Sėjamasis grikis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Fagopyrum esculentum |
|---|
 Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikių (Fagopyrum) genčiai.
Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai.
Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis „grikis“ tikriausiai yra slaviškos kilmės, nors neatmestina ir savarankiškos lietuviškos darybos versija. Savo ruožtu slavai grikius taip pavadino pagal Graikiją, iš kurios grikiai buvo vežami į slavų kraštus.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grikių grūdai turi 9,5-14,1 % lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, fosforo, kalcio, 80,5-84,1 % krakmolo, 1,2-2,2 % ląstelienos, mineralinių druskų, 1,8-3,1 % riebalų, obuolių ir citrinos rūgščių, vitaminų B1, B2.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės. Grikių medus turi gerokai daugiau baltymų ir geležies nei liepų ar gėlių medus.
Grikių šiaudai naudojami kaip pašaras gyvuliams.
Grikio žiedas
Grikių laukas
Sėklos
Sėklos be lukštų - grikių kruopos
Grikių košė
Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Tūkstančiai tonų (2007 m.) | |
|---|---|
 Rusija |
1004 |
 Kinija |
800 |
 Ukraina |
160 |
 Prancūzija |
117 |
 Lenkija |
88 |
 Kazachstanas |
80 |
 JAV |
68 |
 Brazilija |
52 |
 Japonija |
34 |
 Lietuva |
21 |
 Baltarusija |
13 |
 Latvija |
8 |
 Butanas |
7 |
 Pietų Korėja |
3 |
 Kanada |
2 |
