Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Orlan-10
Orlan-10 ant startinės katapultos
Tipas
Bepilotis žvalgybinis fiksuoto sparno lėktuvas
Gamintojas
"Specialny technologicheski centr" (rus. «OOO Специальный технологический центр»)
Kūrėjas
"Specialny technologicheski centr" (rus. «OOO Специальный технологический центр»)
Gamybos metai
2010-
Pirmas skrydis
2010 m.
Pagrindiniai naudotojai
Kazachstano karinės pajėgos Kirgistano valstybės saugumo komitetas Rusijos Federacijos kariuomenės sausumos pajėgos Vaizdas:PMC Wagner official logo.png Wagner
Konstrukciškai „Orlan-10“ yra aukštasparnis monoplanas. Orlaivio fiuzeliažas ir sparnai yra kompozitiniai, praleidžiantys radijo bangas, kas sumažina radaro pėdsaką iki 0,2-0,5 m2.[5][6] Sparnai nuo apledėjimo apsaugoti specialia plėvele, kuri, ant jos pradėjus formuotis ledui, sluoksniais atsiskiria nuo sparno priekinio krašto. Dauguma „Orlan-10“ yra varomi Japonijos įmonės „Saito Seisakusho“ gamybos varikliu „FG-40“. Įmonė 2021 m. paneigė, kad Rusijos gynybos ministerija buvo jos kliente[7] ir pareiškė, kad daugiau nei 1000 variklių greičiausiai neteisėtai perpardavė kuris nors dileris.[8]
Orland-10 valdymo pultas ir įgula lauko sąlygomis
Standartinę įranga sudaro geodezinės klasės GPS imtuvas (tikslumas iki 1 cm.), apsaugoto koduoto ryšio siųstuvai, 64 Gb dydžio SSD tipo duomenų kaupiklis, galimybė iš vieno pulto valdyti iki 4 šių orlaivių. Dauguma komponentų – civiliniai. 2022 m. viduryje Švedijos policija paskelbė nustačiusi šyšį tarp padažnėjusių vaizdo kamerų vagysčių iš kelių radarų ir tokių pat kamerų naudojimo „Orlan-10“.[9]
„Orlan-10“ gali veikti pilnai autonominiu, „radijo tylos“ režimu, skrisdamas iš anksto suplanuotu, iki 100 kontrolinių taškų apimančiu maršrutu, yra numatyta galimybė perprogramuoti šį maršrutą jau skrydžio metu, skrydžio metu per OziExplorer programinę įrangą teikti duomenis į OpenStreetMap ir GoogleMaps, orlaivis turi galimybę veikti GPS signalo slopinimo aplinkoje orientuodamasis pagal atmintyje turimas vietovės nuotraukas.
Orlan-10 valdymo pultas automobilyje
„Orlan-10“ gali nešti 5 kg svorio naudingą krovinį, kas leidžia į jį montuoti optinio ir šiluminio stebėjimo įrangą (paprastai – fiksuotoje padėtyje žemyn montuojami termovizoriaiFlir Photon 320 arba 640 (644 x 512 pikselių jautrumo), reaguojantys į 0,05 °C temperatūros skirtumą),[10] taip pat įrangą, leidžiančią identifikuoti įjungtus mobilaus ryšio telefonus, trumpųjų bangų siųstuvus, „X“ diapazone dirbančius radarus. Į orlaivį gali būti montuojama radijo ryšio, įskaitant mobilų ryšį ir GPS signalą, slopinimo įranga (standartiškai – kaip 6 km nuotoliu veikianti komplekso РБ-341В «Леер-3» dalis). Bet kuris orlaivis gali būti naudojamas kaip signalo retransliatorius. „Orlan-10“ gali būti integruojamas su naujesniais savaeigės haubicos „Msta-SM“ modeliais ir tiesioginiu režimu perduoti duomenis apie taikinius.[11][12]
„Orlan-10“ dažniausiai yra naudojami grupėmis po du ar tris; pirmasis naudojamas vizualinei žvalgybai iš 1000–1500 m. aukščio, antrasis – skirtas elektroninės kovos operacijoms, trečiasis veikia kaip duomenų perdavimo siųstuvas.[13] Visą sistemą sudaro keli nepilotuojami orlaiviai, priežiūros bei valdymo sistemos, kuriuos kartu su aptarnaujančiu personalu perveža iki penkių sunkvežimių.[14]
