Juozapas Žiogas
Juozapas Žiogas (1869 m. kovo 21 d. Gataučiuose – 1935 m. rugsėjo 21 d. Rudiškiuose) – kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1878 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir baigė penkias klases. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, įšventintas kunigu 1895 m.
Kunigavo Alūkstoje, Elernoje, Kalnalyje, Rageliuose. Iš Žemaitijos 1899 m. Juozapas Žiogas perkeltas į Gaidę, 1904 m. paskirtas į Ragelius, kur dirbo ketverius metus. Iš čia jis vėl perkeltas į Žemaitiją ir gyveno Medingėnuose. Po to dar kunigavo Užventyje, Šiaudinėje, Joniškyje. Nuo 1929 m. kunigavo Rudiškiuose, kur ir mirė.
Švietėjiška veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dar seminarijoje susipažino su lietuviška spauda. Domėjosi liaudies muzikos instrumentais, turėjo sukaupęs raginių indų kolekciją, rinko, užrašinėjo liaudies dainas.
Tyrinėjo Lietuvos praeitį, ypač jį domino archeologija: piliakalniai, kapinynai, pilkapiai. Rinko įvairius archeologinius radinius, sudarė didoką kolekciją, kurią prieš mirtį perdavė kun. K. Kupriui-Kuprevičiui, įpareigodamas perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Dalis rinkinių yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („Vilniaus žiniose“, „Vienybėje“, „Viltyje“).
Atmintinos vietos ir paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapas ir antkapinis paminklas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virginija Ramanauskaitė, Archeologas kunigas Juozapas Žiogas, ŽIEMGALA. 1999/1. http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/2_ramanauskaite.pdf