Plačiafiuzeliažis lėktuvas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Lufthansa“ siaurafiuzeliažis „Boeing 737“ ir „Emirates“ plačiafiuzeliažis „Boeing 777“

Plačiafiuzeliažis lėktuvas (angl. wide-body aircraft arba twin-aisle aircraft) – keleivinis lėktuvas, kurio fiuzeliažas pakankamai platus, kad tilptų daugiau nei vienas praėjimas tarp keleivių sėdynių, kurių vienoje eilėje yra įrengiama daugiau nei šešios.[1] Paprastai tokio lėktuvo fiuzeliažo skersmuo yra tarp 5 ir 6 metrų.[2] Paprastai plačiafiuzeliažio lėktuvo salone ekonominės klasės konfigūracijoje yra įrengiama nuo septynių iki dešimties sėdynių vienoje eilėje,[3] todėl bendra tokio lėktuvo keleivių talpa siekia nuo 200 iki 850.[4]

Lufthansa Airbus A380

Palyginimui, siaurafiuzeliažio keleivinio lėktuvo korpuso skersmuo siekia nuo 3 iki 4 metrų, juose tarp keleivių sėdynių įrengiamas tik vienas praėjimas,[1][5] o vienoje eilėje yra įrengiama nuo dvejų iki šešių sėdimų vietų.[6] Keleivinių lėktuvų su septyniomis sėdimomis eilėje keleivių talpa paprastai siekia 160–260, su aštuoniomis – 250–380, devynių ir dešimties – 350–480.[7]

Plačiafiuzeliažiai orlaiviai kuriami siekiant derinti efektyvumą ir patogumą keleiviams bei padidinti kroviniams skirtą tūrį.[8][9]

Terminu „Jumbo Jet“ paprastai apibūdinami didžiausi plačiafiuzeliažiai lėktuvų variantai. Šis terminas kilo nuo XIX a. viduryje JAV cirkuose vaidinusio dramblio vardo Jumbo.[10][11] Jis buvo pradėtas naudoti apibūdinti pirmuoju plačiafiuzeliažiu lėktuvu Vakaruose laikomam „Boeing 747“. Už jį didesniam Airbus A380 pritaikytas terminas „Superjumbo Jet“. „Jumbo Jet“ taip pat naudojami apibūdinti ir kiek mažesnius Boeing 777X ir Boeing 777 („mini Jumbo Jet“). [12][13]

Nuo 1969 m. iki 2017 m. pabaigos buvo pagaminta beveik 8,8 tūkst plačiafiuzeliažių lėktuvų. Vien 2015 m. jų buvo pagaminta 412.[14]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys aviakompanijos KLM plačiafiuzeliažiai lėktuvai: dvimotoris Airbus A330, trimotoris McDonnell Douglas MD-11 ir keturmotoris Boeing 747-400

XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje reaktyviniai „Boeing 707“ ir „Douglas DC-8“ jpradėjo nebeatitikti augančių keleivių srautų. Aviakompanijų pageidavimas sukurti dar didesnius orlaivius inžinieriai susidūrė su daugybe iššūkių, sąlygojamų užsakovų reikalavimo sutalpinti daugiau keleivių viename orlaivyje, didesnio skrydžio nuotolio ir mažesnių sąnaudų.

Net ir didžiausiuose pirmuose reaktyviniuose orlaiviuose, tokiuose kaip „Boeing 707“ ir „Douglas DC-8“ keleivių salonas buvo komponuojamas pagal formulę „3+3“ – t. y. po tris keleivių sėdynės kiekvienoje praėjimo pusėje. Norint sukurti talpesnius orlaivius būtų reikėję juos kurti arba ilgesnius arba aukštesnis (pvz. dviaukščius) arba platesnius.

