Lietuvių švietimo draugija Rytas
Kitos reikšmės – Rytas (reikšmės).
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ arba „Ryto“ draugija – visuomeninė Lietuvos švietimo organizacija, steigusi mokyklas ir vadovavusi švietimui lietuvių kalba Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, veikusi 1913–1938 m. Draugijos veikla atkurta 2004 m. balandžio 3 d. Būstinė veikia Marijampolio kaime (Marijampolio sen.), Vilniaus rajone.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą],_chairman_of_the_Lithuanian_Education_Society_Rytas.jpg)
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įregistruota 1912 m. Petrapilyje. Pagal įstatus jos tikslas buvo „šviesti Vilniaus apygardos lietuvius, kaip reikalauja Romos katalikų tikėjimo mokslas“. Draugija gavo teisę, besilaikydama esamųjų įstatymų ir vyriausybės parėdymų, steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, vakarines ir šventadienio pamokas suaugusiems, mokytojų seminarijas ir įvairias kitas vidurines mokymo įstaigas, liaudies universitetus ir visokius kursus, liaudies knygynus, skaityklas ir kitas tolygias švietimo įstaigas, rengti paskaitas, vakarus.
Steigiamasis „Ryto“ draugijos susirinkimas įvyko 1913 m. Vilniuje, Visų šventųjų bažnyčios klebonijoje. Steigėjai Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Liudas Gira ir kunigai Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Klemensas Maliukevičius. Susirinkime, pasak protokolo, dalyvavo 1) generolas Aug. Paškevičius, 2) kun. Vl. Jezukevičius, 3) J.Kairiūkštis, 4) kun. P.Kraujalis, 5) kun. J.Kukta, 6) kun. P. Bieliauskas, 7) kun. V. Zajančauskas, 8) kun. P. Kemėšis, 9) kun. A. Jakavonis, 10) K. Strazdas, 11) kun. J. Kubilius 12) kun. A. Varnas, 13) I. Kubilius ir 14) kun. J. Stasiūnas. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas d - ras J. Basanavičius, sekretoriavo L. Gira. Paskaičius draugijos statutą, steigėjų buvo priimti visi 14 narių. Kiek vėliau dar priimti kun. T. Brazys, D. Malinauskis ir Em. Vileišienė. Į „Ryto“ draugijos pirmąją valdybą, atsisakius kandidatuoti P. Kraujaliui ir 5 kitiems, slaptu balsavimu išrinkti kun. J. Kukta (21 balsas), kun. V. Mironas (20 balsų), L. Gira (20 balsų), kun. J. Steponavičius (19 balsų – jis ir tapo valdybos pirmininku), dr. J. Basanavičius (18 balsų), J. Kairiūkštis (18 balsų). Kandidatais liko A. Smetona (17 balsų) ir kun. K. Maliukevičius.
Draugija įsikūrė Vileišių rūmų pirmame aukšte. Vien 1913–1915 m. buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. 1916 m. vokiečių okupantai „Ryto“ draugiją uždraudė, tačiau vėliau jai vėl leista veikti. 1919–1920 m. kai kurias draugijos mokyklas perėmė valstybė, bet 1921 m. didžiąją krašto dalį užėmė lenkai. Okupacinė Vilniaus prokuratūra iškratė „Ryto“ centro valdybą, penki jos nariai įkalinti Lukiškių kalėjime, vėliau ištremti už demarkacinės linijos. 1922 m. birželio 19 d. dr. J. Basanavičiaus bute „Ryto“ draugijos pirmininku išrinktas kun. Petras Kraujalis, kuris pareigas ėjo iki mirties 1932 m. Jį pakeitė kunigas Kristupas Čibiras, būsimasis arkivyskupas Mečislovas Reinys.
„Ryto“ draugijos mokytojai, vykdantys nepriklausomos Lietuvos vyriausybės ir užsienio lietuvių finansuojamos draugijos vadovybės nurodymus, nebuvo lojalūs lenkų okupacinei valdžiai, dažnai su ja konfliktuodavo. Dažniausiai bendraujama buvo peticijomis, ypač, kai buvo uždaromos lietuviškos mokyklos. 1927 m. „Rytas“ išlaikė 100 lietuviškų pradžios mokyklų su 4000 mokinių, 50 vakarinių kursų su 1767 klausytojais, Vytauto Didžiojo gimnaziją (439 mokiniai), lietuvių mokytojų seminariją (291 studentas). 1932–1935 m. uždarius visas lietuvių mokyklas ir vietoje jų atidarius 100 lenkiškų Juzefo Pilsudskio mokyklų, 1938 m. buvo uždrausta ir „Ryto“ draugijos veikla.
Tačiau po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, lietuviškų mokyklų steigimu ėmė domėtis, o kartu ir organizuoti jų atidarymus „Vilnijos” draugija. 2003 m. pabaigoje „Vilnijos” draugijos pirmininkui dr. Kazimierui Garšvai pasiūlius, valdyba pritarė atkurti Lietuvių švietimo draugiją „Rytas”. Šios draugijos įstatai buvo patvirtinti 2003 m. gruodžio 29 d.
Vilniuje 2004 m. balandžio 3 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įvyko suvažiavimas. Išrinkta dvidešimties narių taryba ir trijų narių valdyba. Pirmininku tapo Algimantas Masaitis.