Kieliško piliakalnis
| Kieliško piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Prienų rajonas | ||
| Seniūnija | Balbieriškio seniūnija | ||
| Aukštis | 9-10 m | ||
| Plotas | 12x8 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1954 | ||
| AR838/22573, 22574, 5524/A151KP | |||
Kieliško piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22574) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Balbieriškio, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Balbieriškis – Ūdrija Rudžiakampiuose pervažiavus Peršėkę, pasukus į kairę rytų kryptimi, pavažiavus lauko keliuku laikantis kairės į šiaurę – iš viso 900 m, yra keliuko kairėje vakaruose, pravažiavus kairėje piliakalnio pietinėje papėdėje esančią sodybą.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas kalvoje, Peršėkės dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 12x8 m dydžio. Jos pietryčių, šiaurės rytų ir šiauriniame kraštuose supiltas 1,7 m aukščio, 13 m pločio pylimas žemėjančiais galais. Šlaitai vidutinio statumo–statūs (nuo upelio), 9-10 m aukščio.
Pietrytinė ir šiaurės vakarų pašlaitės apardytos bulviarūsių, aikštelės vakarinis galas nuplautas. Piliakalnis apaugęs jaunais lapuočiais medžiais.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 7200 m².
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1]
Rytinėje papėdėje, 0,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Šakališkių piliakalnis 14 km | Mačiūnų piliakalnis 19 km Prienlaukio piliakalnis 19 km |
Norkūnų I piliakalnis 3 km Punios piliakalnis 14 km |
| |||||||
| Riečių piliakalnis 13 km |
|
Margaravos piliakalnis 7 km Rumbonių piliakalnis 10 km | |||||||||
| Bambininkų piliakalnis 19 km | Aniškio piliakalnis 8 km | Alytaus piliakalnis 16 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 84 (Nr. 316)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.161
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.67
- Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 13;.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 114-115.
