Kazimieras Garšva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kazimieras Garšva (g. 1950 m. lapkričio 11 d. Linkuvoje) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, prieštaringai vertinamos[1] organizacijos „Vilnija“ pirmininkas.[2]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1973 m. baigė Vilniaus universitetą. 19731976 m. TSRS mokslų akademijos Kalbotyros instituto Maskvoje aspirantas. 1977 m. filologijos mokslų kandidatas.

Nuo 1973 m. Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojas. 1990 m. Vilnijos draugijos kūrėjas, 19901995 m. ir nuo 1997 m. pirmininkas.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Tiria lietuvių kalbos tarmes, daugiausia paribio, bendrinės lietuvių kalbos fonetiką ir fonologiją, Lietuvos laisvės kovų istoriją. Yra aprašęs šiaurės vakarų panevėžiškių patarmę, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos (Seinų krašto) lietuvių šnektas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius.[3]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Priegaidės fonologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalba), 1977 m., rusų k.
  • Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, 1982 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika rusų k., vienas autorių, 1985 m.
  • Kalbų ryšiai ir sąveikos, 1989 m.
  • Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai, 1990 m., 1991 m.
  • Lietuvos rytai, 1993 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, 1994 m., 3 leid. 1997 m.
  • Armija Krajova Lietuvoje, 2 t. 1995-1999 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [Cas Mudde. Racist extremism in Central and Eastern Europe, 2005. p. 140]
  2. [1]
  3. Algirdas Sabaliauskas. Kazimieras Garšva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 440 psl.