„Airbus A380“ (pilnas dviaukštis) ir „Boeing 747-400“ (dalinis dviaukštis) skerspjūviai

Dviejų denių lėktuvų kūrimą komplikavo evakuacijos reikalavimai. Septintajame dešimtmetyje vyravo nuomonė, kad netrukus išpopuliarės viršgarsiniai lėktuvai, o lėtesni lėktuvai ilgianiui bus perdaryti į krovininius. Dėl šių priežasčių talpesnių lėktuvų kūrėjai savo pastangas sukoncentravo į platesnių, o ne aukštesnių lėktuvų kūrimą. Dėl platesnio fiuzeliažo ir nepatogumų, kylančių mėginant per greta sėdinčius keleivius pasiekti praėjimą bei evakuacijos reikalavimų buvo nuspręsta įvesti taisyklę, jog keleivis nuo praėjimo turi sėdėti ne daugiau kaip per dvi vietas, todėl plačiafiuzeliažiuose lėktuvose teko įrengti antrą praėjimą, o keleivių vietas skirstyti blokais pagal formules 2+3+2, 2+4+2, 3+3+3, 3+4+3, 3+5+3. Fiuzeliažo plotis buvo nustatytas pagal krovininių padėklų (LD palečių) dydį (dvi paletės po 8x8 pėdas).[15]

Kita lėktuvų talpos didiniimo kryptimi tapo prailgintų (angl. „stretched“) variantų kūrimas – pvz. „Douglas DC-8" modeliai „61“, „62“ ir „63“, „Boeing“ 707 modeliai „320B“ ir „320C“, „Boeing 727“ modelių šeima „200“; Douglas DC-9 „(modeliai „30,“ -“40 „ir -“50".

Antonov An-22

Plačaiafiuzeliažių lėktuvų eros pradžia laikomi 1970 m., kai buvo pradėtas eksploatuoti pirmasis tokio tipo lėktuvas, keturmotoris, iš dalies dviaukštis Boeing 747.[16] Netrukus rinkai buvo pasiūlyti trimotoriai „McDonnell Douglas DC-10“ ir „Lockheed L-1011 TriStar“. 1974 m. rinkoje pasirodė dvimotoris plačiafiuzeliažis „Airbus A300“. Aviaicjos istorijoje šis laikotarpis vadinamas „plataus fiuzeliažo karų“ pavadinimu.[17]

Rusiškuose šaltiniuose neretai teigiama, kad pirmuoju plačiafiuzeliažiu lėktuvu laikytinas 1966 m. sukurtas turbosraigtinis An-22 „Antei“.[18][19] Nors buvo teigiama, kad lėktuvas galėjo vežti 80 tonų krovinio arba iki 780 keleivių,[19] tačiau jis taip ir liko grynai kariniu transportiniu orlaiviu su nedideliu 28-29 keleiviams pritaikytu salonu, jo civilinė keleivinė modifikacija nebuvo sukurta .

„Lockheed“ pamėgino parduoti savo sukurtą „L-1011 TriStar“ į Sovietų Sąjungą ir netgi 1974 m. jį demonstravo valstybinei aviakompanija „Aeroflot“.[20][21] Visgi, sandoris neįvyko, o jau 1976 m. SSRS pristatė savos gamybos keturmotorį „Ilyushin Il-86“.[22]

McDonnell Douglas MD-11
Iljušin Il-86, 1981 m.

Aštuntame ir devintame dešimtmečiuose rinkoje pasirodė keletas mažesnių konstrukcijų – amerikietiški Boeing 767 ir 777 bei McDonnell Douglas MD-11, europietiški Airbus A330 ir Airbus A340. „Jumbo“ kategorijoje „Boeing 747“ buvo pralenktas tik 2007 m. spalio mėn., pradėjus „Superjumbo“ pravardę gavusio „ Airbus A380“ komercinę eksploataciją.[23]

Comac C929 modelis

XXI a. pradžioje augančios kuro kainos paskatino aviakompanijas ieškoti kurą efektyviau naudojančių orlaivių. Auganti aviacijos rinka ir poreikis vykdyti daugiau tiesioginių reisų tarp mažesnių, mažesneiais keleivių srautais pasižyminičų aerodromų taip pat skatino pereiti nuo didžiųjų bazinių ir juos aptarnaujančių mažesnių oro uostų modelio (angl. hub and spoke system) bei ieškoti mažesnių, tačiau didelius atstumus galinčių nuskristi lėktuvų. Atsaku į šį iššūkį tapo dvimotoriai rinkoje jau buvę Airbus 330 bei Boeing 767 taip pat naujai sukurti Boeing 787 Dreamliner ir Airbus A350 XWB. Į šią nišą pretenduoja ir trečiojo dešimtmečio viduryje pasirodysiantys Comac C929 ir C939.

