Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°40′40″š. pl. 25°17′25″r. ilg. / 54.677866°š. pl. 25.290368°r. ilg. / 54.677866; 25.290368

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
[[Vaizdas:|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija herbas|center|150px]]
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Vilnius
Mokyklos direktorius(-ė): Danutė Puchovičienė
Mokinių skaičius: 605
Įkūrimo data: 1915
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 47

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, esanti Vilniuje (adresas: Augustijonų gatvė 8), vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 300134269.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimnazijos įkūrimu rūpinasi, „Nukentėjusiems nuo karo šelpti Draugijos centro komitetas“, steigimo klausimą iškelia Antanas Smetona, sekančiame išplėstiniame posėdyje paskiria, steigėjus, daktarą Joną Basanavičių, Mykolą Biržišką ir Povilą Gaidelionį. Direktoriumi išrenkamas ir sutiko būti Mykolas Biržiška, teisininkas (advokatas) vėliau pasirinkęs lietuvių kalbos ir literatūros istoriko kelią, moko lietuvių kalbą.

1915 m. spalio 9 d. Mykolas Biržiška sukviečia lietuviškai kalbančius ir galinčius mokyti žmones. Įvyksta pirmasis gimnazijos pedagogų tarybos posėdis, šią datą galime laikyti gimnazijos gimtadieniu. Oficialiai pedagogų sudėtį patvirtina Lietuvių mokslo draugija, kuriai vadovauja dr. Jonas Basanavičius ir skiria finansavimą. Gimnazija oficialiai vadinosi „Lietuvių gimnazijos kurso pamokos“, pagal tuometu veikusią švietimo sistemą. Remiantis steigėjų pavardėmis, daktaro Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio visuomenė prie oficialaus pavadinimo pridėjo ir gimnazijos steigėjų pavardes, pavadinimą rašė: "daktaro Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Lietuvių gimnazijos kurso pamokos“. Mokslas mokamas, nepasiturintiems daroma lengvatos ir neturintiems kur gyventi suteikiamas bendrabutis.

1915 m. spalio 18 d. gimnazijoje prasidėjo pamokos lietuvių kalba, vilniečio turtuolio Pimenovo name, tuometinės Didžiosios Pohuliankos gatvėje, 14 butas17 (dabartinis Mindaugo ir J. Basanavičiaus gatvių kampas). Mokosi 25 mokiniai

1915 m. gruodžio 22 d. gimnaziją ima globoti „Ryto“ draugija. Nuo to laiko ji ir buvo vadinama „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija. Mokyklai sparčiai plečiantis „Ryto“ draugija nebesugeba jos išlaikyti savo lėšomis. Mokosi jau 75 mokiniai.

1918 m. lapkričio 27 d. perduoda ją vyriausybės žinion.

1918 m. gruodžio 1 d. Švietimo ministerija šią mokyklą pavadino „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“ ir perkėlė ją į tinkamesnes patalpas dabartinėje Vilniaus Muzikos akademijoje.

1919 m. Okupacinei valdžiai uždarius mergaičių gimnaziją, kuriai vadovavo Mašiotienė nutarta prijungti prie „Pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos“, kartu priimant dirbti pedagogus.

1921 m. rugpjūčio 22 d. gimnazijos direktoriaus M. Biržiškos iniciatyva, „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“ pedagogų tarybos posėdyje pavadinta – Vytauto Didžiojo gimnazija. Iš protokolo: " žodis vyrų neatsako gimnazijos mokinių sąstatai, ir žodžiai „pirmoji“ ir Vilniaus kaipo nereikalingi„, nutarta pridėti Vytauto Didžiojo“ .

1921 m. spalio 1 d. okupantai įsiveržia į tuometines gimnazijos patalpas (A. Mickevičiaus g. 38) ir jėga išvaro pedagogus bei mokinius į gatvę. Praejus 15 dienų gimnaziją priglaudė žydų visuomenės veikėjai jų realinėje gimnazijoje (Arklių g. 1).

Dėl nepalankių darbo sąlygų žydų gimnazijoje 1921 m. gruodžio 1 d. M. Biržiška išnuomoja patalpas Pilypo g. 12 (dabartinėje Šermukšnių gatvėje 3).

1922 m. okupantai išveža gimnazijos direktorių M. Biržišką ir jo šeimą į Lietuvą (Kauną).

1922 m. Gimnazijos direktoriumi pedagogų tarybos posėdžio metu išrenkamas Marcelinas Šikšnys jau pagarsėjęs kaip rašytojas, dramaturgas ir pedagogas.

1931 m. Vytauto Didžiojo gimnazija persikelia į erdvų Konstantino Stašio namą A. Jakšto gatvėje 5.

1938 m. Vytauto Didžiojo gimnazija tampa privatinė koedukacinė gimnazija ir licėjus.

