Popėja Sabina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Popėjos Sabinos statula Olimpijos archeologijos muziejuje (Graikija)

Popėja Sabina (lot. Poppaea Sabina, apie 30-32 − 65 m.) – Romos imperatorė, Nerono antroji žmona.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Popėja Sabina gimė Pompėjoje apie 30-32 m. Pavadinta senelio konsulo Gaius Poppaeus Sabinus garbei. Buvo ištekėjusi už Klaudijaus pretorionų sargybos prefekto Rufrijaus Krispino, su kuriuos susilaukė sūnaus Rufrijaus (vėliau nužudytas Nerono). Po to ištekėjo už būsimo imperatoriaus Otono ir 58 m. tapo Nerono meiluže. Neronas savo bičiulį Otoną išsiuntė valdyti provincijos. Tikima, kad dėl Popėjos intrigų 59 m. Neronas nužudė savo motiną Agripiną, o 62 m. išsiskyrė ir organizavo pirmosios žmonos Klaudijos Oktavijos nužudymą. Neronas vedė Popėją ir 63 m. su ja susilaukė dukters Klaudijos. Abi, motina ir duktė, buvo pramintos Augustomis. Kūdikis po 4 mėnesių mirė. Popėja Sabina mirė 65 m., būdama nėščia antrą kartą, anot Tacito[1], nuo Nerono spyrio šio įtūžio priepuolio metu. Po mirties buvo senato sudievinta. Jos gimtajam miestui Pompėjai buvo suteiktas Romos kolonijos statusas.[2] Anot liudijimų, Popėja, norėdama išlaikyti grožį, maudėsi asilių piene.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]