Sakuočių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sakuočių kapinynas
Sakuociai kapinynas 20090629.JPG
Kapinynas iš šiaurės pusės

Sakuočių kapinynas
Koordinatės
55°57′16″š. pl. 21°30′25″r. ilg. / 55.95441°š. pl. 21.506808°r. ilg. / 55.95441; 21.506808Koordinatės: 55°57′16″š. pl. 21°30′25″r. ilg. / 55.95441°š. pl. 21.506808°r. ilg. / 55.95441; 21.506808
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kartenos seniūnija
Plotas 0,69 ha
Naudotas IV a. II pusė - V a., X-XIII a.
Žvalgytas 1898, 1992
Tirtas 1994 m.

Sakuočių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 12264; senas registro kodas – A29) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Sakuočių kaime (Kartenos seniūnija), apie 5 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas apie 200 m ilgio ir iki 50 m pločio Minijos slėnio terasoje, pailgoje šiaurės-pietų kryptimi. Šiaurinė pakilumos dalis nukasta, dirvonuoja, centrinėje – įrengtos XVI-XVIII a. kaimo kapinės, pietinė – iškasinėta bulviarūsių duobių, apaugusi medžiais. Teritorija – 0,69 ha.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 m. kapinyną išaiškino ir žvalgė Juozapas Žiogas, kuris rado vytinių antkaklių dalių, apyrankių ir kitų XXIII a. kapams būdingų radinių[1].

1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas)[2].

1994 m. archeologas Aurelijus Škimelis ištyrė 6,5 m² plotą, kuriame rado 2 griautinius IV a. antros pusės – V a. pradžios vyro ir mergaitės kapus su akmenų vainikų liekanomis. Mirusieji palaidoti nesudeginti, netaisyklingo ovalo pavidalo duobėse. Mergaitė gulėjo paguldyta ant šono, miego pozoje, galva į pietus. Ją puošė žalvarinis smeigtukas susuktu galu, gintaro karoliukas, 2 pailgi mėlyno stiklo karoliukai, 2 žalvarinės apyrankės (įvijinė ir išplotais bei užkeistais galais), įvijinis žiedas ir žalvarinė įvija. Kapo duobė pailga šiaurės-pietų kryptimi, 1,4 m ilgio ir 75 cm gylio. Vyro kapo duobė orientuota šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 2,1 m ilgio ir iki 70 cm gylio. Mirusysis gulėjo ant nugaros, galva atsuktas į šiaurės vakarus. Kape rasta geležinio ietigalio plunksna, žalvarinė antkaklė su rakto skylutės formos kilpele, gintaro karoliukas, geležinis smeigtukas, 2 žalvariniai žiedai (vienas įvijinis, su išplota vidurine vija)[3]. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Жогасъ Й. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду. – Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. Ковнa, 1900, c. 36–38.
  2. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f 28, ap. 1, b. 14.
  3. Aurelijus Škimelis. Neaiškių archeologijos objektų ir paminklų žvalgymas Kretingos r. 1994 metais. – ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 314–315.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3.Vilnius, 1977, p. 100, nr. 615.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga, Kaunas, 1928, p. 228.
  • Gintautas Zabiela. Kasinėjimai (Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 1994 metais). – Baltų archeologija, Vilnius, 1995, nr. 1, p. 21.
  • Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (2002/05), p. 212.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]