Sėjamasis grikis
| Fagopyrum esculentum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sėjamasis grikis (Fagopyrum esculentum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sėjamasis grikis (lot. Fagopyrum esculentum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų rūšis, priklausanti grikio (Fagopyrum) genčiai.
Stiebas status, sultingas. Lapai širdiški, blizgantys. Žiedai smulkūs, balsvai rožiniai arba žalsvai geltoni, sukrauti kekėse. Vaisiai tribriauniai riešutėliai.
Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis „grikis“ tikriausiai yra slaviškos kilmės, nors neatmestina ir savarankiškos lietuviškos darybos versija. Savo ruožtu slavai grikius taip pavadino pagal Graikiją, iš kurios grikiai buvo vežami į slavų kraštus.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Grikių grūdai turi 9,5-14,1 % lengvai pasisavinamų baltymų, geležies, fosforo, kalcio, 80,5-84,1 % krakmolo, 1,2-2,2 % ląstelienos, mineralinių druskų, 1,8-3,1 % riebalų, obuolių ir citrinos rūgščių, vitaminų B1, B2.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės. Grikių medus turi gerokai daugiau baltymų ir geležies nei liepų ar gėlių medus.
Grikių šiaudai naudojami kaip pašaras gyvuliams.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš grūdų gaminamos branduolinės ir smulkintos kruopos. Dar senovėje hunai ir mongolai prie mėsiškų patiekalų valgė grikių košę.
Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Tibeto medicina grikius vartojo dar prieš mūsų erą.
Grikių patiekalai vartojami kaip dietinis maistas, taip pat rekomenduojamas nutukus.
Iš žydinčių grikių gaminamas glikozidas rutinas. Jis mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą. Kartu su vitaminu C vartojamas kraujagyslių sienelėms stiprinti, kraujosrūvų profilaktikai. Tačiau rutino negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.
Grikių žiedų antpilu ar nuoviru (1:10) palengvinamas kosulys, atsikosėjimas. Nedozuojamas, geriamas kaip arbata. Lapų ir žiedų arbata vartojama nuo aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio.
Žali lapai vartojami kaip išorinis vaistas. Susmulkinti ar sveiki keliais sluoksniais jie dedami ant pūliuojančių žaizdų. Manoma, kad lapuose esantys fitoncidai naikina pūlines bakterijas.
Iš sijotų grikių miltų gaminami pabarstai (pudra) ir minkštinantys kompresai vaikams.
-
Grikio žiedas
-
Grikių laukas
-
Sėklos
-
Sėklos be lukštų - grikių kruopos
-
Grikių košė
Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Tūkstančiai tonų (2007 m.) |
|
|---|---|
 Rusija |
1004 |
 Kinija |
800 |
 Ukraina |
160 |
 Prancūzija |
117 |
 Lenkija |
88 |
 Kazachstanas |
80 |
 JAV |
68 |
 Brazilija |
52 |
 Japonija |
34 |
 Lietuva |
21 |
 Baltarusija |
13 |
 Latvija |
8 |
 Butanas |
7 |
 Pietų Korėja |
3 |
 Kanada |
2 |
