Magdė Bankaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Magdė Bankaitė, taip pat Magdalena Bankaitė (Bonkutė) (1862 m. lapkričio 16 d. Ylakiai1933 m. liepos 29 d. Plungė) – daraktorė, knygnešė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo neturtingų tėvų šeimoje. Lietuviškai skaityti pramoko vaikystėje, o rašyti – jau visai suaugusi, tapusi knygneše.

Lietuvišką spaudą pradėjo platinti 1886 m., paskatinta į Mosėdį atvykusio vikaro Antano Vytarto, ir darbavosi apie 18 m., iki spaudos atgavimo. Buvo labai tvirta ir energinga. Pradžioje lietuviškos spaudos gaudavo iš kunigo Antano Vytarto. Vėliau pati parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos. Dažniausiai su kitais knygnešiais važiuodavo arkliais. Artimiausias jos bendradarbis, daug kartų kartu ėjęs per sieną, buvo knygnešys Antanas Laukys. Yra keliavusi ir su Jonu Gadeikiu iki jo arešto 1899 m. R. Pliuškaitė, gyvenusi Baltrimuose padėdavo slėpti parsineštas knygas. Dar bendradarbiavo su knygnešiais Juozu Budriku, Juozapu Vaitkumi, Kaziu Pociumi, su seserimis Rėpšaitėmis iš Žemaičių Kalvarijos ir kitais.

Koplytstulpis Plungės kapinėse

Per sieną (dažniausiai ties Kretinga) spaudą pernešdavo samdyti nešėjai. Parsigabenusi slėpdavo krūmuose, šiauduose, bulvių rūsiuose. Turėjo pasidariusi slėptuvę Mosėdžio kapinėse – čia po nedidele koplytėle įkasė statinę. Koplytėlė atstodavo dangtį. Platindavo buvusioje Telšių ir Šiaulių apskrityje. Prireikus su spauda nueidavo 30–40 km. Religine spauda aprūpindavo aplinkinių parapijų kunigus. Nunešdavo į Mosėdį kun. Juozui Tumui-Vaižgantui. Ne kartą buvo gaudoma ir net apšaudyta, sužeista į kojas, [kliuvo ties Notėnais (Kelmės r.). Kartu važiavęs J. Gadeikis spėjo pabėgti. Žiauriai mušta, spardyta, išmušti dantys, apdraskytos ausys. Atėmė vežimą, arklį ir spaudinius, bendras nuostolis – beveik 700 rb. Nors ir kankinama, savo bendradarbių neišdavė. Ištremta į Nižnij Novgorodą (Rusija).[1]

Po trejų metų grįžo į Lietuvą. Vėl platino lietuvišką spaudą. Kartais nueidavo į Mažąją Lietuvą. Žiemomis Ylakių parapijos kaimuose slaptai mokė vaikus. Siuntinėjo korespondencijas lietuviškiems laikraščiams, rinko senienas, archeologinius radinius: turėjo akmens kirvukų, bronzinių apyrankių ir kitokių daiktų. Rinkinį perdavė Užvenčio klebonui Juozapui Žiogui. Nuo 1929 m. gruodžio 1 d. gaudavo 30 Lt knygnešio ir daraktoriaus pensiją. Gyveno elgetyne kankinama reumato.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Bankaitės atminimą Plungės senosiose kapinėse saugo Jono Kuodžio sukurtas paminklas-koplytstulpis.[2][3] Jis stovi kapinių šiauriniame pakraštyje, šalia Visų Šventųjų koplyčios.

M. Bankaitės pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Istorijos muziejaus sodelyje Kaune.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas KaluškevičiusMagdė Bankaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 616 psl.
  2. Jubiliejinė spaudos atgavimo sukaktis
  3. „Koplytstulpis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.