Kristupas Čibiras
Kristupas Čibiras | |
---|---|
Kunigas Kristupas Čibiras su Vilniaus lietuviais, 1938 m. | |
Gimė | 1888 m. gruodžio 14 d. Radeikiškė, Daugėliškio valsčius |
Mirė | 1942 m. kovo 24 d. (53 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
Veikla | Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas |
Alma mater |
Kristupas Čibiras (1888 m. gruodžio 14 d. Radeikiškė, Daugėliškio valsčius – 1942 m. kovo 24 d. Vilnius) – Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas. Žuvo sovietų kariuomenei bombarduojant Vilnių. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, netoli Jono Basanavičiaus kapo.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1911 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1914 m. įšventintas kunigu, 1915 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.
Nuo 1915 m. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, nuo 1924 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Vilniuje. Dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose, mokytojų seminarijose. Dalyvavo Vilniaus krašto lietuvių draugijų veikloje, gynė Vilniaus krašto lietuvių teises, buvo lenkų valdžios persekiojamas, kalintas. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis. Nuo 1924 buvo lietuviškos Šv. Mikalojaus parapijos klebonas. Kunigo K. Čibiro pastangomis ši bažnyčia tapo Vilniaus dvasinio atgimimo centru. K. Čibiras aktyviai bendradarbiavo „Aušros“ dienraštyje, spausdindamas straipsnius A. Radeikos slapyvardžiu.Nuo 1920 m. sausio 8 d. su pertraukomis iki 1921 m. liepos 6 d. K. Čibiras dirbo dienraščio „Vilniaus garsas“ redaktoriumi ir leidėju.[2] 1924–1926 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto vicepirmininkas. 1933–1938 m. „Ryto“ draugijos pirmininkas. 1927 m., uždarius Vilniaus mokytojų seminariją, kurį laiką iš Vilniaus važinėdavo mokytojauti į Švenčionių lietuvių gimnaziją. 1928 m. Vilniaus apygardos švietimo kuratorija leido vėl grįžti į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją dėstyti humanitarinių disciplinų. Iki 1934 m. čia dėstė liturgiją, logiką, psichologiją, dogmatiką, Bažnyčios istoriją.[3]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Doros objektyvumas, 1919 m.;
- Dogmatika, 1922 m.;
- Liturgika, 1922 m., 1947 m. Vokietijoje.
- Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, Rapolas Mackevičius, Vincas Budrevičius, „Kunigas Petras Kraujelis“, 1937.[4]
Įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1942 m. Kristupo Čibiro atminimui Vilniuje, ant Šv. Mikalojaus bažnyčios sienos (Šv. Mikalojaus g. 4), buvo atidengta balto marmuro memorialinė lenta (skulptorius Rapolas Jakimavičius). Lentoje iškaltas kunigo bareljefas ir įrašas: „Kunigas Krištapas Čibiras Teologijos magistras, nuo 1924 m. Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas, su dideliu pasiaukojimu visą savo gyvenimą dirbo Bažnyčios ir Tautos gerovei, žuvo prie darbo stalo bombarduojant Vilnių. 1883 XII 14 d. – 1942 III 23 d.“[5];
- Sovietmečiu norėta prie K. Čibiro kapo pastatyti paminklą – granitinę Šv. Kristupo (Kristoforo) skulptūrą, kurią 1948 m. sukūrė skulptorius Antanas Kmieliauskas. Tačiau nepavykus gauti leidimo, 1957–1959 m., tuometinio Šv. Mikalojaus parapijos Vilniuje klebono Česlovo Krivaičio lėšomis, skulptūra buvo pastatyta Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Skulptūra vaizduoja Vilniaus miesto globėją, per patvinusią upę nešantį vaikelį. Paminklas skiriamas K. Čibiro atminimui ir visų, kurie gelbėjo lietuvišką Vilnių[6];
- 1991 m. Vilniuje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Kristupo Čibiro vardu buvo pavadinta gatvė.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kristupas Čibiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 329 psl.
- ↑ Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497
- ↑ Čibiras, Povilas. Kunigą Krištupą Čibirą prisiminus jo 105 metų sukakties proga. – Portr. // Voruta. – 1993, gruod. 9-15, p. 1, 3.
- ↑ Kunigas Petras Kraujelis
- ↑ Petkus, Viktoras. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004. – 502, [1] p.: iliustr. – Tekstas liet., lenk., lot., vok. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Vardynas: p. 452-497
- ↑ Žemaitytė, Aldona. Kunigas Kristupas Čibiras ir „Vilniaus garsas“. – Santr. anglų k. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945. – Vilnius, 2006. – P. 188-199.
- ↑ Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 30, 137, 233-234, 316.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rasų kapinės inventorizacija. Kardinolo Stefano Višinskio universitetas Archyvuota kopija 2019-03-06 iš Wayback Machine projekto.