Sakuočių senosios kapinės
| Sakuočių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Sakuočių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Plotas | 0,04 ha | ||
| Naudotas | XVI – XIX a. | ||
Sakuočių senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Švedų kapais (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, Sakuočių kaime (Kartenos seniūnija), apie 5 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos Minijos vingio slėnio terasoje, Sakuočių kapinyno centrinėje dalyje, iki 1,5 m aukščio, 25 m ilgio ir 19 m pločio kalvelėje.[1] Apaugusios medžiais, apjuostos lauko akmenų ir žemių aptvaro, kurio rytinėje pusėje yra įėjimas ir akmens laipteliai. Rytinėje dalyje stovi medinis koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūra ir koplytėlė su Marijos su kūdikiu skulptūra.
Teritorijos plotas - 0,04 ha, perimetras - 78 m.[2]
Į šiaurę ir pietus nuo kapinių yra Sakuočių kapinynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos XVI a. bendro naudojimo kaimo žemių pakraštyje stūksančioje smėlingoje kalvelėje. Daugiausia kaimo gyventojų jose buvo palaidota siaučiant XVI-XIX a. marui, todėl kapinės vadinamos Maro kapais, Marų kapeliais.
Be to, pasakojama, kad čia XVII-XVIII a. laidoti apylinkėje žuvę ir mirę švedų kareiviai. Dėl to kapinės rečiau vadinamos Švedų kapais.
XIX a. pradžioje pradėjus mirusiuosius laidoti tik Kartenos parapijos kapinėse, kaimo kapinės buvo apleistos. Jose laidota atsitiktinai: savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, nesantuokiniai vaikai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai.
Mirusiųjų atminimui nuo seno kapinėse buvo statomi kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės. Tarpukariu Maro kapuose dar stovėjo 4 seni ąžuoliniai kryžiai, koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūra.
Seniau kapinės buvusios didesnės. Apie 1906 m. šiaurinė dalis buvo nukasta, Maro kapai apjuosti žemių pylimu ir akmenų tvora, pakraščiuose apsodinti medžiais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 9 (brėž. L-4)
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai), Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. - L. 78, 88
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 136, 503.
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976.
- Sakuočių k. senosios kapinės: Kultūros paveldo objekto dosjė / sudarė Julius Kanarskas, 2003 m. – Salantų regioninio parko direkcijos paminklotyros archyvas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Saku�?ių_km.&valsc=Kartenos_vals.&byla=19&id=5332 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
-
Kapinių koplytėlė ir koplytstulpis 1997 m. -
Kapinės 2005 m. -
Koplytėlė 2009 m. -
Koplytstulpis 2009 m.