Pirmiesiems modeliams buvo teikiama 100 skrydžių garantija.[15] Eksploatacijos 2022 m. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu išaiškėjo, kad aparatas yra lengvai remontuojamas ir gali tarnauti gerokai ilgiau nei garantija: daugelis ukrainiečių numuštų „Orlan-10“ turėjo daugkartinio remonto požymių,[16] o mazgų nusidėvėjimas leido teigti, kad aparatai buvo atlikę daugiau nei po 100 skrydžių. Todėl 2022 m. Rusijos gynybos ministerijos pateiktame pirkimo užsakyme jau buvo nurodomas reikalavimas 500 garantinių skrydžių.[17]
2021 metais į Rusijos sąjungininkes eksportuota daugiau nei 50 šių orlaivių.[18] Jie buvo naudojami Sirijoje, Libijoje ir Kalnų Karabache.[19][20] 2018–2019 m. žiniasklaidoje buvo skalbiama, kad 2020 m. Rusijos sausumos pajėgose turėjo būti pradėtas eksploatuoti atnaujintas „Orlan-10“ variantas su lazerinis žymekliu, leidžiančiu nutaikyti valdomos artilerijos ir orlaivių amunicijos taikinius.[21]
Iki 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą gamybos pajėgumai sudarė iki 300 šio tipo orlaivių į metus.[3][22] Iki 2018 m. buvo pagaminta daugiau nei 1000 vnt. 11 skirtingų variantų „Orlan-10“.[23] 2022 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užsakė didelę partiją Orlan-10 ir 30.[24]
Vienos sistemos (įskaitant 2 dronus, nešiojamąjį paleidimo kompleksą, valdymo stotį ir atsarginių dalių rinkinį ir remonto įrangą) kaina 2013 m. siekė 5 milijonus Rusijos rublių arba apie 160 000 JAV dolerių (2013 m.).[25] Pradėjus masinę gamybą ir užsakant komplektą iš 3-4 orlaivių ir valdymo sistemos jų kaina išaugo iki 50 mln. rublių. (1,6 mln. JAV dolerių). Pradėjusi galimos korupcijos tyrimą Rusijos FSB išaiškino korupcinę schemą, kurios dalyviai – kompnentų tiekėjai iš įmonių "STD-Radiks (rus. ООО «СТД-Радикс») ir „Elektropribor“ (rus. АО "Казанский завод «Электроприбор»),[26] apeidami tarptautines sankcijas ir tiekdami kiniškas detales galimai pasisavino iki 466 mln. rublių (apie 6 mln. eurų).[27]
CN5 – radioelektroninės kovos orlaivis, skirtas GPS signalo iškreipimui ir navigacijos sistemų klaidinimui.[28]
"Orlan-10" įranga: optinė kamera su stabilizatoriumi
Be šių modifkacijų, žinoma apie dar bent kelis eksperimentinius modelius:
2016 m. pranešta apie Sirijoje numuštą „Orlan-10“, kuriame buvo sumontuota 12 kamerų „Canon 5D Mark II“.[29] Ši konstrukcija leido daryti 264 megapikselių kokybės nuotraukas, greičiausiai 3D žemėlapių kūrimui ir karinių taikinių geolokacijai.[30]
Rusijos eksperimentinės fizikos instituto (rus. Всероссийский научно-исследовательский институт экспериментальной физики) mokslininkai „Orlan-10“ pagrindu 2017 m. sukūrė vietovių stebėjimui po branduolinio ginklo panaudojimo skirtą orlaivį, realiu laiku galintį kurti vietovės užterštumo radioaktyviomis medžiagomis 3D žemėlapius.[31]
Modelis-retransliatorius, skirtas aptarnauti radioelektroninės kovos priemonėmis mažai paveikių radijo stočių R-187-P1 (Р-187-П1) ir R-168MRA (Р-168МРА), įeinančių į vieningą taktinio lygio valdymo sistemą (rus. «ЕСУ ТЗ»), signalus.[32]
