Radžiūnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Radžiūnų piliakalnis
Alytus, Lithuania - panoramio (18).jpg

Radžiūnų piliakalnis
Koordinatės
54°22′27.4″ š. pl. 24°00′18.9″ r. ilg. / 54.374278°š. pl. 24.005250°r. ilg. / 54.374278; 24.005250Koordinatės: 54°22′27.4″ š. pl. 24°00′18.9″ r. ilg. / 54.374278°š. pl. 24.005250°r. ilg. / 54.374278; 24.005250
Savivaldybė Alytaus rajonas
Seniūnija Alytus
Aukštis 30–35 m
Plotas 40x40
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1965
Registro Nr. AR59 / 22601, 1850, 22602 / A67KP

Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR59; unikalus objekto MC kodas 1850; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A67KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22602) Alytaus miesto teritorijoje. Pasiekiamas iš link Simno vedančios Santaikos gatvės ties garažais dešinėje pasukus bevarde gatvele į kairę pietų kryptimi, pavažiavus 900 m iki pažintinio dendrologinio tako, šiuo taku mišku paėjus 500 m – yra tako pabaigoje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, prie Kirmijos upelio žiočių esančioje kalvoje. Aikštelė trikampė, smaigaliu į pietus, 40x40 m dydžio, aukštesne šiaurine dalimi, su kultūriniu sluoksniu. Šiauriniame jos krašte supiltas 40 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 7 m išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 2,2 m gylio griovį. Pylimas juosia ir aikštelės pietvakarinį šoną, kur jis yra iki 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku. Jis pradėtas tvarkyti: iškirsta dalis smulkių želdinių, įrengti laiptai.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės vakarų papėdėje 1 ha plote yra II a. – V a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2002 m. Iki 53 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, geležinis įtveriamasis tribriaunis strėlės antgalis.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 161 000 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Aniškio piliakalnis 8 km Margaravos piliakalnis 13 km Bazorų piliakalnis 12 km
Alytaus piliakalnis 5 km
Blank-50px.png
Kaukų piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Poteronių piliakalnis 8 km
Žilvės piliakalnis 8 km Nemunaičio piliakalnis 9,5 km Laukininkų piliakalnis 17 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 143 (Nr. 620)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.100
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 23.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 34–35.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]