Sušvelnėję ETOPS reikalavimai ir išaugęs variklių patikimumas, taip pat faktas, jog tik nedaugelyje maršrutų galima surinkti pakankamai keleivių pelningai 500 vietų turinčių Boeing 747-8 ir Airbus A380 eksploatacijai prisidėjo prie keturmotorių plačiafiuzeliažių lėktuvų gamybos pabaigos.[24]

Paklausa ir kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. paskelbtu "Boeing" vertinimu per ateinančius du dešimtmečius (2014-2033) m. pasaulio aviacijos rinkai reikės kiek daugiau nei 8,5 tūkst. skirtingų dydžių plačiafiuzleiažių lėktuvų, kurių kataloginės kainos sieks nuo 250 iki 390 mln. JAV dolerių už vienetą. Išsamesnė aviacijos rinkos paklausos prognozė:

Dydis Naujų lėktuvų paklausa, vnt. Vieno kaina, mln. JAV dolerių
Didieji plačiafiuzeliažiai 620 390
Vidutinio dydžio plačiafiuzeliažiai 3460 340
Mažieji plačiafiuzeliažiai 4520 250
Siaurafiuzeliažiai 25680 100
Regioniniai reaktyviniai 2490 40[25]

Konstrukcinės ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Airbus A300“ skerspjūvis, matomos krovinių, keleivių ir viršutinės zonos

Fiuzeliažas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galingiausias turboventiliatorinis variklis „General Electric GE90“

Nors plačiafiuzeliažiai lėktuvai pasižymi didesniu sperspjūvio plotu (taigi ir didesniu oro pasipriešinimu) nei panašios talpos siaurafiuzeliažiai orlaiviai, jie turi ir pranašumų, pavyzdžiui:

  • Didesnė erdvė keleiviams salone, suteikianti erdvės pojūtį;
  • Mažesnis paviršiaus ploto ir tūrio santykis, taigi mažesnis pasipriešinimas vienam keleiviui arba krovinio tūriui. Vienintelė išimtis būtų labai ilgi siauro fiuzeliažo orlaiviai, tokie kaip Boeing 757 ir Airbus A321;
  • Du praėjimai, pagreitinantys keleivių įlapinimą ir išlaipinimą, taip pat evakuaciją (plačiafiuzeliažiuose lėktuvuose paprastai vienam praėjimnui teka 3,5–5 sėdimos vietos, daugumoje siaurafiuzeliažių – 5–6);[26]
  • Mažesnis bendras orlaivio ilgis, sąlygojantis geresnį manevringumą ant žemės bei mažesnė uodegos smūgio rizika kilimo ar tūpimo metu;
  • Didesnė erdvė krovinių pervežimui (po grindimis);
  • Geresnis didesnių orlaivių konstrukcinis efektyvumas .

Be šių lėktuvų dar keletas plačiafiuzeliažių lėktuvų projektų buvo pradėti, tačiau nebaigti kurti Didžiojoje Britanijoje („BAC Three-Eleven“), Rusijoje (Iljušin Il-96-400, Tupolev Tu-304 Frigate Ecojet), SSRS ir Ukrainoje (Antonov An-218).