Orlan-10 buvo naudojamas nuo pat Rusijos ir Ukrainos karo pradžios. Nors Minsko susitarimai draudžia nepilotuojamų orlaivių naudojimą,[13] Ukrainos pareigūnai teigė, kad nuo 2014 m. numušė arba užfiksavo tokio tipo nepilotuojamų orlaivių naudojimą:
Iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Donbase numuštas Rusijos „Orlan-10“
2014 metų gegužę Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi Orlan-10.[2][33]
2014 metų liepą Ukrainos pajėgos numušė du tokio tipo UAV – Nr. 10212 prie Zelenopilijos[34] ir Nr. 10237 prie Amvrosiivkos.[35]
2016 m. balandį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė apie Orlan-10 (Nr. 10264) numušimą netoli Avdiivkos.[37]
2022 m. iš "Orlan-10" daryta mūšio lauko Ukrainoje nuotrauka.2016 m. lapkritį Ukrainos pareigūnai pareiškė perėmę Azovo jūroje netoli Mariupolio dreifuojantį Orlan-10 (Nr. 10332).[38]
2017 metų rugsėjį Ukrainos teritorijoje nukrito „Orlan-10“ (Nr. 11057).[39]
2017 m. gruodžio 28 d. Torecko numuštas „Orlan-10“.[13]
2018 m. spalio 13 d. netoli Lisičansko Ukrainos sraigtasparnis Mi-24 numušė Orlan-10.[41][42]
2018 m. lapkričio 19 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė UAV Orlan-10.[43]
2018 ir 2020 m. ESBO Ukrainoje užfiksavo "RB-341V Leer-3" elektronines kovos sistemas, galinčios valdyti iki trijų Orlan-10 bepiločių orlaivių.[44][45]
Pranešama, kad 2022 m. Rusijos invazijoje į Ukrainą buvo panaudota patobulinta smogiamoji „Orlan-10“ versija, galinti nešti keturis fugasinius sviedinius.[46] Elektroninei žvalgybai buvo naudojama versija, vadinama „Moskit“.[47]
Iki 2022 m. gruodžio mėn. Rusijos pajėgos beveik nustojo Ukrainoje naudoti „Orlan-10“. Pirmaisiais karo mėnesiais rusai šiuos orlaivius naudojo poromis (vienas – žvalgybai kitas – artilerijos koregavimui), vasarą juos jau naudojo po vieną, o metų pabaigoje jų naudojimas beveik nebuvo fiksuojamas, greičiausiai pasibaigus atsargoms. Ukrainos sausumos pajėgųpulkininko Jurijaus Solovėjaus teigimu nuo invazijos pradžios jo padalinys sunaikino daugiau nei 580 vnt. „Orlan-10“. Bepiločių orlaivių trūkumas neigiamai atsiliepė Rusijos pajėgų gebėjimui vykdyti kontrbaterinę artilerijos kovą. Žvalgybos ir koregavimo funkcijoms Rusijos pajėgos mėgino naudoti ir kitus dronus, tačiau jų tiekimo galimybes apribojo prekybos sankcijos.[48]
Rusijos kariuomenė „Orlan-10“ naudojo Sirijos pilietiniame kare žvalgybai, kartografavimui, konvojų apsaugai bei paieškos ir gelbėjimo operacijoms.[49]
2015 m. lapkritį Orlan-10 surado išgyvenusį numušto Rusijos bombonešio Su-24M2 pilotą ir padėjo jį išgelbėti.[50]
2020 m. kovo 10 d. Rakos muchafazos (srities) Sulako mieste Sirijos sukilėliai numušė „Orlan-10“.[51]
2021 m. birželio 9 d. naudojant „Orlan-10“ buvo nužudytas sunitų islamo organizacijos „Levanto išlaisvinimo komitetas“ (arab. Hay’at Tahrir al-Sham (HTS) vadovas Abu Khalidas al-Shami.[52]
↑„(Official Facebook post)“ (ukrainiečių). Press-centre of the Anti-Terrorist Operation (ATO) of Ukraine. 2014-08-01. Nuoroda tikrinta 17 September 2017.
Kazachstano karinės pajėgos 
Kirgistano valstybės saugumo komitetas 
Rusijos Federacijos kariuomenės sausumos pajėgos .jpg)
