Obelytės piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Obelytės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Obelytės piliakalnis
Obelytės piliakalnis
Koordinatės
54°21′8.3″ š. pl. 23°47′3.6″ r. ilg. / 54.352306°š. pl. 23.784333°r. ilg. / 54.352306; 23.784333Koordinatės: 54°21′8.3″ š. pl. 23°47′3.6″ r. ilg. / 54.352306°š. pl. 23.784333°r. ilg. / 54.352306; 23.784333
Vieta Alytaus rajonas
Seniūnija Miroslavo seniūnija
Aukštis 9–10 m
Plotas 2x5
Priešpilis papilys 70x65
Naudotas V a.-XI a.
Tirtas 1968-1969 m.
Registro Nr. AR65 /22613, 1856, 22614/A82KP

Obelytės piliakalnis (arba Remeikių piliakalnis, Nugara, Zomkus) su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22614) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaukų I kaimo, Miroslavo seniūnija. Komplekso, kurį dar sudaro Kaukų piliakalnis su gyvenviete, dalis. Pasiekiamas važiuojant keliu KumečiaiParėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Peršėkės dešiniajame krante, aukštumos kampe. Aikštelė buvusi pailga šiaurės – pietų kryptimi, tačiau jau beveik visiškai nuplauta Peršėkės, išliko tik 2x5 m dydžio gabalėlis. Šiauriniame jos krašte supiltas 25 m ilgio, 2 m aukščio, 22 m pločio pylimas, ištisai iškasinėtas ir nuskleistas. Šlaitai statūs, 9–10 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Į šiaurė ir šiaurės rytus nuo Obelytės piliakalnio esančioje aukštumoje yra papilys. Aikštelė keturkampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 70 m ilgio ir iki 65 m pločio, iš vakarų, šiaurės ir rytų apjuosta daugiau kaip 80 m ilgio, 1 m aukščio, 22 m pločio ariant išskleistu pylimu. Papilio šiaurės vakarų dalis užimta sodybos pastatų, užsodinta sodu, kita dirvonuoja.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnius supa 7,5 ha ploto papėdės gyvenvietės. Kultūrinis sluoksnis yra į pietus – pietryčius nuo Kaukų piliakalnio, 5,5 ha plote, į rytus nuo to paties piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote ir į pietvakarius bei rytus nuo Obelytės piliakalnio, taip pat 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Piliakalnio ir papilio įtvirtinimų archeologinius tyrimus 1967-1969 m. atliko Vilniaus universiteto archeologai, vadovas Pranas Kulikauskas. Piliakalnio pylime iširtas 22 m² plotas, nustatyta, kad jis sudarytas iš apdegusio molio gabalų su 2–3 degėsių sluoksniais, papilio pylimo rytiniame gale ištirtas 32 m² plotas, rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 36600 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkstantmečio pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Bambininkų piliakalnis 13 km Riečių piliakalnis 15 km Aniškio piliakalnis 9,5 km
Kieliško piliakalnis 15 km
Blank-50px.png
Atesninkų piliakalnis 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Radžiūnų piliakalnis 14 km
Kaukų piliakalnis 0,05 km
Prelomčiškės piliakalnis 9 km
Verstaminų IV piliakalnis 14 km
Papėčių piliakalnis 4,5 km Žilvės piliakalnis 12 km
Dirmiškių piliakalnis 13 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 82 (Nr. 302), p. 117–118 (Nr. 487)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 100
  • Pranas Kulikauskas. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, 1970. p. 12–22.
  • Pranas Kulikauskas. Obelytės, Alytaus raj, piliakalnio ir jo tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. 1976. T. XVI(2), p. 104–114.
  • Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. Vilnius. 1982, p. 29, 38, 47, 49–62, 64–76, 85–88, pav. 93–152.
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 13–15.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 28–29.
  • Regina Volkaitė-Kulikauskienė. 1978. Lietuvos archeologų darbai IX–XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968–1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 25–26.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 27, 33–35.
  • Gintautas Zabiela. 1997a. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. Vilnius. T. 2, p. 133–140.
  • Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 21, 22–25, 27, 40–42, 43–50, 52–55, 59–74, 99–111.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]