1939 m. liepos mėnesio, Lietuvos Švietimo ministerijos ministro Leono Bistro įsakymu, Vytauto Didžiojo gimnazijos pagrindu įsteigiama atskiriant mergaičių klasių dalį Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazija. O berniukų klasių pagrindu senajai gimnazijai suteiktas naujas pavadinimas Vytauto Didžiojo valstybinė berniukų gimnazija.

1939 m. lapkričio mėnesio Lietuvos Švietimo ministerijos ministro Rykanto įsakymu mergaičių ir berniukų gimnazijai vadovauja vienas direktorius, Marcelinas Šikšnys, jo pareigas mergaičių gimnazijoje, laikyti antraeilėmis, laikinai dirba abiejose gimnazijose tie patys mokytojai.

1940 m. Abiems gimnazijoms Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių gimnazijai ir Vytauto Didžiojo valstybinė berniukų gimnazijai panaikinamas pavadinimas ir statusas, jos tampa Vilniaus I-ąja ir Vilniaus II-ąja vidurinėmis mokyklomis.

1941 m. Vilniaus I-ąjai ir Vilniaus II-ąjai vidurinei mokykloms, suteiktas tik gimnazijos statusas, jos tampa Vilniaus I-oji valstybinė berniukų gimnazija ir Vilniaus II-oji valstybinė mergaičių gimnazija.

1942 m. okupacinė valdžia išvarė Vilniaus I-ąją valstybinę berniukų gimnaziją į Didžiąją g. 32, Vilnius. Tuomet šiai mokyklai teko ieškoti prieglobsčio amatų mokykloje (Pamėnkalnio g. 11).

1945 m. pradžioje berniukai pradėjo mokytis po pietų Vilniaus II-je mergaičių gimnazijoje (Šv. Ignoto g. 3).

1946 m. I berniukų gimnazija buvo perkelta į ankstyvesnes patalpas (Didžioji g. 32).

1946 m. Vilniaus II-ajai valstybinei mergaičių gimnazijai suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.

1949 m. gimnazijų statusai ir pavadinimai panaikinami, Vilniaus I-oji valstybinė berniukų gimnazija pervadinama LTSR Vilniaus I-oji vidurinė mokykla. Kuriai turėjo būt suteiktas, pasak amžininkų, Felikso Dzeržinskio vardas, tačiau pedagogės Bronės Katinienės dėka, pedagogų iniciatyva, Lietuvos TSR Aukščiausios tarybos prezidiumo sprendimu, pritarus LTSR prezidiumo valdybai, Lietuvos TSR Švietimo ministro įsakymu.

1957 m. gruodžio 14 d. Vilniaus I-ajai vidurinei mokyklai suteiktas rašytojo Antano Vienuolio vardas. Vilniaus I-oji vidurinė mokykla pervadinama – Vilniaus Antano Vienuolio vidurine mokykla.

1983 m. vadovaujant direktoriui Petrauskui, mokykla perkelta į buvusios gudų, vėliau rusų mokyklos patalpas – Aušros Vartų g. nr. 23, kuriose dabar yra Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla – progimnazija.

1983 m. parengiamas naujos mokyklos-gimnazijos projektas, tuometinėje Vito gatvės pabaigoje.

1993 metais mokyklai pradeda vadovauti direktorė Danutė Bronė Puchovičienė

1995 m. mokykloje atlikta restauracija ir kapitalinis remontas.

1995 mokykla paminėjo savo įkūrimo ir „Pirmos lietuvių gimnazijos 80-metį“.

1999 m. Antano Vienuolio vidurinei mokyklai suteiktas – grąžintas gimnazijos statusas.

2003 metais po 20 metų laukimo naujajame pastate Augustijonų g. 8, Vilnius, pradeda mokytis pirmieji mokiniai.

2005 m. rugsėjo 1 d. gimnazija reorganizuota į Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą ir Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri persikėlė į dabartines patalpas Augustijonų g. 8, Vilnius.

2005 metais iškilmingai paminėtas mokyklos 90 metis.

2010 gimnazija paminėjo 95-metį.

2015 metais gimnazija mini „Pirmosios lietuvių gimnazijos“ įkūrimo ir savo įsteigimo 100 metų jubiliejų.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Himnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai po metų keičiasi kartos, keičiasi laikai,
Bet kaip ir anksčiau skambutis paskelbia – pertrauka vėl.
Ir šurmulys, ir juokas, ir nauji laimingi veidai.
Vaikų būrys prabėgs, praskris – mokykloj taip jau kasdien.
Priedainis
Kalas sparnai, į pasaulį atsiveria kelias platus,
Palikęs mokykloj vaikystę, išskrendi laisvas žmogus.
Mažas žmogus pamažu tampa jaunas, kopia aukštyn.
Pamokos sunkios, pamokos lengvos lieka širdy.
Ir kiekviena diena kažką vėl naujo atneša tau,
Nes čia juk mūsų mokykla, čia mes galim daugiau.

Muzika M. Puchovičiaus, žodžiai R. Andriukaitytės

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]