Baras „Virgin Atlantic“ „Boeing 747-400“ verslo klasėje

Varikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išaugus reaktyvinių variklių galiai ir patikimumui, taip pat sumažėjus ETOPS reikalavimams, nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradėjo populiarėti dvimotoriai keleviniai lėktuvai. Dvimotorės konstrukcijos (angl. „twinjet“) yra ekonomiškesnės nei analogiškos keliamosios galios trimotoriai (ang. „trijet“)ar keturmotoriai (angl. „quadjet“) variantai. Augant variklių galiai XXI a. trečiame dešimtmetyje kuriami dvimotoriai plačiafiuzeliažiai lėktuvai, pvz. būsimasis Boeing 777X-9 keliamąja galia artėja prie keturmotorio Boeing 747 rodiklių.[12][13]

„Japan Airlines“ vidiniais reisais skraidančio „Boeing 767-300“ ekonominės klasės salonas

Interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per pusę amžiaus trukusią eksploataciją plačiafiuzeliažių orlaivių interjeras evoliucionavo ir ne kartą keitėsi. Pirmuosiuose plačiafiuzeliažiuose orlaiviuose keleiviams buvo siūlomos bendros erdvės su barais, foteliais, rūkymo kambariais. Ilgianiui šių prabangos elementų buvo atsisakyta, nors kai kurie jų liko verslo ir pirmos klasės salonuose. Pirmos klasės keleiviams, skrendantiems „Airbus A340-600“,[27] „Boeing 777-300ER“[28] ir „Airbus“ A380[29] tokios aviakompanijos kaip Emirates kartais siūlo net ir dušus pirmos klasės keleiviams.[30][31]

Šiandien plačiafiuzeliažių orlaivių salonuose aviakompanijos siūlo nuo vienos iki keturių kelionių klasių (pirma, verslo, ekonominė premium ir ekonominė), kurioms įrengiami atskiri salonai.

Priklausomai nuo kelionės klasės skiriasi keleivio sėdynių plotis, atstumas tarp jų eilių ir sėdynių skaičius eilėje.[32] Dar vienas rodiklis, apibrėžiantis atstumus tarp sėdynių, yra lėktuvo paskirtis – orlaiviuose, naudojamuose trumpiems skrydžiams, pvz. plačiafiuzeliažiuose lėktuvuose, skraidančiuose vidiniais Japonijos reisais (pvz. Boeing 767 ar net Boeing 747) arba tolimais reisais skraidančių mažų sąnaudų oro linijų bendrovių lėktuvuose (pvz. "Norwegian" Boeing 787), bus įrengiama daugiau sėdimų vietų su mažesne kiekvienam keleiviui skiriama erdve nei tokio pat modelio tradicinių avialinijų orlaiviuose.

Kai kuriuose plačiafiuzeliažiuose orlaiviuose, tokiuose kaip „Boeing 777“, papildoma erdvė virš salono arba po salono grindimis naudojama įgulos poilsio zonoms ir virtuvės saugykloms.

Vilkties turbulencija ir atskyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NASA padaryta lėktuvo sparno kuriamų sūkurių nuotrauka

Pagal orlaivių sukuriamą turbulenciją ICAO juos skirsto į kategorijas. Vilkties turbulencijos dydžiai beveik visada (pvz. išimtis - siaurafiuzeliažis Boeing 757, pasižymintis itin stipria vilkties turbulencija ir dėl priskiariamas "sunkiųjų" klasei) yra tiesiogiai proporcingi orlaivio svoriui, todėl lėktuvai pagal svorį yra skiriami į keturias kategorijas:[33] lengvieji, vidutiniai, sunkieji ir super. [34]

Dėl savo svorio visi dabartiniai plačiafiuzleiažiai orlaiviai priskiriami „sunkiesiems“, tik A380 JAV oro erdvėje yra priskiriamas „super“ kategorijai.

Lėktuvo sukuriamos vilkties turbulencijos pagrindu yra nustatomi atskyrimo atstumai.[35] „Super“ ir sunkiesiems orlaiviams šie atstumai yra didesni kitų kategorijų orlaiviams. Kai kuriose šalyse, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, bendraujant su oro eismo valdymo tarnyba sunkieji ar „super“ kategorijos orlaiviai prie orlaivio šaukinio turi pridėti atitinkamai „heavy“ arba „super“.

