anksčiau vykdavusios pastoviai, dabar – tik per šventes. Tada ji turėjusi ir savo kleboną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis žinomas koplyčios paminėjimas randamas Sedos parapijos vizitacijos knygoje, kuri rodo, kad 1791 m. Grūstės koplyčia jau buvusi, o jos centriniame altoriuje yra šv. Magdalenos Marijos paveikslas. Pasak enciklopedininko Broniaus Kviklio, koplyčia kapinėse pastatyta 1806 m.

1816 m. koplyčia iš pagrindų suremontuota. Taip pat B. Kviklio duomenimis, 1880 m. koplyčia parapijiečių buvo atstatyta, nors koplyčios viduje esanti lentelėje su užrašu „S. R. 1883 1986“ rodo, kad ji buvo restauruota 1883 m. Sovietmečiu koplyčia remontuota 1986 m. – ją (taip pat Renavo ir Sedos bažnyčias) remontavo kunigas klebonas J. Šiurys.

1996 m. koplyčia buvo apvogta. Manoma, kad sovietmečiu, 1976 m. rudenį, Mažeikių kraštotyrininkai pasisavino iš koplyčios septynis Kryžiaus kelio paveikslus. Likusius kitus septynis paslėpė tikintieji.

2014 m. koplyčia buvo suremontuota. Vykdant projektą buvo atliktas stogo remontas – atnaujinta stogo danga, įrengta lietaus vandens nutekėjimo sistema, pakeisti pastato išorės sienose suręstose iš pusrasčių vainikai ir apkalti dailylentėmis.^[2] ^[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kopyčia yra medinė, halinė, 8 m aukščio, stačiakampio plano, 9x16 m dydžio, su apside. Statinys apkaltas vertikaliomis 6 cm pločio lentelėmis, stogas dvišlaitis, dengtas skarda (prieš remontą buvo dengtas šiferiu, anksčiau – skiedromis), su vienu nedideliu bokšteliu. Ant bokštelio – geležinis kryžius su keliomis kryžmomis ir geometriniu motyvu. Virš apsidinės dalies ant stogo yra mažesnis geležinis kryželis. Koplyčia nudažyta melsvais dažais. Koplyčios varpinėje kabo du varpai: vienas nulietas 1788 m., kitas – 1833 m. Presbiterijos langai mozaikiniai, iš mėlynų ir geltonų kvadratėlių. Virš įėjimo į presbiteriją yra užrašas „Palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje”.

Seno bažnytinio inventoriaus koplyčioje išlikę mažai. Vertingiausi iš jų – klausykla, kryžiai, keli šventųjų paveikslai. Koplyčios apsidinėje dalyje įrengtas pagrindinis altorius, atskirtas baliustrada. Pagrindiniame altoriuje kabo šv. Marijos Magdalenos paveikslas (manoma, XIX a. pabaigos). Iš šonų stovi medinės, naujai polichromuotos skulptūros – šv. Petro (dešinėje) ir šv. Povilo (kairėje). Altoriuje priešais šv. Marijos Magdalenos paveikslą stovi mažas žalvarinis krucifiksas. Kryželis yra 41 cm aukščio. Po Nukryžiuotojo kojomis yra kaukolė (Adomo kaukolė). Ant pėdos užrašas „Regaer Eisengiefsere”. Yra du šoniniai altoriai. Kairiajame altoriuje yra Švč. M. Marijos paveikslas, dešiniajame – medinis (2,05 m aukščio,1 m skersmens per kryžmą) kryžius su Nukryžiuotuoju. Krucifiksas polichromuotas, švelnaus rusvai žalsvo kolorito. Kryžma ornamentuota, galuose – stilizuotos širdys, kryžius su spinduliais. Ant kryžiaus išgraviruoti metai „1784” ir užrašas „I-K”.

Ant sienų kabo keturiolika mažų (19x16cm) Kryžiaus kelio stočių su rėmeliais (grafika).