Klaudija Oktavija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klaudijos Oktavijos skulptūrinė galva, Nacionalinis Romos muziejus

Klaudija Oktavija (lot. Claudia Octavia, apie 3962 m.) – Romos imperatorė, Nerono pirmoji žmona.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaudija Oktavija buvo imperatoriaus Klaudijaus ir Valerijos Mesalinos duktė, gimusi iki 40 m. e. m. Ji buvo sužadėta 49 m. su Julijos Agripinos sūnumi Domicijumi Ahenobarbu (vėliau − Romos imperatorius Neronas), su kuriuo susituokė 53 m. Neronas tapo Romos imperatoriumi 54 m. ir Klaudija Oktavija įgijo imperatoriškąjį Augustos titulą. Ji gyveno imperatoriškojoje intrigų ir išdavysčių aplinkoje. Jai teko matyti, kaip jos vienintelis brolis Britanikas buvo nunuodytas toje pačioje puotoje, kurioje ji dalyvavo. Neronas jos nemėgo ir ignoravo. 62 m. Neronas išsiskyrė su ja apkaltinęs nevaisingumu (kas galbūt turėjo pagrindo) ir kad galėtų vesti Popėją Sabiną.

Klaudija Oktavija buvo išsiųsta gyventi į Kampanijos kaimo vietovę su karine sargyba. Kai Romoje pasklido gandai apie Oktavijos sugrįžimą, viešoji nuomonė jai buvo palanki, kilo riaušės. Jos rėmėjai veržėsi į šventyklas, daužė Popėjos Sabinos statulas, nešiojo Klaudijos Oktavijos atvaizdus, papuoštus gėlėmis. Numalšinus riaušininkus Neronas pateikė Oktavijai naujų kaltinimų neištikimybe ir išdavyste. Klaudija Oktavija buvo ištremta toliau nuo Romos, į Pandatarijos salą Tirėnų jūroje ir Nerono nurodymu nužudyta 62 m. birželio 9 d.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]