Specialiosios paskirties orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tanker 910
Boeing VC-25

Plačiafiuzeliažiai orlaiviai taip pat naudojami moksliniuose tyrimuose ir kariuomenėje. Tokių lėktuvų pagrindu gaminamos skraidančios vadavietės, pvz. „Ilyushin Il-80“ arba „Boeing E-4“, taip pat tolimosios žvalgybos, išankstinio perspėjimo ir kontrolės lėktuvai, tokie kaip Boeing E-767. Plačiafiuzeliažių lėktuvų pagrindu mėginta kurti skraidančius ginklus, tokius kaip lazerinio ginklo nešėjas „Boeing YAL-1“. Plačiafiuzeliažiai lėktuvaui naudojami kaip skraidančios tyrimų stotys, pavyzdžiui, Vokietijos ir JAV stratosferos tyrimų observatorija (angl. Stratospheric Observatory for Infrared Astronomy (SOFIA)) Boeing 747 pagrindu. Keturmotoriai Airbus A340,[36] Airbus A380,[37] ir Boeing 747[38] naudojami naujų variklių bandymui skrydyje. Plačiafiuzeliažiai lėktuvai taip pat pertvarkomi į priešgaisrinius, pavyzdžiui, „DC-10“[39] bazėje sukurtas „Tanker 910“ ir „747-200“ bazėje sukurtas „Evergreen Supertanker“.[40]

Valstybių vadovų ir VIP transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanados vyriausybinis A330

Plačiafiuzeliažai lėktuvai naudojami kaip VIP transportas. Valstybės vadovų pervežimui JAV naudoja „Boeing 747–200“ modifikaciją „Boeing VC-25“, Kanada – „Airbus A310“, o Rusija – „Ilyushin Il-96“, Brunėjus – Boeing 747-8BJ, Kinija, Taivanas, Pietų Korėja, Egiptas, Bahreinas, Saudo Arabija – Boeing 747, Jungtiniai Arabų Emyratai – „Airbus 380“ . 2011 m. pavasarį Vokietija šiam tikslui vietoje „Airbus A310“ pradėjo naudoti „Airbus A340“, tokį pat orlaivį naudoja ir Prancūzija, Iranas, Kuveitas, Saudo Arabija, Turkija, Esvatinis, Azerbaidžanas. Boeing 777 naudoja Indijos, Indonezijos, Japonijos, Filipinų, Turkmenistano, Jordanijos, Jungtinių Arabų Emiratų vyriausybės. Boeing 787 – Bangladešo, Brunėjaus, Jungtinių Arabų Emiratų, Meksikos, PAR, Saudo Arabijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Vietnamo vyriausybės. Airbus 350 naudojami Filipinų, Vietnamo, Vokietijos vadovų pervežimui. Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Ispanijos valstybių vadovai naudojasi Airbus 330.

Space Shuttle, sumontuotas ant modifikuoto Boeing 747

Negabaritiniai kroviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiafiuzeliažiai lėktuvai modifikuojami juos pritaikant negabaritinių krovinių pervežimui. Airbus Beluga, Airbus BelugaXL ir Boeing Dreamlifter buvo kuriami bazinio modelio pagrindu su padidinto skerspjūvio fiuzeliažu ir buvo skirti pervežti kitų lėktuvų komponentus.

Du specialiai modifikuoti Boeing 747 buvo naudojami JAV erdvėlaiviams gabenti. Tokiu pat tikslu – pervežti erdvėlaivį „Buran“ SSRS buvo sukurtas didžiausiu krovininiu lėktuvu buvęs Antonov An-225.

Plačiafiuzeliažių lėktuvų duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Gamybos metai MTOW (tonomis) Ilgis Fiuzeliažo diameteras Salono kompnuotė Sėdynės plotis, coliais Pagaminta vnt.
vidinis išorinis
B767[41] 1981– 186,9 48,51-61,37 m 4,72 m 5,03 m 7: 2+3+2

8: 2+4+2

18„ (16.4“) 1263 (2022 m. spalis)
A300[42] 1974–2007 171,7 53,61-54,08 m 5,28 m 5,64 m 8: 2+4+2

