Pa de Kalė (departamentas)
Pa de Kalė Pas-de-Calais | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
Valstybė | Prancūzija | ||||||
Administracinis centras | Arasas | ||||||
Kantonai | 39 | ||||||
Gyventojų | 1 468 018 | ||||||
Plotas | 6 671 km² | ||||||
Tankumas | 220 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Pa de KalėVikiteka |
Pa de Kalė (pranc. Le Pas-de-Calais) – Prancūzijos departamentas šalies šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo sąsiaurį. Administracinis centras – Arasas.
Departamente 7 apskritys, 77 kantonai, 45 municipaliniai susivienijimai ir 894 komunos. Plotas – 6671 km².
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais iš ispanų atkovotose Artua ir Amjeno grafystėse.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pa de Kalė departamentas ribojasi su Šiaurės, Somos, Manšo departamentais ir Šiaurės jūra.
Pagrindiniai miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Arasas (Arras) – 45 000 gyventojų (1999 m.)
- Lansas (Lens) – 36 206 gyventojai
- Livinas (Liévin) – 33 427 gyventojai
- Kalė (Calais) – 77 333 gyventojai
- Pajūrio Bulonė (Boulogne-sur-Mer) – 44 859 gyventojai
- Sent Omeras (Saint-Omer) – 15 747 gyventojai
- Enin Bomonas (Hénin-Beaumont) – 25 178 gyventojai
- Briuė la Biseras (Bruay-la-Buissière) – 23 998 gyventojai
- Avijonas (Avion) – 18 298 gyventojai
- Karvenas (Carvin) – 17 772 gyventojai
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas okeaninis, didelė Šiaurės jūros įtaka.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė ekonomikos šaka ilgą laiką buvo akmens anglis, jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti 1841 m. 1875 m. atvertas ir pietinis baseinas. 1880 m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, 1913 m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, 1925 m. – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo lenkai, kurie pamažu integravosi į regioną. 1930 m. pasiektas absoliutus rekordas – 35 mln.t.
Po Antrojo pasaulinio karo šachtos nacionalizuotos ir gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960 m. anglių panaudojimas energetikoje ir geležinkeliuose sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turizmas daugiausiai susietas su jūra ir sportu. Opalinis krantas (Côte d’Opale) turi daugybę puikiai įrengtų pliažų, jachtų prieplaukų ir klubų. Kanšo upė skirta plaukioti baidarėmis, aplankant pakrantėse stovinčias pilis, uždarytas šachtas ir senus miestelius.
Politika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentą Prancūzijos senate atstovauja 7 senatoriai, Atstovų rūmuose – 14 deputatų. Generalinę tarybą sudaro 77 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
Arasas | 300 785 | 2519 | 20 | 397 |
Betunas | 279 783 | 674 | 14 | 99 |
Pajūrio Bulonė | 163 159 | 640 | 8 | 75 |
Kalė | 118 311 | 310 | 5 | 28 |
Lensas | 326 719 | 278 | 15 | 39 |
Pajūrio Monrealis | 99 288 | 7 | 140 | |
Sent Omeras | 153 523 | 1090 | 8 | 116 |
Prefektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2002 m. – Bernard Fragneau
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba
- Turizmo portalas
- Artua universitetas
- Litoralio universitetas