Pagal popiežių biografijų knygą „Liber Pontificalis“, Sikstas gimė Graikijoje ir buvo filosofas. Tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai ginčija šią teoriją, teigdami, kad knygos autoriai jį painioja su kitu Sikstu, graikų filosofu–pitagorininku.[1] Iki išrinkimo popiežiumi Sikstas gyveno Ispanijoje. Tapęs popiežiumi, jis atkūrė santykius su Kartaginos bažnyčia, su kuria saitus nutraukė jo pirmtakas dėl Novaciano erezijų.
Imperatoriui Valerianui persekiojant krikščionis, 258 m. buvo nubausti myriop daug vyskupų, dvasininkų ir diakonų. Popiežius Sikstas II tapo viena pirmųjų šių persekiojimų aukų: rugpjūčio 6 d. jam buvo atimta gyvybė nukertant galvą. Jis mirė kankinio mirtimi kartu su šešiais diakonais – Januarius, Vincentius, Magnus, Stephanus, Felicissimus ir Agapitus.[1] Jo geriausiai žinomas diakonas Laurynas iš Romos nubaustas mirties bausme keliomis dienomis vėliau – rugpjūčio 10 d.[2]
Būtent šio Siksto vardas bažnyčioje minimas per šv. Mišias.[1]Tridento kalendoriuje paminėti Sikstas, Felicissimus ir Agapitus per Viešpaties prisikėlimo šventę, rugpjūčio 6 d. Ši atmintina data liturginiame kalendoriuje išliko iki 1969 m., kuomet ji buvo perkelta į rugpjūčio 7 d. - sekančią dieną po kankinių mirties.[3]
Vikiteka