9: 3+3+3

17.2„ (16.4“) 561
A310[43] 1983–1998 164 46,66 m 8: 2+4+2 17.2„ 255
A330[44] 1994– 242 58,82-63,67 m 8: 2+4+2

9: 3+3+3[45]

18“ (16.5") 1555 (2022 m. lapkritis)
A340[46] 1993–2011 380 59,40-75,36 m 8: 2+4+2

9: 3+3+3

17.8„ (16.4“) 380
787[47] 2007– 252,7 56,72-68,28 m 5,49 m 9: 3+3+3

8: 2+4+2 (JL[48])

17.2„ 1021 (2022 m. spalis)
CR929[49] 2025- (planuojama) 245[50] 63,755 m[50] 5,61 m 5,76 m 9: 3+3+3 17.9“ -
A350[51] 2010– 316 66,61-73,59 m 5,92 m 9: 3+3+3

10: 3+4+3 (BF ir TX[52])

18" (16.5”) 509 (2022 m. lapkritis)
DC-10[53] 1971–1989 259,5 51,97 m 5,69 m 5,96 m 9: 2+4+3

10: 3+4+3

18", 16.5" 446
MD-11[54] 1990–2001 286 58,65 m 9: 2+5+2

10: 3+4+3

18", 16.5" 200
L-1011[55] 1972–1985 231,3 54,17-50,05 m 5,77 m 6,02 m 9: 3+4+2 / 2+5+2

10: 3+4+3

17,7", 16.5“ 250
Il-86 1980–1994 206 60,21 m 5,70 m 6,08 m 9: 3+3+3[56] 18" 106
Il-96 1992- 270 55,3-63,94 m 30 (2016 m.)
777[57] 1993– 247,2-351,5 63,7-73,9 m 5,86 m 6,19 m 9: 3+3+3, 10: 3+4+3 18.5“, 17" 1696 (2022 m. spalis)
777X[58] 2019– 351,5 70,87-76,73 m 5,94 m 10: 3+4+3 17.2" 4 (2021 m. sausis)
747[59] 1968–2022 447,7 56,3-75,25 m 6,10 m

viršutinis: 3,46 m.

6,50 m 10: 3+4+3 (pagrindinis)

6: 3+3 (viršutinis)

17.2“/18.5" 1574
A380[60] 2005–2021 575 72,72 m 6,54 m

viršutinis: 5,80 m

7,14 m 10: 3+4+3 (pagrindnis)

8: 2+4+2 (viršutinis)

18“ (18") 246

Neįgyvendinti plačiafiuzeliažių lėktuvų projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modelis Projektavimo metai MTOW (tonomis) Keleivių talpa Ilgis, m Sparno mojis, m Fiuzeliažo diameteras, m Salono kompnuotė Projekto nutraukimo priežastis
Aerocon Dash 1.6 wingship 4500 iki 3000 173 105
Antonov An-218 1992-2008 170 300-400 59,79 50,0 5,62 2+3+2
Boeing 747X[61] 1993 650 80,2
Lockheed A380 XX a. 10 dešimtmetis 635 ~800 79 85 / 64
McDonnell Douglas MD-12 1988-1991 430,5 511 72,5 64,8 Negauta užsakymų
Sukhoi KR-860 ~1999 860-1000 80,00 88,0 / 64,0
Tupolev Tu-304 (Frigate Ecojet) 1991, 2004, 2007 650 iki 500 -
Tupolev Tu-404 po 1991 m. 605 iki 1214 59,7 110 2+4+4+2

