Plungės kapinių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Plungės Visų Šventųjų koplyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°54′56″š. pl. 21°49′46″r. ilg. / 55.915507°š. pl. 21.829324°r. ilg. / 55.915507; 21.829324

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Plungės kapinių koplyčia
1.Plungės kapinių koplyčia.JPG
Savivaldybė Plungės rajonas
Gyvenvietė Plungė
Adresas Birutės g. 24
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1858 m.
Stilius romantizmas

Plungės Visų Šventųjų koplyčia, dar vadinama Zubovų koplyčiakatalikų koplyčia, stovinti Plungės miesto senosiose kapinėse, Birutės g. 24, už 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Koplyčia stūkso kapinių aukščiausioje dalyje, teritorijos tolimajame (šiauriniame) kampe. Nuo kapinių vartų iki koplyčios veda takas. Kapinių teritorija apima 1,7 ha.

Kitoje Babrungo upės pusėje, už tilto, 300 m į pietvakarius, įrengta lurdo grota. Prie koplyčios galinio kampo yra knygnešės Magdalenos Bankaitės (Bonkutės) kapas, paženklintas mediniu koplytstulpiu (38478). Už kapinių tvoros, šiaurės pusėje, dunkso Plungės piliakalnis.

Koplyčia lš dalies renovuota, joje retsykiais vyksta gedulingos pamaldos, kurias aptarnauja Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas.[1] Mūrinė romantinio klasicizmo stiliaus koplyčia pastatyta 1858 m. grafo Zubovo ir parapijiečių lėšomis. Savo formomis primena nedidelę vienabokštę bažnyčią, kurioje įrengti trys altoriai, sakykla, choro balkonas, presbiterija. Yra Zubovų giminės laidojimo rūsiai. 1997 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 1786).[2]

1910 m.
2018 m. Vaizdas nuo Plungės Lurdo pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia Plungės senosiose kapinėse sumūryta vietinių meistrų. Grafas Zubovas buvo išsiuntęs mūrininką, skardininką ir dailidę į Prūsiją pasimokyti šių amatų. Koplyčioje buvo laidojami ne tik Zubovų šeimos nariai, bet ir apylinkių bajorai.

Šioje koplyčioje buvo varpas, nulietas 1863 m. Pirmojo pasaulinio karo metais šis varpas buvo paslėptas, kad nebūtų išlydytas ginklams, vėliau perkeltas į Plungės bažnyčios varpinę, tačiau kur jis dabar nėra žinoma. Pasakojama, kad ant to varpo buvęs užrašas: „1863 Michail Uzniewicz“.

Paskutinės kulto apeigos vyko 1934 m., vėliau koplyčia nebeveikė (jau stovėjo Plungės bažnyčia) ir pamažu buvo apleista. Nuo jos pastatymo iki XX a. pabaigos koplyčioje nedaryta jokių remontų. Sovietmečiu ilgą laiką koplyčia buvo neprižiūrima ir nesaugoma. Kapinių vandalai išplėšė koplyčios rūsį, išniekino ten palaidotų žmonių palaikus, išvartė akmenines paminklines lentas.

2008 m. Plungės savivaldybė skyrė lėšų kapinių koplyčiai remontuoti. Buvo restauruojamas stogas, bokštai, lietaus vandens nutekėjimo sistema.[3] Bet prasidėjus ekonominei krizei, restauravimo darbai sustojo, koplyčia buvo užkonservuota.[4]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senųjų kapinių įkalnėje iškilęs Visų Šventųjų koplyčios siluetas yra tapęs Plungės šiaurės vakarinės dalies urbanistinio peizažo dominante. Chronologiniu atžvilgiu koplyčios architektūra gali būti siejama tiek su romantizmu, tiek su istorizmu. Funkciniu-tipologiniu ir meniniu požiūriu jos išraiška artimiausia romantiniam klasicizmui, kuris Lietuvos sakralinėje architektūroje sudarė savitą atšaką. Visų Šventųjų koplyčia – tai monumentalus plytų mūro tinkuotas pastatas su laidojimo rūsiais. Tokios koplyčios, skirtos palaikams šarvoti ir laidoti, išpopuliarėjo Lietuvos romantizmo architektūroje.

Šoninis fasadas. Cokolio nišos skirtos palaidotųjų atminimo lentoms (dauguma tuščios)

Koplyčia pailgo stačiakampio plano su žemesne pusapskrite apside, vientiso tūrio su bokštu pietų dalyje, t. y. į kapinių vartų pusę. Koplyčios dydis 20,6x12,4 m, aukštis 12 m (su bokštu iki viršaus – 23,8 m). Koplyčios stogas dvišlaitis, pagrindinis pastato tūris su čerpių danga, apsidė ir bokštelis – su skarda. Sienos plytų mūro, tinkuotos. Cokoliui panaudoti lauko rieduliai. Cokolis dėl nelygaus reljefo nevienodai iškilęs. Rūsiai su cilindriniais skliautais, grindys betoninės. Durys į rūsį įrengtos galinėje pastato dalyje. Kriptos netinkuotos, išdėstytos abipus koridoriaus. Keliose koplyčios vietose išlikusios įmūrytos paminklinės plokštės, kuriose įrašytos Vaitkevičių, Leščevskių, Moikovskių šeimų narių bei Leono Studzinskio ir Juzefos Moikovskytės-Studzinskos pavardės.

Koplyčios vidaus erdvė halinė, vienanavė su chorų emporomis, kurias laiko du masyvūs stulpai su arkomis, prienavį suskirstydami į tris dalis, perdengtas kryžminiais skliautais. Apsidę nuo navos skiria plati arka. Navą dengia atvira medinės perdangos konstrukcija iš sijų ir gegnių.

Statinys išsiskiria retu, koplyčių kompozicijai nebūdingu elementu – bokštu. Šios koplyčios tūrio ir vidaus erdvės vaizdas daugiau būdingi bažnyčių sandarai. Virš koplyčios iškylantis varpinės bokštas dviejų tarpsnių. Apatinis tarpsnis yra kvadratinio plano su akustinėmis angomis, viršutinis – aštuonkampio plano, užsibaigiantis piramidiniu stogeliu ir kryžiumi. Šiaurinėje stogo dalyje, prie apsidės, iškyla mažesnis, kvadratinio plano „signaturkos“ bokštelis su kryžiumi.

Pagrindiniame (iš pietų pusės) fasade dominuoja arkinis portalas su dvivėrėmis durimis, pusapskričiais langais iš abiejų pusių. Virš portalo yra balkonas su ažūrine metaline tvorele. Abipus balkono yra pusapskritės nišos (galbūt numatytos pastatyti skulptūroms). Trapeciniame frontone įrengtas pusapskritis langas. Šoninius fasadus horizontaliai į dvi dalis skaido palangių trauka. Viršutinę, aukštesnę dalį skaido piliastrai ir pusapskričiai langai. Apatinėje dalyje išsiskiria platesnės mentės, arba piliastrų pjedestalai. Langai apjuosti lygiais apvadais. Piliastrai remia antablementą, kurio architvaras trijų traukų, karnizas nesudėtingas, o frizą puošia nedidelių dekoratyvinių arkų eilė.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka