Rygos Šv. Jokūbo katedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°57′03″ š. pl. 24°06′15″ r. ilg. / 56.95083°š. pl. 24.10417°r. ilg. / 56.95083; 24.10417

Šv. Jokūbo katedros bokštas

Rygos Šv. Jokūbo katedra (latv. Rīgas Svētā Jēkaba katedrāle) – Romos katalikų šventovė Rygoje, viena seniausių gotikinio ir romaninio stiliaus bažnyčių Latvijoje.

Šv. Jokūbo bažnyčia įeina į UNESCO paveldą įtraukto Rygos senamiesčio vertybių sąrašą. Apipinta legendomis, tikinčiųjų viltimis ir maldomis, šventovė tarnauja visuomenei ne tik kaip maldos namai, bet ir kaip vienas įdomiausių turistinių objektų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš 1225-uosius metus pastatyta Šv. Jokūbo bažnyčia iš pradžių priklausė Rygos priemiesčiui (in suburbio civitatis Rigensis) – ji stovėjo už senojo miesto sienų, o miesto vidun pateko tik 1258 metais. Ko gero, būtent šiuose maldos namuose prieglobstį ir dvasinio peno gaudavo keliautojai, nesuspėję patekti į miestą dar prieš užrakinant vartus.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šv. Jokūbo bažnyčia paminėta 1226 m. Manoma, kad turėjo būti pastatyta maždaug 1210 m., kai vyskupas Albertas, įkūręs Rygą, nutarė pastatyti čia tris bažnyčias – Šv. Mergelės Ėmimo į dangų, Šv. Petro katedrą ir Šv. Jokūbo, priskirtą aptarnauti aplinkinių kaimų parapijas. Pagrindinės pastato konstrukcijos buvo baigtos 1300 m. , bet apipavidalinimo darbai truko iki XV a. pabaigos. Galiausiai, pastatyta pagal bazilikos planą, ant kalkakmenio pamato ir iš tvirtų raudonų plytų, bažnyčia virto tikru ilgaamžiu architektūriniu stebuklu, kurio kai kurios originalios dalys išliko iki mūsų dienų.

Interjeras

Šventovėje kurį laiką tarnavo ir pamokslus sakė pirmasis Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga. Į pamaldas iš netoliese stovinčios pilies ATR valdovas Steponas Batoras 1582 m. ateidavo pėsčiomis.[1][2]

1522 m. Šv. Jokūbo bažnyčioje pirmą kartą Latvijos istorijoje laikytos liuteronų mišios. 1584 m. ji buvo pertvarkyta tarnauti katalikų bendruomenei, ir kaip tik tais metais, nukentėjo nuo vandalizmo prieš katalikybę išpuolių. Keičiantis Rygos valdytojams, keitėsi ir bažnytinė valdžia. 1621 m. šventovė atiteko švedams, 1710 m. ją perėmė ir į Karūnos bažnyčią pervadino rusai. Romos katalikai šventovę susigrąžino tik 1923 m. Tada buvo atverstas naujas Rygos katalikybės istorijos puslapis, Šv. Jokūbo bažnyčiai suteiktas katedros statusas.

2004 m. Latvijos pašto ženklas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stovi Rygos senamiesčio širdyje, Klosteros gatvėje esančiame skverelyje. Bažnyčią puošia trys gotikiniai vitražiniai langai, dekoruoti Art Noveau stiliaus lapais ir uogomis, simbolizuojančiais eucharistiją (šv. Komunijos priėmimą), žalsvas į dangų smailę tiesiantis bokšto stogas, laikrodis, legendinė varpinė. Įdomu tai, kad visi bažnyčios dekoro elementai atspindi konkrečius istorinius įvykius.

Šiuo metu Šv. Jokūbo bažnyčią sudaro 3 pagrindinės patalpos: rūsys, centrinė nava ir maldų salė, glaudžianti presbiteriją ir didįjį altorių. Pastato plotis – 24 m, aukštis – 18 m. Šventovės pasididžiavimas – puikiai išsaugota triaukštė gotikinė bokšto varpinė, su dailiai įkomponuotu laikrodžiu ir varpu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]