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Ginger Gorham. A Guide to Becoming a Travel Professional. Cengage Learning. ISBN 9781401851774.
  2. ↑ Paul J. C. Friedlander (1972-03-19). „the traveler's world; Test of a New Wide-Bodied Airbus“. New York Times.
  3. ↑ Doganis, Rigas. Flying Off Course: The Economics of International Airlines. Routledge. ISBN 9780415213240.
  4. ↑ „Dimensions & key data | Airbus, a leading aircraft manufacturer“. Airbus.com. 2012-09-27. Nuoroda tikrinta 2012-10-01.
  5. ↑ „narrowbody aircraft“. Suarchyvuotas originalas 2017-06-18. Nuoroda tikrinta 2009-03-18.
  6. ↑ Royal Aero Club (Great Britain), Royal Aero Club of the United Kingdom. Flight International. IPC Transport Press Ltd.
  7. ↑ Ajoy Kumar Kundu (12 April 2010). Aircraft Design. Cambridge University Press. ISBN 978-1139487450.
  8. ↑ Eric Pace (1981-05-24). „How Airline Cabins are Being Reshaped“. New York Times.
  9. ↑ „Wide body cargo screening still a challenge“. Impact Publications. 2008-11-18. Nuoroda tikrinta 2009-02-17.
  10. ↑ Henry Nicholls, „Jumbo the Elephant goes large“, The Guardian (November 7, 2013).
  11. ↑ Eric Partridge, Tom Dalzell, Terry Victor, The New Partridge Dictionary of Slang and Unconventional English: J-Z (2006), p. 1128.
  12. ↑ 12,0 12,1 „Boeing lands US$100B worth of orders for its new 777 mini-jumbo jet, its biggest combined haul ever | Financial Post“. Financial Post. Business.financialpost.com. 2013-11-18. Nuoroda tikrinta 2014-04-27.
  13. ↑ 13,0 13,1 Tina Fletcher-Hill (2011-11-23). „BBC Two – How to Build..., Series 2, A Super Jumbo Wing“. Bbc.co.uk. Nuoroda tikrinta 2014-04-27.
  14. ↑ Javier Irastorza Mediavilla (Feb 1, 2018). „Commercial wide-body airplanes' deliveries per year, 1969-2017“.
  15. ↑ Irving, Clive. Wide Body: The Making of the Boeing 747. Coronet. ISBN 0-340-59983-9.
  16. ↑ Rumerman, Judy. „The Boeing 747“ Archyvuota kopija October 7, 2012, iš Wayback Machine projekto., U.S. Centennial of Flight Commission. Nuoroda tikrinta: 30 April 2006.
  17. ↑ „The Airbus A300“. CBC News. 2001-11-12. Nuoroda tikrinta 2009-08-24.
  18. ↑ Босерман, Макс, Ан-22 «Антей» – самый большой турбовинтовой самолет в мире. 55 лет со дня первого полета. naukatehnika.com, 28 февраля 2020, 06:10
  19. ↑ 19,0 19,1 Ан-22 Антей, «Уголок неба»
  20. ↑ „TriStar Flies to Moscow“. Flight International. March 21, 1974. p. 358. Suarchyvuotas originalas 18 June 2015.
  21. ↑ Smith, Hedrick (March 13, 1974). „Lockheed's Tristar Is Displayed in Soviet“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 20 February 2021. Nuoroda tikrinta 20 February 2021.
  22. ↑ „Russia's New Long-Hauler“. Flight International. August 20, 1977. p. 524. Suarchyvuotas originalas 7 February 2019.
  23. ↑ „Business | Airbus unveils 'superjumbo' jet“. BBC News. 2005-01-18. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  24. ↑ Pallini, Thomas (30 July 2020). „Double-decker planes are going extinct as Airbus and Boeing discontinue their largest models. Here's why airlines are abandoning 4-engine jets“. Business Insider. Nuoroda tikrinta 3 March 2021.
  25. ↑ Boeing. Current Market Outlook 2014-2033. (2014)
  26. ↑ Bor, Robert. Passenger Behaviour. Ashgate Publishing, Ltd. ISBN 9780754609360.
  27. ↑ [1] Archyvuota kopija November 20, 2008, iš Wayback Machine projekto.
  28. ↑ „International Business Class“. Vaustralia.com.au. 2010-08-18. Suarchyvuotas originalas 2011-11-09. Nuoroda tikrinta 2011-05-21.
  29. ↑ „A380 First Class Social Area & onboard Lounge | Emirates A380 First Class | The Emirates A380 | Our Fleet | Flying with“. Emirates. 2009-06-02. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  30. ↑ „Emirates A380 First Class cabin features“. Emirates. Nuoroda tikrinta 27 February 2022.
  31. ↑ Kingsley-Jones, Max (1 September 2008). „Double luxury — how the airlines are configuring their A380s“. FlightGlobal.
  32. ↑ „Airline Seat Pitch“. UK-Air.net. Suarchyvuotas originalas 2009-02-18. Nuoroda tikrinta 2009-02-17.
  33. ↑ „EUROCONTROL — Revising wake turbulence categories to gain capacity (RECAT)“. Eurocontrol.int. 2008-11-21. Suarchyvuotas originalas 2009-05-25. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  34. ↑ B. N. Sullivan (2008-08-04). „Professional Pilot News: Airbus A380 requires new 'super' wake separation category“. Propilotnews.com. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  35. ↑ [2] Archyvuota kopija September 5, 2009, iš Wayback Machine projekto.
  36. ↑ „PICTURES: Airbus prepares A340-600 testbed for GTF ground runs“. Flightglobal.com. 2008-09-29. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  37. ↑ „R-R prepares to ground-test Trent XWB ahead of A380 trials next year“. Flightglobal.com. Nuoroda tikrinta 2011-05-21.
  38. ↑ „GE — Aviation: GE90-115B Prepares For Flight Aboard GE's 747 Flying Testbed“. Geae.com. 2002-02-26. Suarchyvuotas originalas 2011-06-14. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  39. ↑ „Firefighting DC-10 available to lease“. Flightglobal.com. Nuoroda tikrinta 2009-12-20.
  40. ↑ „Evergreen International Aviation – Supertanker Services Inc“. Evergreenaviation.com. Suarchyvuotas originalas 2012-06-21. Nuoroda tikrinta 2011-05-21.
  41. ↑ „767 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). May 2011.
  42. ↑ „A300-600 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). December 1, 2009.
  43. ↑ „A310 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). December 1, 2009.
  44. ↑ „A330 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). July 1, 2018.
  45. ↑ „AirAsia X A330-300“. Seatguru.com. Nuoroda tikrinta 2012-10-01.
  46. ↑ „A340-200/300 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). July 1, 2018.
  47. ↑ „787 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). Boeing. March 2018.
  48. ↑ „SeatGuru Seat Map Japan Airlines Boeing 787-8 (788) V1“. www.seatguru.com.
  49. ↑ Bradley Perrett (12 Oct 2015). „Treading Carefully“ (PDF). Aviation Week & Space Technology. Full-scale development of a Chinese and Russian 787-10 competitor looks imminent.
  50. ↑ 50,0 50,1 Bradley Perrett (Nov 9, 2018). „CR929 Schedule May Be Optimistic, UAC Says“. Aviation Week & Space Technology.
  51. ↑ „A350 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). June 1, 2018. Suarchyvuotas originalas (PDF) May 31, 2019. Nuoroda tikrinta July 24, 2018.
  52. ↑ Bruno Trévidic (28 Feb 2017). „Visite du 1er A350 d'Air Caraïbes : la classe éco“.
  53. ↑ „DC-10 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). MCDONNELL DOUGLAS CORPORATION. May 2011.
  54. ↑ „MD-11 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). McDonnell Douglas. May 2011.
  55. ↑ „L-1011-500 TriStar technical profile“ (PDF). Lockheed. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-12-08. Nuoroda tikrinta 2018-07-24.
  56. ↑ „Ilyushin IL-96-300 Cutaway“. Flightglobal.
  57. ↑ „777-200LR/300ER Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). Boeing. March 2015.
  58. ↑ „777-9 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). Boeing. March 2018.
  59. ↑ „747 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). Dec 2012.
  60. ↑ „A380 Airplane Characteristics for Airport Planning“ (PDF). Dec 1, 2016. Suarchyvuotas originalas (PDF) July 11, 2018. Nuoroda tikrinta July 24, 2018.
  61. ↑ The Boeing 747X – The A380 Alternative That Got Scrapped, Let's take a look at Boeing's superjumbo that never was., Simple Flying


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Plačiafiuzeliažis_lėktuvas&oldid=7192726"